Pasak valstiečių lyderio, prezidento anksčiau skelbta informacija apie dabartinio ministro Jaroslavo Narkevičiaus vadovaujamoje ministerijoje galimai įdarbintus su Lietuvos lenkų rinkimų akcija susijusius asmenis yra vieni juokai, lyginant tai su R.Masiulio nepotistinėmis praktikomis.
Atoveiksmis ir bandymas kontratakuoti – taip LVŽS vedlio elgesį apibūdino politologai, pabrėždami, kad R.Karbauskis pasitelkė politinėje retorikoje tarp oponentų neretai taikomą taktiką. O pagrindinius akcentus, anot jų, vertėtų dėlioti šiek tiek kitaip nei juos dėlioja politikai.
Parodė, kad tokių praktikų jau yra
„Suveikė veiksmo atoveiksmis. Prezidentūra įvardijo dabartinio ministro galimai įdarbintų asmenų, susijusių su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, skaičių. O R.Karbauskis dabar sako, kad tokios praktikos nėra naujos ir pateikia informaciją apie buvusį ministrą.
Tai savotiškas valdančiųjų bandymas iš nemalonios situacijos išeiti pakelta galva ir atstatyti pusiausvyrą“, – susiklosčiusią padėtį apibrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.
Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) politologas Vytautas Isoda atkreipė dėmesį, kad R.Karbauskio pateiktas atsakas yra retorinis triukas, kurį šiuo metu, vykstant apkaltos procesui, naudoja ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
„Tai, ką mes matome, yra senai patikrinta politinės retorikos taktika, plačiai naudojama užsienyje, kai bandoma nukreipti argumentus nuo savo būtų ar nebūtų nuodėmių, bandant parodyti, kad visi yra tokie.
Paprastai tariant, kai nerandi argumentų, kurie įrodytų, kad tu esi nekaltas, tada bandai parodyti, kad kalti yra ir kiti“, – portalui lrytas.lt sakė V.Isoda.
Atsakas nukreiptas dviem kryptimis
LKA politologas pastebėjo, kad valstiečių lyderio atsakas yra akivaizdus bandymas kontratakuoti dviem kryptimis: prezidentui ir opozicijai.
„Viešojoje erdvėje geriausiai matoma konfrontacija su prezidentu: galime matyti net tiesioginę premjero ir prezidento konfrontaciją, kuri pastebima jų susitikimuose“, – pavyzdį pateikė V.Isoda.
Pasak VDU profesoriaus A.Krupavičiaus, pakankamai svarbus momentas ir tas, kad R.Masiulis vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau yra sulaukęs ir prezidento Gitano Nausėdos, ir opozicijai atstovaujančių konservatorių palaikymo.
„Jokia paslaptis, kad su R.Masiuliu buvo siejamos politinės viltys. Jį kalbino ir konservatoriai, pats R.Masiulis taip pat svarstė įvairius savo ateities scenarijus, o Prezidentūra sakė, kad jei atsiras politinė jėga, kurios vienas iš lyderių bus R.Masiulis, ji neprieštaraus.
Dabar situacija tampa mažiau apibrėžta“, – detalizavo VDU profesorius. Jo nuomone, žvelgiant iš R.Karbauskio ir R.Masiulio tarpusavio ryšio pozicijos tai, kas vyksta, yra šių politikų santykių aiškinimosi tęsinys.
Trūksta svarbaus atsakymo
LKA politologas V.Isoda pabrėžė, kad, stebint konfliktinę situaciją tarp valdančiosios partijos lyderio, prezidento ir susisiekimo ministro J.Narkevičiaus, neretai praleidžiamas svarbus dėmuo – atsakymas, kodėl LVŽS pirmininkui taip svarbu apginti Susisiekimo ministerijos vadovą.
„Įdomiausia, dėl ko valstiečiai ir jų lyderis taip stipriai įsipareigoję susisiekimo ministrui ir jį iškėlusiai jėgai. Klausimas, koks buvo susitarimas tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir LVŽS? Taip, galime sakyti, kad svarbu saugoti koaliciją. Bet koaliciją išsaugoti buvo galima ir kitais būdais.
J.Narkevičius, kaip žinome, nėra LVŽS narys. Biudžetas jau patvirtintas. Argumentas, kad koalicijoje, ypač po to, kai pabiro frakcija „Lietuvos gerovei“, matematiškai vėl trūksta žmonių, todėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dalyvavimas yra gyvybiškai reikalingas, vėlgi neatrodo pakankamas“, – svarstymais dalijosi V.Isoda.
Ko galima tikėtis?
Politinio karo nebus, bet Lietuvos demokratijos būklei toks konfliktas kenkia – tokiomis valdančiųjų, prezidento ir opozicijos konflikto prognozėmis dalijosi politologai.
„Lietuvos demokratijos būklei viskas tikrai ne į naudą. Bandymas parodyti, kad visi politikai yra vienodi ir kad iš esmės nieko čia nėra blogo, ką bandė įrodyti ir pats J.Narkevičius, sakydamas, kad pasitiki tais galimai artimesniais žmonėmis, kurie buvo įdarbinti, toks atviras cinizmas kenkia bendram pasitikėjimui valstybės institucijomis ir piliečių nuomonei apie valstybę.
Prezidentas iš savo pusės yra išnaudojęs daugiau ar mažiau visus ginklus. Jis galbūt gali su valdančiaisiais konfrontuoti kitais būdais: pavyzdžiui, nepatvirtinti ekonomikos ir inovacijų ministro. Bet dabartinio susisiekimo ministro atžvilgiu Konstitucijos suteiktų ginklų jis nebeturi.
Prezidentas gal ir neatsitrauks, bet konfliktas, tikėtina, praras centrinę vietą viešojoje erdvėje“, – tokią galimą konflikto eigą numatė LKA politologas.
Panašios pozicijos laikėsi ir VDU profesorius.
„Atitinkamos tarnybos dabar turėtų atlikti savo darbą. O nei vienai pusei aštrinti konfliktą nėra prasmės, nes bet kokiu atveju iki spalio mėnesio rinkimų reikės dirbti kartu. Žinoma, įšaldyti konfliktai egzistuos ir toliau, bet politiniu karu virsti jie neturėtų“, – apibendrino A.Krupavičius.
