Ką rodo tokie mūšiai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų ir ko iš to galima tikėtis?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su politikos apžvalgininku Tadu Ignatavičiumi bei politinės komunikacijos ekspertu Mindaugu Lapinsku.
M. Lapinskas: „Prie R. Karbauskio lips etiketė „lūzeris“
– Pone Ignatavičiau, ką rodo balsavimas dėl veto atmetimo? Valstiečiai su Ramūnu Karbauskiu priešakyje žadėjo, kad surinks žmones ir veto atmes, tačiau jiems pritrūko vieno balso.
T.Ignatavičius: Pritrūko vieno balso, pralaimėjimas labai skaudus. Tai yra R.Karbauskiui smūgis žemiau juostos. Matėm visi, kaip įnirtingai, atkakliai R.Karbauskis siekė laimėti šitą balsavimą, mūšį prieš prezidentą.
– Netikėta buvo, kad pritrūko balsų?
T.Ignatavičius: Sunku pasakyti, balsavimas – 70 – ir buvo toks ant ribos, kai skaičiuojama buvo ant pirštų, kas vyks. Matėm, kad net atšaukinėjami susitikimai ministrų su prezidentu, visi buvo mobilizuoti, ryte vykusiame balsavime vieni dalyvavo, dabar kiti.
Akivaizdu, kad R.Karbauskiui šis pralaimėjimas tikrai buvo netikėtas. Matant, kaip atkakliai ir užsispyrusiai jis bandė pramušti galva sieną, tai yra skaudu.
Bandau svarstyti, kaip paaiškinti, kodėl taip buvo daroma, nebuvo įvertinta, kad mūšis gali baigtis šitaip – R.Karbauskio, valdančiųjų pralaimėjimu. Tai yra du paaiškinimai. Vienas racionalus, logiškas, kodėl apskritai kartelė buvo daroma, kitas nelogiškas.
Logiškas buvo, kaip daug kas sakė, R.Karbauskis, panašu, dabar desperatiškai bando galvoti apie ateitį, savo likimą ir partijos likimą, kaip atrodys Seimas po būsimų rinkimų.
Jis buvo suinteresuotas, kad kuo daugiau mažesnių partijų patektų į būsimą Seimą, tada toje košėje būtų lengviau virti ir lipdyti būsimą koaliciją.
Tai buvo gyvybiškai svarbu, bet jau ne kartą įsitikinau, kad šiame Seime ieškoti racionalių, logiškų paaiškinimų yra betikslis užsiėmimas.
Čia greičiausiai buvo ėjimas visiškai nelogiškas. Kadangi daug kas sakė, kad kartelės mažinimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos, R.Karbauskio siūlymą buvo bandoma stabdyti, kritikuoti, jam priešintis, tokiu atveju R.Karbauskis, jau įsitikinom ne kartą, bando daryti priešingai.
Jeigu nepavyksta vienaip, bandys kitaip. Dabar, ko gero, šito sumanymo įgyvendinti nepavyks. Nebuvo logikos, kodėl jis atkakliai taip darė. Patiems valstiečiams būsimuose rinkimuose tai nėra gyvybiškai svarbu.
Koalicijos partneriams yra svarbu, bet kodėl taip užsispyrusiai dėl koalicijos partnerių taip elgiasi R.Karbauskis, labai sunku paaiškinti racionaliai.
– Pone Lapinskai, ar R.Karbauskis, siekdamas pagelbėti savo bičiuliams, koalicijos partneriams, nedegina savo įvaizdžio?
M.Lapinskas: Man atrodo, degina savo įvaizdį. Nebuvo labai smarkiai kalbama apie šį klausimą, nebuvo paprastai žmonėms paaiškinama, kodėl yra labai svarbu turėti 5 ar 3 proc. Jis galbūt pas save „Facebook“ su 500 skaitytojų ir kalbėjo, bet plačiąja prasme visuomenė, ko gero, nelabai net supranta, kodėl čia ypatingos svarbos klausimas.
Kadangi nelabai išaiškintas šis klausimas, dabar žmonės galvos labai paprastai: laimėjo ar pralaimėjo.
Kadangi mes kalbam apie tai, kad jis pralaimėjo, tai prie R.Karbauskio lips etiketė „lūzeris“, pralaimėtojas.
– Bandys nusikratyti ir grįžti prie šio klausimo vėliau?
– Galbūt jis ir norėtų, bet kadangi paskutinius pora metų jis eina nuo vienos kalbėjimo fiasko prie kitos, ko gero, jų šie dalykai nepaveiks. Tuo labiau, jei žiūrėti strategiškai, kaip čia užsiminė apie įvykius, vykstančius po 2020 m. rinkimų, ko gero, šita situacija labai dramatiškai likimo nekeičia.
