Šnipų paieškai Lietuvoje Rusija nusitaikė per vizų sistemą ir keliaujančius, Kinija – „LinkedIn“

Didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione, o nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema esą sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.

VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>TASS/Scanpix nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>TASS/Scanpix nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>TASS/Scanpix nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>TASS/Scanpix nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
VSD ataskaitos duomenimis, nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Feb 4, 2020, 6:03 AM, atnaujinta Feb 4, 2020, 11:06 AM

Tokią informaciją antradienį skelbia Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

VSD pateikė verbavimo pavyzdžius ir įspėjo apie vizas

Kelionės į Rusiją jau ne vienerius metus vertinamos kaip rizikos veiksnys atsakingas pareigas užimantiems ar kitaip prieigą prie svarbios, nebūtinai įslaptintos informacijos turintiems Lietuvos piliečiams.

2019 metais Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Kaliningrado sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas. Taip Rusija tikisi skatinti turizmą ir pritraukti papildomų lėšų. Šis Rusijos sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po užsienio valstybę, tačiau ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.

„Visus Lietuvos Respublikos piliečius GRU užverbavo Rusijos teritorijoje. Labai tikėtina, kad Meteorologijos grandies vedėjas buvo GRU pasirinktas kaip verbavimo taikinys dėl savo užimamų pareigų KOP AB bei nuolatinių išvykų į Rusiją. Pasinaudojant tikrais bei tariamais viešosios tvarkos, muitinės, pasienio kontrolės, migracinių procesų pažeidimais minėtas asmuo buvo sulaikytas Rusijos teritorijoje, apklaustas ir užverbuotas“, – pateikiama VSD ir AOTD ataskaitoje.

Žvalgybų teigimu, po vienos kontržvalgybinės operacijos buvo sulaikyti LK karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės (AB) Oro operacijų paramos eskadrilės Meteorologijos grandies vedėjas ir LK atsargos kapitonas.

Meteorologijos grandies vedėjas rinko informaciją fotografuodamas tarnybinius dokumentus apie LK strateginės reikšmės objekto KOP AB infrastruktūrą bei jame dislokuotą karinę techniką, vėliau ji buvo perduota Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai valdybai (GRU).

LK atsargos kapitonas atliko tarpininko vaidmenį: jis perduodavo technines šnipinėjimo priemones bei instrukcijas, paimdavo ir perveždavo surinktą informaciją į Rusiją.

„Po dar vienos kontržvalgybinės operacijos sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris neturėjo tiesioginių sąsajų su krašto apsaugos sistema, tačiau GRU šį asmenį naudojo vykdyti žvalgybos užduotis strateginės reikšmės objekte – Klaipėdos uoste.

Nustatyta, kad jis rinko ir perdavė informaciją apie LK karines jūrų pajėgas, į Klaipėdą atvykstančius NATO laivus bei jais gabenamą karinę techniką, taip pat informaciją apie Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, turinčius strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – rašoma dokumente.

Pasak žvalgybos, Rusijos teritorijoje įvykdyti verbavimo atvejai patvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybas dominančių Lietuvos piliečių išvykos į Rusiją ir Baltarusiją itin didina verbavimo tikimybę.

Svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra Baltarusija. Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje.

Didžiausia grėsmė – iš Rusijos

VSD ataskaitoje akcentuojama, kad Kremliaus režimas išliks stabilus, o Rusija sieks gerinti savo tarptautinį įvaizdį, bandys atkurti ir stiprinti pasitikėjimą Maskvos politikais ir diplomatais Vakaruose. Vis dėlto mažai tikėtina, kad demonstruodama tariamą konstruktyvumą Vakarų atžvilgiu Rusija galėtų keisti savo užsienio politiką.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje taip pat minima, kad stiprėjantys kariniai pajėgumai Rusijos vakarinėje dalyje ir Kaliningrado srityje, greitas Maskvos sprendimų priėmimas ir ginkluotųjų pajėgų aktyvumas pasienyje neigiamai veiks Lietuvos saugumo aplinką, didins netyčinių incidentų riziką.

Didžiausią žvalgybos grėsmę Lietuvai esą kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusijos tarnybomis, o energetinės nepriklausomybės riziką skatina Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.

Nors Rusija neturi reikiamos įtakos paveikti Lietuvos strateginius politinius sprendimus, ji toliau sieks diskredituoti Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje, skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, dažnai susijusią su Lietuvos politika, jos valstybingumą grindžiančiais ir gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai liudijančiais įvykiais, tvirtinama ataskaitoje.

Minima ir Kinija

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje stebima tęstinė kenkėjiška Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla.

Ataskaitos rengėjų teigimu, Kinija artimoje perspektyvoje plės savo įtaką visame pasaulyje ir jau sieks ekonomiškai ir technologiškai dominuoti Vakarams svarbiuose strateginiuose sektoriuose.

Dėl technologijų progreso, skaitmenizacijos ir nepakankamo dėmesio saugumui kenkėjišką veiklą vykdančių programišių taikiniais Lietuvoje gali tapti platesnis ir potencialiai jautresnis sektorių ratas.

Kinijos žvalgybos ieško taikinių Lietuvoje per „LinkedIn“ socialinį tinklą

Kinijos žvalgybos tarnybos ieško taikinių Lietuvoje per socialinį tinklą „LinkedIn“, antradienį pranešė Lietuvos žvalgyba.

Tradiciniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba nurodė, kad taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai ir mokslininkai.

Anot žvalgybos, verbuojant dažniausiai siūloma teikti konsultanto paslaugas, pakviečiama atvykti į Kiniją, kur už atlygį paprašoma parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.

Tolesni kontaktai vyksta per mobiliąsias programėles ar elektroniniu paštu, kol galiausiai asmuo nuosekliai įtraukiamas į šnipinėjimo veiklą, nurodoma dokumente.

„Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją. Tokia Kinijos žvalgybos tarnybų veikla nustatyta ir Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.

Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima kenkėjiška Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla, tačiau pabrėžiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas.

Ataskaitoje nurodoma, kad nauju rizikos veiksniu Lietuvoje gali tapti penktosios kartos (5G) ryšio technologija – žvalgyba perspėjo, kad „koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“.

Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vardas ataskaitoje nėra minimas.

Kinijos veiklą kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui žvalgybos tarnybos pirmą kartą nurodė praėjusiais metais.

Kaip ir anksčiau, šių metų ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamai grėsmei.

Rusija nesikišo į Lietuvos prezidento rinkimus

Rusija nebandė paveikti pernai vykusių Lietuvos prezidento rinkimų rezultatų, konstatavo Lietuvos žvalgyba.

„Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.

Anot ataskaitos, rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Žvalgybos teigimu, „tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“.

Pernai Lietuvoje vyko prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus.

Anot ataskaitos, Rusija siekia plėsti savo įtaką Vakaruose pasinaudodama parlamentinės diplomatijos instrumentais, o svarbiausi Maskvos tikslai – įteisinti agresijos prieš Ukrainą rezultatus ir skatinti Vakarų šalių nesutarimus dėl sankcijų Rusijai politikos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?