Didžiausią padarytą klaidą įvardijusi A. Širinskienė – apie nusivylimą kai kuriais valstiečiais

Kabineto kampe pastatyta didžiulė šluota su vardiniu numeriu „Agnė“ ir ant spintelės stūksanti nuotrauka, kurioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga įsiamžinę prie užkandinės sienos, ant kurios jie buvo pavaizduoti kaip teroristai.

Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuotrauka, kurioje Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga įsiamžinę prie užkandinės sienos, ant kurios jie buvo pavaizduoti kaip teroristai.<br>Facebook nuotr.
Nuotrauka, kurioje Agnė Širinskienė, Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga įsiamžinę prie užkandinės sienos, ant kurios jie buvo pavaizduoti kaip teroristai.<br>Facebook nuotr.
A.Širinskienės kabineto kampe pastatyta šluota su vardiniu numeriu „Agnė“.<br>A.Černiauskaitės nuotr.
A.Širinskienės kabineto kampe pastatyta šluota su vardiniu numeriu „Agnė“.<br>A.Černiauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 14, 2020, 10:27 AM, atnaujinta Feb 14, 2020, 5:56 PM

Rodos, valstiečių lyderio R.Karbauskio dešiniąja ranka dažnai vadinamai A.Širinskienei nesvetima saviironija. Tiesa, apie pirmąją savo kadenciją Seime kalbėdama valstietė tikina, kad linksmybių ten – mažai, o neretai apninka ir nusivylimo jausmas.

Didžiausią partijos vedlio R.Karbauskio klaidą įvardijusi A.Širinskienė prabilo ir apie savo veiksmą, kurį apibūdino kaip didžiausią savo kvailystę, padarytą Seime, už kurią ji buvo pripažinta pažeidusi Seimo Statutą.

„Kai priėmiau sprendimą, man jis atrodė geras, bet nepaskaičiavau, kokios yra jo pasekmės. Tai buvo totali kvailystė“, – interviu portalui lrytas.lt pripažino valstietė.

– Ši kadencija Seime – jūsų pirmoji. Ar taip ir įsivaizdavote darbą Seime? Kas jus labiausiai nustebino?

– Kadencija pirmoji, bet negaliu sakyti, kad nemačiau darbo Seime, nes aš praktiškai dvi kadencijas iki tol dirbau Sveikatos reikalų komitete neetatine eksperte. Tekdavo lankytis posėdžiuose, matyti tą virtuvę, diskusijas komitetuose. Mačiau formaliąją Seimo pusę. Žinoma, tos vidinės virtuvės, t.y. santykių frakcijose, santykių su pozicija, opozicija, negalėjau matyti, kol pati neatėjau į Seimą ir netapau Seimo nare.

Tikrai buvo dalykų, kurie mane labai nuvylė. Pavyzdžiui, kultūros stoka. Man labai gaila, kad mes Seime tikrai jos stokojame bendraudami vieni su kitais. 2016 metų pabaiga-2017 metų pradžia tikrai man buvo labai šokiruojanti. Gal dėl to, kad mano ankstesnė darbovietė buvo universitetas, kur natūraliai santykiai tarp kolegų yra visai kitokie.

Čia tos kultūros stoka ir pagarbos žmogui nebuvimas yra labai jaučiamas. Manau, kad tai mato ir žmonės, vėliau vertindami Seimą ir duodami pakankamai žemus reitingus. Tai taip, tokių dalykų, kurie mane nustebino, ir iš tiesų labai nemaloniai, tikrai buvo.

– Politikai ir patys rinkėjai pastebi, kad rinkimų kampanija – jau prasidėjusi. Kaip, jūsų nuomone, tai paveiks Seimo darbą pavasario sesijos metu? Girdėsime kažkokių skambių pareiškimų?

– Natūraliai tas dalykas bus. Rinkimai labai jaučiasi. Netgi dabar, lyginant tarpsesijinį laikotarpį, ganėtinai jaučiasi tas intensyvumas, kuris yra visiškai kitoks. Dėl šios priežasties aš ir stengiuosi kol kas rinkimais domėtis minimaliai, nes pavasario sesija yra ta sesija, kur turi būti pabaigti darbai.

Puikiai suprantu, kad rugsėjį, kai prasidės kita sesija, iki spalio vidurio, kai vyks rinkimai, tikrai nebebus darbo ir tai yra savaime suprantama. Mano galva, mes, ypač tie, kurie esame komitetų pirmininkai, turime stengtis, kad pavasario sesija būtų darbinga.

– Praėjusių metų vasarą žiniasklaidą ir visuomenę pasiekė jūsų laiškas bendražygiams, kuriame abejojote dėl dalyvavimo kituose Seimo rinkimuose. Kokios pozicijos laikotės dabar?

