Populiari dešiniųjų politikė „Lietuvos rytui“ šią savaitę pripažino, kad greičiausiai net nebūtų dalyvavusi būsimuose Seimo rinkimuose, jei valdantiesiems būtų pavykę atmesti prezidento veto dėl žemesnės rinkimų kartelės.
Valdantieji antradienį patyrė skaudų pralaimėjimą pritrūkę vieno balso įteisinti prieštaringai vertinamas įstatymo pataisas, kurios leistų partijoms lengviau peržengti Seimo slenkstį.
Buvusi prezidento Gitano Nausėdos varžovė tikino, kad tai būtų gerokai sumažinę jos motyvaciją dar kartą eiti į Seimą: „Jame būtų buvęs didžiulis bardakas.
Jau dabar turėjome smarkiai fragmentuotą Seimą ir dėl to stringančias reikalingas reformas. Tuo metu yra dideli lūkesčiai, kad atėjusi nauja Vyriausybė padarys tai, ko nebuvo padaryta trisdešimt metų. Bet tai būtų buvę neįmanoma. Aš kažkuria prasme gal jau esu per sena, kad tikėčiau, jog tai galima padaryti“.
Akivaizdu, kad laimėti rudenį vyksiančius Seimo rinkimus užsimoję konservatoriai I.Šimonytei matuoja būtent Vyriausybės vadovės kėdę.
Tačiau buvusios finansų ministrės apsisprendimo nekantriai laukiantys ir jau rinkimų apygardas pradėję dėliotis dešinieji vis dar priversti spėlioti, ar I.Šimonytę sudomins miglota perspektyva.
Neoficialiomis žiniomis, sostinės Antakalnio rinkimų apygardoje į Seimą išrinkta buvusi kandidatė į prezidentus jau yra įtraukta į partijos vienmandatininkų sąrašą.
Pagal partijos priimtą tvarką, I.Šimonytė, kaip konservatorių kandidatė, Seimo nario mandato ir vėl galėtų siekti Antakalnyje. Bet partijos rinkimų štabas vis dar nėra gavęs jos sutikimo. „Partijoje yra tokia patvirtinta tvarka, kad laimėjusieji vienmandatėse apygardose Seimo nariai yra keliami automatiškai. Žinoma, jei pats žmogus nenori, niekas jo neprivers kandidatuoti, sutikimas yra būtinas. Tai aš kol kas tokio sutikimo dar nesu davusi“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Tikino, kad nekelia sąlygų
Seimo Audito komitetui vadovaujanti politikė teigė dėl dalyvavimo rinkimuose jau apsisprendusi, bet neaišku, kada apie jį paskelbs viešai.
„Netraukite manęs už liežuvio, tikrai kol kas nesakysiu. Man dar reikia laiko ir šiandien nėra ta diena, kai norėčiau pasakyti“, – sakė I.Šimonytė.
Bet partijai nepriklausanti parlamentarė taip pat pabrėžė, kad jei nuspręs dalyvauti Seimo rinkimuose, tai esą dar nereiškia, jog būtinai vestų ir partijos kandidatų sąrašą.
Tokį pasiūlymą po prezidento rinkimų, kuriuose I.Šimonytė nusileido tik G.Nausėdai, buvusiai kandidatei į prezidentus pateikė konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis.
Paklausta, kas galbūt pagreitintų ar palengvintų jos apsisprendimą, kurio laukia konservatoriai, I.Šimonytė tikino kad partijai ar jos lyderiui esą nekelia jokių išankstinių sąlygų.
„Aš niekam nekeliu jokių sąlygų. Aš žinau, kokie man yra pateikti siūlymai ir kokie yra lūkesčiai, o man reikia nuspręsti, ar aš tai imu arba neimu.
Kaip aš galiu kelti sąlygas, jei negaliu pasakyti, kad aš pažadu dalyvauti rinkimuose? Beje, niekas manęs nespaudžia greičiau pasakyti, nes turbūt žino, kad manęs nepaspausi“, – kalbėjo parlamentarė.
