Taip teigė su Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro aprašymu susipažinę Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas Saulius Džiautas ir Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Pirmadienį Seime buvo organizuota spaudos konferencija „Skandalingojo Alytaus gaisro pasekmės: kas prisiims atsakomybę?“.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad visi gaisre dalyvavę pareigūnai turėjo galimybę pasitikrinti sveikatą, jei to nepadarė, jie kviečiami tai padaryti ir dabar, nes tyrimai tęsiami.
Piktinosi dėl gaisro tyrimo
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas S.Džiautas piktinosi dėl atliekamo gaisro tyrimo. Pasak jo, praėjo trys mėnesiai nuo gaisro likvidavimo, o klausimų dėl gaisro gesinusių ugniagesių sveikatos daugiau nei atsakymų.
„Galiu pasveikinti karves, kurios liko gyvos. Sveikinu Alytaus rajono ūkininkus, kad nepasidavė siūlymui išskersti jas.
Sveikinu Alytaus rajono merą, padėjusį organizuoti ketvirtą tyrimą dėl dioksinų. Taip pat Alytaus miesto merą, kuris neišpylė užteršto vandens į Nemuną ir nepasitikėjo vietiniais ekspertais.
Tik negaliu pasveikinti vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų. Taip pat ir departamento vadovų, nes ugniagesių sveikata kaip buvo taip ir liko ne pirmo būtinumo reikalas“, – spaudos konferencijoje kritikavo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas S.Džiautas.
Pasak S.Džiauto, peržiūrėjus tyrimus, gaisro likvidavimo klaidos – akivaizdžios.
„Viena iš svarbiausių klaidų, ugniagesių saugumo ir sveikatos prasme tai, kad jie visas 24 valandas buvo laikomi užterštoje zonoje. Vykdė užduotis, valgė, gėrė, ilsėjosi, kur papuolė.
Nebuvo suteikta galimybė nusiprausti švariu vandeniu, pasikeisti kancerogeninėmis medžiagomis prisigėrusius drabužius, laiku nebuvo pasirūpinta rezerviniais respiratoriais. Net prašant pasikeisti batus ar išduoti respiratorių – to nebuvo pasirūpinta. <...> Tai vyko ne pirmą ir ne antrą gaisro gesinimo dieną.
Iš pareiškusių norą pasitikrinti sveikatą 147 ugniagesių dėl sunkiųjų metalų, buvo tiriami tik 30 statutinių ugniagesių ir dešimt civilių žmonių (ekskavatorininkų ir nestatutinių ugniagesių), kuriuos atrinko Vidaus reikalų medicinos centro medikai“, – teigė S.Džiautas.
Pasak jo, dar 76 ugniagesiai bus siunčiami tik dabar, o 20 ugniagesių nesiruošiama išvis atlikti tyrimų dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų, nes jų kraujyje medikai nerado pakitimų.
„Neva reikia gauti bioetikos komiteto leidimą tirti galimai sveiką žmogų. Kas prisiims atsakomybę ir garantuos, kad jiems sveikata gali būti sutrikdyta gaisre? Ar garantuos Sveikatos apsaugos ministerija, ar Vidaus reikalų ministerija? Ministerijoms ir departamentui patogu vilkinti laiką“, – teigė S.Džiautas.
Kreipėsi į generalinį prokurorą
L.Kasčiūnas kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų apsvarstyta galimybė, jog ugniagesių profsąjunga būtų įtraukta kaip liudininkai ikiteisminiame tyrime, kurį dabar dar vykdo Kauno apygardos prokuratūra.
„Ekstremalių situacijų komisija, kuri dabar svarsto padarinių likvidavimą. Dar lapkričio mėnesį Alytaus savivaldybės atstovai rimtai kėlė klausimą dėl biomonitoringo ne tik gyvulių, bet ir žmonių. Kėlė klausimą, kada bus sukurta sistema ir bus galima juos patikrinti dėl sunkiųjų metalų ir dioksinų, kitaip tariant, visus sveikatos rodiklius.
