Portalo lrytas.lt žiniomis, tyrimų rezultatus premjeras žinojo jau praėjusią savaitę. Apie tai, kad paskutiniai tyrimai buvo atlikti dar praėjusį ketvirtadienį, spaudos konferencijoje užsiminė ir pats S.Skvernelis.
„Praeitą savaitę, ketvirtadienį, atlikti galutiniai tyrimai. Džiaugiuosi, kad pasiekta pilna remisija. Mano liga atsitraukė. Visi kiti klausimai, kas susiję su ateitimi, politika – tokie antraeiliai. Dabar noriu daugiau laiko skirti šeimai, artimiesiems ir sau“, – sakė premjeras.
Viešųjų ryšių eksperto Arūno Armalio teigimu, S.Skvernelis galėjo tikslingai pasinaudoti žinia apie remisiją tam, kad užgožtų kilusį skandalą dėl jo žmonos naujos darbovietės - įsidarbinimą Lenkijos naftos koncerne „Orlen“.
„Tokie žaidimai yra naudojami visų šalių politikų komunikacijoje“, – portalui lrytas.lt tvirtino jis.
Tiesa, šiek tiek kitaip į situaciją pažvelgė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis, kuris pabrėžė premjerą, kaip žmogų, kuriam svarbu ne tik profesinė karjera, bet ir sveikata.
Viešųjų ryšių ekspertas: premjeras sužaidė emocijomis
Kaip lrytas.lt aiškino A.Armalis, ar tai būtų interviu, ar spaudos konferencija, politikai mėgsta pasirinkti komforto zoną, į kurią galėtų atsitraukti sulaukę nemalonių sau klausimų.
„Šiandien S.Skvernelis panaudojo tą vadinamą komforto zona. Jis pasinaudojo žinia apie remisiją, t.y. išgijimą, ir kol ėjo neutralūs klausimai, jis juos atsakinėjo, nes puikiai suprato, kad sunkiausius klausimus žurnalistai užduoda interviu pabaigoje.
Tuo labiau, kad jau vieną kartą, sulaukęs nemalonaus klausimo, jis pabėgo spaudos konferencijos viduryje. Šiuo atveju S.Skvernelis tą naujieną laikė tokiam atvejui“, – svarstė viešųjų ryšių ekspertas.
Jis aiškino, kad žmogui paskelbus apie savo ligą, požiūris į jį šiek tiek pasikeičia: nebesinori jo kritikuoti, užduoti pernelyg provokuojančius klausimus.
„Toks žingsnis galėjo būti padarytas ir šiandien, kai viską išsakius ir padėkojus, buvo tikimasi, kad žurnalistai suminkštės ir pokalbis apie žmoną jeigu „nenueis“, tai bent jau taps ramesnis, nebe toks aštrus.
Dar vienas dalykas, tai yra įtaka ir skaitytojams. S.Skvernelis yra patyręs politikas ir jis puikiai supranta, kad jei jis pasakys pirmą tokią mintį (apie įveiktą ligą, – aut.past.), tai tikrai žurnalistai, kurie dirba iš karto spaudos konferencijos vietoje, paleis tą informaciją pirmą ir ji nueis emociškai taip, kad po to žmonės džiaugsis ir galvos: „Va, žmogus pasveiko, o ko toliau kabinėjasi žurnalistai“.
Pasveikimas tampa emociškai labiau priimtinas skaitytojui, nei žmonos naujas darbas“, – kalbėjo A.Armalis.
Viešųjų ryšių eksperto įsitikinimu, apeliavimas į ligą tapo S.Skvernelio politinės darbotvarkės dalimi.
„Gali labai ciniškai nuskambėti, bet kalba apie ligą yra tarsi apeliavimas, kad tik tai yra iš tiesų svarbu, o visa kita – ne taip reikšminga. Tai yra logiška, nes gyvybė žmogui ir yra svarbiausia, bet mes matome, kad ta liga vis dėlto tapo jo politinės darbotvarkės dalimi“, – pareiškė specialistas.