Lauks tiek, kiek reikės
Apie buvusias ir galbūt dar likusias kai kurias I.Šimonytės abejones žinantis konservatorių lyderis G.Landsbergis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad irgi nedrįsta skubinti kolegės.
„Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Aš esu davęs pažadą kantriai laukti, kad ir kiek tai užtruktų. Čia tas pats, kaip pasikvieti svečią į namus, paruoši vietą prie stalo, atitrauki kėdę ir tiesiog lauki. Laukiu aš, laukia ir bendruomenė.
Vieną signalą dėl nesumažintos rinkimų kartelės jau pamatėte jūs, mes irgi stebime ir matome kitų. Jie (signalai, – red.) mus nuteikia optimistiškai“, – paklaustas, gal jam jau yra žinomas I.Šimonytės sprendimas, kalbėjo konservatorių vedlys.
Tačiau G.Landsbergis teigė nenorįs spėlioti, koks gali būti galutinis I.Šimonytės atsakymas. „Aš nesu orakulas ir nematau priežasčių, kodėl turėčiau ją skubinti. Ji turi laiko tiek laiko, kiek jai reikia. Lauksime, kad ir kiek reikėtų. Jeigu jinai apsispręstų kitaip, partija toliau žygiuotų į priekį, bet tai būtų skaudu“, – pripažino konservatorių vedlys.
Paklaustas apie priežastis, kodėl I.Šimonytė taip ilgai delsia priimti sprendimą, G.Landsbergis svarstė, kad kolegę galbūt slegia laukianti didelė atsakomybė.
„Atsakingas žmogus sveria savo apsisprendimą. Politika, ypatingai tokia, kokia yra šiandien, neatrodo graži, tvarkinga ir viliojanti. Priešingai, ji labai chaotiška ir purvina, gausi nemalonių dalykų, todėl sprendimas nėra lengvas. Aš ją puikiai suprantu ir turiu daugiau kolegų, kurie taip pat svarsto panašiai – ar tikrai verta leisti dienas valstiečių įniršio kupinoje Seimo salėje“, – dėstė G.Landsbergis.
Perleistų ir būsimą postą?
Partijos vedlys taip pat tikino, kad apie konkrečias sąlygas su I.Šimonyte kol kas nėra kalbama, bet jis esą yra pasiruošęs kalbėti apie įvairiausias galimybes – tiek apie programines nuostatas, tiek ir visas kitas.
G.Landsbergis teigė, jog sutiktų, kad I.Šimonytė, jeigu po rinkimų pretenduotų į ministro pirmininko postą, turėtų galimybę pati pasirinkti komandą. „Ji tikrai turėtų pirmo žodžio teisę“, – sakė politikas.
Kiek atsargiau G.Landsbergis įvertino galimybę, kad sutikusi vesti partiją į rinkimus, I.Šimonytė pavasarį galėtų perimti opozicijos lyderio postą, kurį Seimo opozicinės frakcijos dabar dalijasi rotacijos principu.
Jis teigė, kad apie tai kol kas taip pat nėra kalbėta, juolab, kad šį postą dalijasi frakcijų seniūnai. „Socialdemokratų atveju buvo padaryta išimtis, jei tokia mintis kiltų ir I.Šimonytei, aš tokiai diskusijai esu pasiruošęs. Bet kol kas tokių diskusijų nevyksta“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Dar pernai vasarą „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Ne spaudai“ I.Šimonytė teigė nesikratanti atsakomybės vesti partiją į rinkimus, tačiau turi rimtai pagalvoti. „Man tai nėra šlovė ar kažkokia svaiginanti akimirka. Tai yra per didelė atsakomybė, kad labai lengvai galėtum priimti vienus ar kitus sprendimus“, – netrukus po prezidento rinkimų sakė I.Šimonytė.
Politikė praėjusią vasarą kalbėjo, kad yra kamuojama svarstymų ir juokėsi, jog dar kurį laiką leis jų kamuojama. Tačiau jau tuomet I.Šimonytė labai aiškiai pasakė, kad į partijos pirmininkus tikrai neketina pretenduoti.