Pasižiūrėkime, valstiečiai vis tiek pateks į Seimą, pateks dar kelios partijos, konservatoriai ir nelabai atrodo, kad tart tų, kurie pereis barjerą, būtų daug norinčių su konservatoriais draugauti ir formuoti su jais koaliciją.
Didžiojo paveikslo prasme, jeigu niekas dramatiškai nepasikeis, labai tikėtina, kad mes turėsime panašią situaciją, kai turėsime sluoksniuotą pyragą su pabarstukais po 5 proc.
– Kiek čia buvo bandymas pagelbėti partneriams ar sau pasilengvinti gyvenimą, o kiek priešgyniauti prezidentui ir eiti į konfrontaciją? Įtampa yra jau kurį laiką, nors kai buvo išrinktas G.Nausėda, R.Karbauskis labai džiaugėsi, sakė, kad bus galima konstruktyviai dirbti.
T.Ignatavičius: Kalbant apie kartelės nuleidimą, prezidentas G.Nausėda pats pakurstė Seimo valdančiuosius, R.Karbauskį teikti pataisas. Pačioje pradžioje prezidentas G.Nausėda pasisakė teigiamai apie kartelės nuleidimą.
– Jis ir dabar pritaria 4 ir 6 proc. barjerui.
T.Ignatavičius: Matyt tai buvo žalias signalas, kad prezidentas pritaria, galim bandyti teikti. Prezidentas turėtų prisiimti šiek tiek atsakomybės.
Nevertinant, kiek kartelės nuleidimas yra pavojingas, kiek teigiamas dalykas demokratijai, iš principo žaidimo taisyklės keičiamos dabar, likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų.
Čia yra pagrindinis pažeidimas ir korupcija. Jeigu tvarka naujoji įsigaliotų nuo būsimos kadencijos arba sprendimą Seimas būtų padaręs kadencijos pradžioje, yra viena.
Dabar tai yra korupcija, akivaizdžiai bandoma žaidimo taisykles keisti jau matant visuomenės nuomonės apklausas, reitingus, galimybes koalicijos partnerių.
Čia bandoma pritempti taisykles prie dabartinės situacijos. Tai yra žalinga ir tai turėjo būti pagrindinis argumentas tiek prezidento, tiek kritikuojančių šį sprendimą.
O diskutuoti dėl pačios kartelės nuleidimo galima įvairiai. Mano galva, tai yra žalinga, bent jau didžiosiose partijose, kurioms tai neaktualu, kurios nesunkiai perlips 5 proc., jose yra tradicijos, didesni filtrai išfiltruoti atsitiktinius žmones, patenkančius į Seimą – tai, ko neturi mažesnės partijos ir netradicinės partijos, kaip valstiečių.
Ir ką R.Karbauskis net yra viešai ne kartą pripažinęs, kad jis tiesiog šlavė iš visų pakampių kandidatus į Seimą, nes žmonių neturėjo pakankamai ir paskui turėjo problemų Seime su savo komanda, kuri kriko.
Prisiminkime – Justas Džiugelis, Bronius Matelis, Povilas Urbšys, Dovilė Šakalienė, Viktoras Pranckietis. Jis dėl to tarsi ir prisiėmė atsakomybę.
Prisikvietė žmonių, su kuriais paskui negalėjo dirbti.
– Ar dabar galime grįžti prie klausimo, ar yra Seime dauguma, ar ne?
M.Lapinskas: Taktiniams klausimams spręsti dauguma yra. Turint omenyje, kad ne per kiekvieną balsavimą susirenka šitiek žmonių, tai dauguma yra.
Pasižiūrėjau Seimo dienotvarkę, tai ten, ko gero, keliasdešimt įstatymų buvo priiminėjama ir atrodo, kad didelio triukšmo nesukėlė.
– Bet dėl tokių sprendimų, kaip šis veto atmetimas?
M.Lapinskas: Ko gero kasdieniniame gyvenime to nelabai pajusime. Toks vaizdas, kad dėl Lietuvai svarbių klausimų – reformų, gyventojų pajamų didinimo, atlyginimo didėjimo ir panašiai – tos diskusijos kuris laikas nevyksta.
Susiję straipsniai
Šiems klausimams daugumos nėra, nes jie tiesiog yra nesprendžiami. O įvairiausi taktiniai sprendimai gali būti priimami. Ko gero, Lietuvai nuo to nei šilta, nei šalta.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 23 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.