– Mano pozicija lygiai tokia pati, kaip ir praėjusią vasarą. Stengiuosi kol kas apie tai negalvoti vien dėl to, kad netrikdyčiau įprastinio darbo. Tikrai aš neslepiu tam tikro nusivylimo ne tik pozicijos ir opozicijos santykiais, bet mes ir frakcijos viduje kartais turime tam tikrų santykių, kai kurių žmonių reikalavimo, kad jie būtų dėmesio centre, nors nepagrindžia to darbais.

Galiu duoti pavyzdį apie jau išėjusį kolegą V.Poderį: jis išeidamas pasakė tai, ką dažnai kalbėdavo ir frakcijoje, kad mes nediskutuojame ir t.t. Bet kai Seimo nariai sako tokius dalykus, yra labai keista, nes ne tau kažkokias diskusijas turi paruošti, o jeigu tau jų trūksta, tu pats turi eiti ir ruoštis, siūlyti, daryti. Kartais toks iniciatyvos neprisiėmimas, nieko nedarymas, o po to verkšlenimas, kad kažkas nepadarė, kažkas nesurengė, yra labai švelniai keistas.

Matant tokias nuotaikas frakcijoje, nes buvo tokių pasisakymų, pagalvodavau: „Tai kodėl tu esi Seime? Tu turi visas galimybes siūlyti, būti iniciatyvus, o atsiduri tokioje situacijoje, kurioje nieko nedarai.“ Tokie dalykai mane tikrai labai nuvilia kaip žmogų, kuris, jeigu mato, kad reikia, imasi iniciatyvos.

– Jūs dabar kalbate konkrečiai apie V.Poderį ar daugiau frakcijos narių?

– Aš kalbu apie dalykus, kurie yra pasitaikantys. Tą matau ir mūsų frakcijoje, ir kitur. Vis dėlto suvokimo, kad esame komanda, turime imtis iniciatyvų, judėti į priekį nelaukdami, kol kažkas kitas padarys, to tikrai trūksta. Tiesiog taip yra, nes yra įvairių žmonių ir jų tokių turbūt ir reikia.

– Frakciją per pastarąjį mėnesį paliko du jos nariai – V.Poderys ir E.Vareikis. Nuo pat 2016 metų tokių „pabėgėlių“ suskaičiavau bene devynis. Tai kokios tos nuotaikos frakcijoje?

– Palyginus, partijos žmonių nubyrėjo labai nedaug, o tų, kurie pasinaudojo LVŽS, patekdami į Seimą, bet turėdami kitus planus, daugiau. Pavyzdžiui, B.Matelis ar D.Šakalienė. Kartais, kai pasižiūriu į tuos išėjusius žmones, yra tam tikras apmaudas, kad partija buvo pasinaudota, bet man atrodo, jog tokiu būdu komanda gryninasi.

Džiaugiuosi dėl to. Nelieka keistų karjeristų arba žmonių, kurie visiškai nebepritampa vertybiškai. Būna, dirbi su žmogumi ir matai, kad jis kankinasi ir jam yra negerai.

– Kalbate taip, lyg iš tiesų nebekandidatuosite rinkimuose.

– Aš priimsiu vienokį ar kitokį sprendimą. Kiekvienas žmogus gali apsispręsti iki tol, kol yra pildomi VRK dokumentai. Kad ir kaip kartais besijausčiau dirbdama Seime, girdėdama įžeidinėjimus, matydama kultūros stoką ir kitus dalykus, yra tam tikros pareigos ir įsipareigojimai tęsti darbus, kurie yra pradėti. Tikrai tų projektų yra labai daug. Puikiai suprantu savo pareigą, kad įstatymus, projektus, kuriuos praleidžiu į gyvenimą, reikia žiūrėti, kaip jie plėtojasi ir įgyvendinti toliau. Pareigos jausmas yra toks jausmas, kuris man tikrai egzistuoja.

Svarstau apie tas dedamąsias, kurias aš vertinu. Labai ramiai jaučiuosi dėl savo ateities, nes manau, kad susirasčiau darbą ir kitur. Man tikrai nėra tokia situacija, kaip kai kuriems Seimo nariams, kurie Seime yra penktą ar šeštą kadenciją iš eilės, ir yra susirūpinę, kad, jeigu jų neišrinks, jie nebeturės, ką veikti, nes jau yra praradę visus savo įgūdžius.

Aš tikrai taip nesijaučiu ir nematau problemos dirbti kitoje srityje. Svarbiausia dirbti sąžiningai ir daryti tai, ką tu mėgsti. Man labai patiko dirbti su studentais.

