Į klausimus atsako ledo ritulio legenda Darius Kasparaitis.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Manau, kad lūžis įvyko tuomet, kai buvau penkiolikos metų ir jau žaidžiau ledo ritulį Maskvoje.
Vieną dieną aš iš ten tiesiog pabėgau – grįžau į Lietuvą ir pasakiau mamai, kad daugiau nebenoriu žaisti ledo ritulio. Ji paskambino mano treneriui, esančiam Vilniuje, jis atvažiavo ir tą pačią dieną išvežė mane atgal į Maskvą.
Prisimenu, kad tada labai verkiau, tačiau tai buvo lemtingas momentas mano sportinėje karjeroje. Labai gerai, kad mama ir tėtis suprato, jog man reikia žaisti ledo ritulį.
Lemtinga ir tai, kad tą pačią dieną, kai grįžau į Maskvą, mane pakvietė žaisti į tuometę Sovietų sąjungos rinktinę, nuo to ir prasidėjo mano didžioji karjera sporte.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Labiausiai jaudina valstybės požiūris į lietuvius, gyvenančius užsienyje, ir dvigubos pilietybės klausimas.
Visiška nesąmonė, kad jos negalime turėti. Lietuvių visame pasaulyje yra daug ir neteisinga skaičiuoti tik tuos, kurie gyvena Lietuvoje.
Nors ir dirbame bei gyvename kitoje šalyje, mums rūpi mūsų šaknys. Norisi turėti galimybę savo vaikams suteikti lietuvišką pasą.
Nežinau, kodėl Lietuvos politikai yra konservatyvūs dvigubos pilietybės klausimu, juk daugybė kitų šalių iš savo piliečių šios teisės neatima.
Apie rytojų... Ko norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Kad žmonės turėtų daugiau laisvės ir daugiau pasirinkimo, ką jie galėtų veikti gyvenime. Kad nebūtų noro išlėkti į užsienį, o norėtųsi pasilikti savo šalyje.
Palinkėčiau daugiau skirti dėmesio sveikatinimui ir sportiniam ugdymui. Kad būtų skiriama daugiau dėmesio dviračių takams, pavyzdžiui, Vilnius–Kaunas arba Kaunas–Klaipėda. Sveika tauta – sveikas protas.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Svajojau būti policininku. Visuomet atrodė, kad tai – garbinga ir labai atsakinga profesija.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