Iki šio to nėra padaryta. Mūsų žiniomis, toks patikrinimas, kaip pavyzdžiui, iš Alytaus rajono būtų paimta ir patikrinta 100 žmonių ir jie palyginti su 400 žmonių iš kitų Lietuvos vietų, planuojamas tik balandžio-gegužės mėnesį. Praėjus pusei metų po gaisro. Šiandien dar to nėra padaryta“, – kritikavo L.Kasčiūnas.
Ugniagesiai kreipsis į teismą dėl sveikatos sutrikdymo
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas S.Džiautas pranešė, kad ugniagesiai planuoja kreiptis į teismą ir sieks kompensacijų už patirtą sveikatos sutrikdymą, gesinant gaisrą padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ Alytuje.
Pasak atstovo, bus kviečiama ugniagesius jungtis į kolektyvinį ieškinį. Šiuo metu yra apie dešimt žmonių, kurie norėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo, tačiau manoma, kad jų skaičius galėtų siekti ir 50. Pasak S.Džiauto, kartu kreiptis į teismą galėtų visi Alytaus gaisre dalyvavę ugniagesiai – jų apie 300.
R.Tamašunienė neigė kaltinimus: visiems pareigūnams sudarytos galimybės pasitikrinti sveikatą
Vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė teigė, kad visi gaisre dalyvavę pareigūnai turėjo galimybę pasitikrinti sveikatą, jei to nepadarė, jie kviečiami tai padaryti ir dabar, nes tyrimai tęsiami.
„Jų teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Jei teismas nustatys, kad buvo sutrikdyta sveikata būtent dėl Alytaus gaisro – tai bus atlyginta, nes mūsų pareigūnai yra drausti ir darbdavys privalėtų atlyginti. Medikai turi nustatyti, kad sveikata yra sutrikdyta. Dabar yra gauti tyrimai ir pareigūnai dirba, atlieka savo pareigas, darbą tęsia toliau.
Tyrimai parodė, kad yra sunkiųjų metalų (kraujyje – aut. pastaba). Tikėtina, kad ir dioksinai nebus geri. Bus konsultuojamasi toksikologijos centre – nukreipiami pareigūnai. Taip pat dirbama su šeimos gydytojais.
Tie 20 asmenų, kurių kraujo tyrimai yra geri, jie yra stebimi šeimos gydytojų. Jei bus sveikatos pakitimai ir medikai matys, kad reikia, jie bus nukreipiami toliau ir gydomi“, – sakė R.Tamašunienė.
Pasak ministrės, medikai dabar turi patikrinti, ar yra sveikatos pakitimų: „Kalbant apie sveikatos žalos atlyginimą, kuomet nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas, tai dar negalime nieko pasakyti. Dabar medikų darbas nustatyti, ar buvo sutrikdyta sveikata“.
Pasak ministrės, biomonitoringas yra labai ilgas procesas, todėl sveikatos patikrinimas gali dar užtrukti: „Kiek žinau, tai pirmą kartą atliekamas Lietuvoje. Pasirengimas jam ir atlikimas yra svarbus. Jis ir tęsiasi ilgai. Tokia procedūra, bet čia daugiau gali pakomentuoti Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai“.
PAGD: daugiau priemonių ir technikos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas atmetė kritiką, kad gaisro likvidavimas galėjo būti organizuojamas netinkamai.
„Gaisro gesinimo metu apie tai kalbėjomės ne kartą įvairiose formatuose ir jokių konstruktyvios kritikos argumentų nebuvo išgirsta. Vertinant tai, kad po dviejų dienų jau buvo paskelbta gaisro likvidacija. Gaisro gesinimo organizavimas, mūsų supratimu ir vertinimu, buvo pakankamas. Sakyčiau, net ir pavyzdinis, nes išvengėme rimtų padarinių kaip sužalojimai ar netgi mirties“, – sakė M.Kanapickas.
PAGD direktoriaus pavaduotojas teigė, kad po gaisro Alytuje nupirkta daugiau priemonių ir technikos.
„Esame jau nupirkę vienkartinius maisto davinius. Pradėtas komplektavimas ugniagesių gelbėtojų autocisternų, į kurių komplektaciją įeina panoraminės kaukės, apsaugančios kvėpavimo organus ar akis“, – kalbėjo M.Kanapickas ir pažymėjo, kad visi ugniagesiai dirba su specialiomis kaukėmis.