– Paklausiu tuomet šiek tiek kitaip. Jūsų partijos pirmininkas R.Karbauskis pareiškė pradėsiantis žygį per Lietuvą ir iki rinkimų atversiantis visiems akis. Ar jūs kartu žygiuosite?

– Jeigu klausiate fizine prasme, tai tikrai tie susitikimai, kiek aš žinau, yra planuojami jo vieno paties. Jis važinės į regionus, bendraudamas tiek su žmonėmis, tiek su skyriais. Puikiai suprantate, kad tuomet, kai jis buvo ir seniūnas, ir Kultūros komiteto pirmininkas, tai tų pirmadienių ir penktadienių, kurie yra praktiškai laisvos dienos, paprasčiausiai nebelikdavo – juos reikėdavo skirti komiteto ar frakcijos reikmėms.

Fiziškai aš tikrai nevažinėsiu, bet tą idėją keliauti po regionus aš labai palaikau ir manau, kad tai yra protingas bei išmintingas sprendimas. Tiek, kiek reikia, aš tikrai padėsiu, net jei pati nebekandidatuosiu į Seimą. O frakcijoje tuos buitinius darbas gali padaryti bet kas iš 48 jos narių, nes frakcija jau yra įsivažiavusi. Ji jau ir be seniūno žinotų, ką veikti, kada posėdžiai vyksta ir tas riedėjimas ant bėgių tikrai yra.

Kalbant apie regionus, aš matau, kad trūksta žinių apie mūsų priimtus darbus. Buvo atvejų, kai sausio mėnesį žmonės klausė, kodėl mes melavome ir sakėme, kad pensijos kyla tik trimis eurais, nors jiems „Sodroje“ pasakė, kad kils 30 eurų. (...) Kai pradedi kalbėti tokius dalykus regionuose, pradedi matyti, kad dauguma žmonių jų nežino arba žino nepilną informaciją. Tas važinėjimas tikrai leis patiems žmonėms išgirsti informaciją iš pirmų lūpų.

– Ar nesulaukiate iš kolegų spaudimo, kad greičiau pasakytumėte savo apsisprendimą?

– Matote, mane spausti yra labai sunku, nes aš visą laiką padarau kitaip, nei mane spaudžia padaryti. Tokį bjaurų bruožą turiu nuo pat vaikystės. Mano mama labai gerai žino – jeigu mane paspausi, tai gali nebesitikėti, kad taip padaryčiau. To laiko dar yra, nereikia skubėti. Jeigu kandidatuočiau vienmandatėje apygardoje, būtų kitaip.

– Sakėte, kad R.Karbauskio pasitraukimas iš frakcijos seniūno pareigų jums nebuvo naujiena, apie tai buvote perspėta iš anksto. Tačiau minėjote, kad dėl šio žingsnio su jumis ar kitais partijos bičiuliais jis nesitarė.

– Tai buvo jo sprendimas, nes, kaip jūs žinote, to sprendimo jam negali kažkas liepti padaryti. Natūralu, kad Seimo narys dėl savo mandato apimties pats turi priimti sprendimą. Jeigu aš būčiau mačiusi, kad tai yra sprendimas, darantis žalą frakcijai ar partijai, aš tikrai būčiau diskutavusi. O čia nėra dėl ko diskutuoti, nes tai yra labai logiška. Juo labiau, kad partijos taryboje R.Karbauskis leido diskutuoti ir kvestionuoti, ar tai verta daryti.

Be to, jis lieka frakcijos nariu, lieka Seime. Mes turime galų gale modelį, panašų į „socialdarbiečių“, kai frakcijos seniūnas ir partijos pirmininkas yra visiškai skirtingi asmenys.

– Kaip, jūsų nuomone, valstiečių rezultatus rinkimuose gali paveikti premjero S.Skvernelio dalyvavimas arba nedalyvavimas juose? Kokius signalus dėl jo atsakymo šiandien jaučiate?

– Mes puikiai žinome, ką jis jau labai seniai kalba, kad pirmas etapas jo apsisprendimui buvo jo sveikatos būklė. Dabar jau yra paskelbtas atsakymas, kad viskas yra tvarkoje. Dabar jam, kaip ir kiekvienam žmogui, reikia viską įvertinti, ir jis turi pasiėmęs pertrauką tam, kad apgalvotų, ar jis dar nori eiti į politiką. Žinome tiek, kad, jei premjeras dalyvaus rinkimuose, tai jis darys tikrai su LVŽS. Kitų galimybių jis net nesvarsto. Lauksime jo apsisprendimo.

