Perskaitęs savo parodymus, jis pareiškė, kad teismui šią bylą perdavęs prokuroras Justas Laucius jo atžvilgiu buvo neobjektyvus ir šališkas, todėl jis atsisako atsakinėti į prokuroro klausimus. Jis teigė atsakysiąs tik į teismo ir advokatų klausimus.
„Gal teismas galėtų įgarsinti kelis mano klausimus?“, – šypsodamasis pasidomėjo prokuroras J.Laucius. „Gal jūs parašykite raštu, o mes perskaitysime“, – atsakė teisėjų kolegijai vadovaujanti Nijolė Žimkienė.
„Toks klausimų uždavimo būdas tik parodo prokuroro suktumą“, – į šiuos pašmaikštavimus atsakė Š.Gustainis.
Š.Gustainis prisiminė, jog prokuratūroje, kaip specialusis liudytojas, jis buvo apklaustas per jo gimtadienį. Prokurorus domino jo įkurtas Taikomosios politikos institutas, kuris yra gavęs paramos iš koncerno „MG Baltic“.
„Prokurorams būtinai reikėjo susisieti Liberalų sąjūdį su koncernu „MG Baltic“, – teigė tuo metu Liberalų sąjūdžiui priklausęs Š.Gustainis.
„Kodėl aš iš viso patekau į šitą mėsmalę? Todėl, kad buvau šalia Eligijaus Masiulio, tuo metu be penkių minučių premjero. Mano asmuo buvo labai palankus reikšti įtarimus, nes pažinojau ir Raimondą Kurlianskį“, – aiškino Š.Gustainis, kuris trejus metus yra dirbęs R.Kurlianskio vadovaujamoje bendrovėje „MG Media“.
Jo teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, vykdydami prokuroro nurodymus, apklausė visus rėmėjus, kurie buvo suteikę paramą Taikomosios politikos institutui ir bandė jų įmones susieti su koncernu „MG Baltic“, bet to padaryti nepavyko.
Byloje teigiama, jog Taikomosios politikos institutas iš koncerno „MG Baltic“ gavo 8700 eurų paramą. „Iš banko išrašų aiškiai matosi, kad pinigai išleisti instituto reikmėms ir nebuvo siejama su jokiu konkrečiu projektu“, – tvirtino Š.Gustainis.
Jo teigimu, šis institutas neturi nieko bendro su Liberalų sąjūdžio dalyvavimu Seimo rinkimuose – instituto mokymuose dalyvavo 90 žmonių ir tik 48 jų vėliau dalyvavo rinkimuose su Liberalų sąjūdžiu.
„Kokiam fantastikos mėgėjui reikia būti, kad sugalvotum tokį kaltinimą? Taip kaip man nuo jo apsiginti? Mes esame teismo, o ne kino salėje“, – kalbėjo Š.Gustainis.
Jis stebėjosi, kodėl R.Kurlianskio paramos prašę ir ją gavę konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Mantas Adomėnas šioje byloje liko tik liudytojais, o kaltinimų sulaukė tik jis, nors Seimo rinkimams paramos net neprašė: „Aš tos paramos nei prašiau, nei gavau, nei apie ją žinojau. Ar galima tokį prokuroro elgesį vadinti nešališku“, – toliau piktinosi Š.Gustainis.
Politinės korupcijos byloje minimos ir Vartojimo kreditų įstatymo pataisos, kurios vadinamos Š.Gustainio pataisomis.
Byloje teigiama, jog pataisų tekstas buvo identiškas tam, kurį Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička persiuntė tuomečiam koncerno „MG Baltic“ valdybos nariui R.Kurlianskiui.
Tuometis Seimo narys teigė jas parengęs pats ir tame nematąs nieko neteisėto: „Įstatymo pataisų su manimi niekas nederino ir nieko neprašė“.
Š.Gustainis prisiminė, jog su R.Kurlianskiu buvo susitikęs 2015 metų spalio 12-ąją, o tos pačios dienos rytą įstatymo pataisų tekstą jis buvo pristatęs Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.
Š.Gustainis tikino, jog šio dokumento tekstas nėra identiškas prokurorus sudominusiam ir byloje minimam projektui. Jis teigė Vartojimo kreditų įstatymo pataisas pateikęs tuomet, kai susipažino su Europos Sąjungos išvada, kad tuometis reglamentavimas pažeidžia žmogaus teises.
Š.Gustainis prisiminė, jog pirmą kartą Seime jo pataisa buvo atmesta. Jo nuomone, projektas buvo atmestas formaliai, vien dėl to, kad ją pateikė naujas Seimo narys. Netrukus jis pataisą užregistravo antrą kartą.
Š.Gustainis teigė nė karto nedalyvavęs Vartojimo kreditų įstatymą svarsčiusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbo grupės posėdžiuose, nes komitetui vadovavęs Bronius Bradauskas jo nekvietė: „Tai rodo, kad aš neveikiau kažkieno interesais, juo labiau, už neteisėtą atlygį“.
Jis neslėpė apie šias įstatymo pataisas susirašinėdavęs su R.Kurlianskiu. tk teigė nežinojęs, kodėl tai jį domino: „Man buvo labai keista, kad R.Kurlianskis domisi, nesupratau, kur čia jo interesas, nes koncernas „MG Baltic“ su kreditų teikimu neturėjo nieko bendra“.
Jis teigė, vienu metu, vengdamas R.Kurlianskio dėmesio, kartą net sumelavo, kad nebus Vilniuje, nors iš tiesų niekur neišvyko. „Ar taip būčiau daręs, jei būčiau veikęs kieno nors interesais?“, – pats savęs klausė Š.Gustainis. Buvusio Seimo nario teigimu, per apklausą prokuroras itin stengėsi išgauti atsakymą, kad ši pataisa – ne jo.