M.Kanapickas pažymėjo, kad visi Alytaus gaisre dalyvavę ugniagesiai turėjo galimybę pasitikrinti.
Šeštadienį išvalytas užterštas vanduo
Šeštadienį buvo baigtas valyti užterštas vanduo, susikaupęs po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“.
Apie 30 tūkst. kubinių metrų užteršto vandens buvo sukaupta „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų buvo susikaupę buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų – „Ekologistikos“ rūsiuose.
Užteršto vandens valymas įmonei „Dzūkijos vandenys“ atsiėjo 41 tūkst. eurų.
Bendrai gaisro padarinių likvidavimas „Dzūkijos vandenims“ jau kainavo daugiau nei 70 tūkst. eurų.
Spalio 16 dieną įvykęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ buvo viena didžiausių ekologinių katastrofų Lietuvoje. Gaisrą pavyko užgesinti tik po 10 dienų.
Vietos valdžia kritikavo Vyriausybę, kad ši dėl gaisro nepaskelbė ekstremalios situacijos valstybės mastu. Anot jos, tai būtų užtikrinę geresnį pajėgumų valdymą, gaisro padarinių šalinimą.
Alytaus mieste ir rajone dėl vykusio gaisro iki šiol paskelbta ekstremali situacija.
Ekstremaliosioms situacijoms suvaldyti – patobulintas Civilinės saugos įstatymas
Vidaus reikalų ministerija, siekdama sukurti aiškesnį ir sklandesnį ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą, parengė Civilinės saugos įstatymo pakeitimo projektą.
Praėjusių metų spalio 16 d. Alytaus įmonėje kilęs gaisras atskleidė tam tikrus įstatymo taikymo neaiškumus ir trūkumus susidarius ekstremaliajai situacijai.
„Išmoktos Alytaus gaisro pamokos negali pasikartoti. Patobulintas Civilinės saugos įstatymas ateityje turės užtikrinti efektyvų ir operatyvų ekstremaliųjų situacijų valdymą, sklandų visuomenės informavimą ir galimybę laiku pasitelkti visus materialinius išteklius galimos nelaimės padariniams likviduoti“, – pranešime spaudai cituojama vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Pagal siūlomą įstatymo projektą ekstremalioji situacija, kurios padariniai išplis daugiau nei vienoje savivaldybėje, bus laikoma valstybės lygio. Tokiu atveju turėtų būti aktyvuojamas centrinis lygmuo – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas.
Be to, papildomai numatoma galimybė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (VESK) savo iniciatyva teikti pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją savivaldybės prašymu arba atsižvelgus į ekstremaliosios situacijos keliamą pavojų gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui.
„Keičiamas įstatymas leis praktikoje efektyviau telkti materialinius išteklius ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir nustatys aiškesnę tvarką sulaukti pagalbos tais atvejais, jei savivaldybėms turimų resursų nepakaktų“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Ūkio subjektai ir kitos įstaigos teiktų reikalingus išteklius civilinės saugos sistemos pajėgoms esant gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimui. Taip pat numatoma lanksti šių sprendimų įforminimo tvarka. Galimybės operatyviai panaudoti reikalingus materialinius išteklius tiesiogiai lemia ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir padarinių šalinimo efektyvumą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus patvirtinta ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarka būtų privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat ūkio subjektams.
„Manome, kad savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija yra užtikrinti savivaldybės dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose. Todėl būtina užtikrinti savivaldybių dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, nes tokiu būdu atsiranda galimybė praktiškai įvertinti sąveikos aspektus ir užtikrinti pasirengimą ekstremaliųjų situacijų valdymui“, – pranešime spaudai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
Taip pat civilinės saugos sistemos pajėgas siūloma papildyti aplinkos apsaugos pajėgomis – įtraukti Aplinkos apsaugos agentūrą. Šis įstatymo papildymas sudarys prielaidas visapusiškiau ir veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti civilinės saugos sistemos subjektą, vykdantį gyventojų informavimo koordinavimą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Tai padėtų efektyviau valdyti informavimo procesą, sprendimus priimant centralizuotai.