Į situaciją pažvelgė kitaip
Vis dėlto VDU profesorius L.Bielinis premjerą šiame kontekste visų pirma rekomendavo suvokti kaip žmogų, kuriam svarbu ne tik profesinė karjera, bet ir sveikata.
„Mes turime aiškiai suprasti, kad premjeras yra žmogus, kuris turi sveikatos problemų. Iš tiesų tai yra problema, kuri kaip ašis pakreipia visus kitus klausimus, kuriuos sprendžia S.Skvernelis.
Premjerui įvardijus ligos eigą, galime spėti, kad jei sveikata bus gera, jis grįžta į politiką ir grįžta energingai daryti tai, ką politikoje jis darė ir anksčiau“, – portalui lrytas.lt teigė L.Bielinis.
„Tiesą sakant niekas nenorėtų, kad būtų kabinėjamasi prie jo žmonos ar vyro. Bet šiuo atveju panašu, kad žmonos klausimas yra išspręstas: išsiaiškinta, kad protekcijos nebuvo ir ji po ilgos pertraukos į darbą sugrįžo įprasto konkurso tvarka ir į normalią, o ne kažkuo išskirtinę vietą“, – situaciją komentavo VDU politologas.
Panašiai kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga.
„Negalime atmesti įvairių galimybių, bet net jei tai buvo bandymas nekalbėti apie tai, kas nemalonu ar nepatogu, nematyčiau šiame fakte nieko keisto. Politikas savo pranešimus gali konstruoti taip, kaip jis mano, kad yra reikalinga.
Suprantama, jei jis nelaiko to pačiu svarbiausiu dalyku arba jam nepatogu apie kažką kalbėti, tai kaip ir kiekvienas žmogus jis turi teisę kalbėti tai, ką mano esant reikalinga“, – taip pasirinktą premjero retorikos taktiką apibūdino jis.
S.Skvernelis interesų konflikto nemato
Portalas lrytas.lt primena, kad antradienį premjeras atnaujino savo privačių interesų deklaraciją. Ji papildyta informacija apie naują Vyriausybės vadovo žmonos darbovietę.
Deklaracijoje nurodoma, kad premjero sutuoktinė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“.
Kaip trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė pats S.Skvernelis, finansų analitike degalinių tinklą valdančioje įmonėje „Orlen Baltics retail“ dirbti pradėjusi jo žmona darbą pasirinko pati ir gauna dvigubai mažesnį atlyginimą už jį patį.
„Galiu pasakyti, kad jos atlyginimas nesiekia nei pusės mano atlyginimo“, – paklaustas, kokį atlyginimą įmonėje gauna jo žmona, atsakė premjeras.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, vidutinis mėnesinis 2019 m. nustatytasis darbo užmokestis ministrui pirmininkui – 5628 eurai.
Pasiteirautas, ar turėjo įtakos S.Skvernelės pasirinkimui dirbti būtent „Orlen“ valdomoje įmonėje, premjeras tikino neabejojantis savo žmonos kompetencijomis.
„Jai tikrai nereikia vyro pagalbos. Dar daugiau, matyt, vyro pavardė yra kaip minusas šiuo atveju“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Sulaukė kaltinimų dėl milijoninių užsakymų
Primename, kad pernai rudenį S.Skvernelis sulaukė kaltinimų, kad jo vadovaujama Vyriausybė priėmė ne vieną naftos gigantui esą naudingą sprendimą.
Kaip rašė portalas 15min.lt, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdantis koncernas iš valstybės gavo milijoninių užsakymų, kurių sąlygos prieš tai esą buvo pakeistos pagal koncerno pageidavimus.
Nors buvo daroma prielaida, kad tokia buvo gerų santykių su Lenkija kaina, S.Skvernelis visą laiką kategoriškai neigė, jog lenkams buvo daroma nuolaidų.