O dėl rezultatų, aš manyčiau, kad visos komandos dalyvavimas bet kuriuo atveju turi teigiamą rezultatą, ar tai būtų S.Skvernelis, ar R.Karbauskis, ar kiti frakcijos žmonės. Ta sinergija bet kuriuo atveju yra pozityvus dalykas.

– Bet kalbant matematiškai, naudingiau partijai būtų, jei ją vestų į rinkimus S.Skvernelis ar R.Karbauskis?

– Iš tikrųjų mes tokių skaičiavimų niekada partijoje nedarėme. Kaip niekada nežiūrėjome į savo reitingus, nes, jeigu būtume žiūrėję, kai kurių sprendimų, kurie buvo labai naudingi, nebūtume padarę.

Kalbu apie visus alkoholio draudimus. Patirtis rodo, kad tas reitingų nepaisymas yra naudingas žmonėms, nes mirtingumas yra sumažėjęs, alkoholio perkamumas – taip pat. Į valstybės biudžetą surenkama daugiau lėšų, Pasaulio sveikatos organizacija džiaugiasi, kad yra pokyčiai, ko ji nematė dešimtmečius. Tai yra reitingų kaina, kuri buvo sumokėta laiku.

Kaip žmogus, aš tikrai vienareikšmiškai manau, kad tiek R.Karbauskio, tiek S.Skvernelio dalyvavimas rinkimuose yra labai naudingas. Sinergija tarp dviejų lyderių po 2016 metų rinkimų pasiteisino daugiau kaip 100 proc. Kodėl ji turėtų nepasiteisinti 2020 metų rinkimuose?

– Ar tiesa, kad R.Karbauskis jau ne kartą siūlė S.Skverneliui perimti partijos vairą, tačiau po kurio laiko persigalvodavo?

– Tikrai tokių siūlymų niekada negirdėjau ir nemačiau. Nežinau, kas tuos gandus platina. Lygiai taip pat, kaip neseniai E.Gentvilas pareiškė, kad prieš sausio 14 koalicijos tarybos posėdį įvyko kažkoks didelis konfliktas tarp lyderių. Aš tuo metu buvau kabinete, mačiau, kaip tie žmonės išėjo, ir ten nebuvo jokio konflikto. Tų gandų Seime yra platinama labai daug.

– Dar politikos užkulisiuose kalbama, kad S.Skvernelis kelia reikalavimą į rinkimų sąrašą įtraukti tam tikrus jo komandos narius. Ar jums žinoma apie tai?

– Ne, tikrai negirdėta. Ir toks reikalavimas būtų labai sunkiai įsivaizduojamas, jeigu tai būtų kaip koks šantažas, kaip kartais bandoma pristatyti. Aš manau, kad labai nuoseklu, jeigu tie žmonės, kurie dirbo su S.Skverneliu Vyriausybėje, kaip L.Savickas, atsidurtų vėliau mūsų rinkimų sąrašuose ir nematau jokios problemos, jog taip įvyktų. Tikrai L.Savickas yra labai gabus, išsilavinęs žmogus, turintis didžiulę valdymo patirtį, ko, jeigu žiūrėtume į 2016 metus, neturėjo dalis mūsų ministrų.  

– Kai paskelbėte abejones dėl savo dalyvavimo politikoje, tvirtinote, kad jūsų apsisprendimą stipriai nulems žmonių sąrašas, su kuriuo partija žengs į rinkimus. Tuomet kaip pavyzdį pateikėte socialdemokratų lyderio G.Palucko pavardę, kaip teisto asmens, su kuriuo savęs vienoje komandoje neįsivaizduojate. Dabar mes matome atvirą premjero S.Skvernelio ir G.Palucko „flirtą“. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu dabar?

– Koalicijai aš teikiu šiek tiek kitokius reikalavimus nei artimiausiai aplinkai, su kuria dirbu. Vis dėlto koaliciją lemia ir formuoja ne tik G.Paluckas, bet ir tos partijos kiti žmonės. Tikrai būtų sunku sakyti, kad, jeigu vienas žmogus koalicijoje yra teistas, ji tampa kažkokia problema. Artimoje aplinkoje man tikrai būtų sunku dirbti ir pasitikėti, jeigu kalbėtume apie frakcijos bendražygius. 

– Su „Tvarkos ir teisingumo“ partija irgi iš pradžių sakėte, kad neitumėte, bet vėliau sudarėte koaliciją.

– Su „Tvarkos ir teisingumo“ partija iš tikrųjų įvyko didelis fenomenas jos pasikeitimo prasme. Jeigu žiūrėtume istoriškai, ji per tą laikotarpį sugebėjo atsikratyti visų asmenų, kurie metė šešėlį ir figūravo tose bylose. Pokytis buvo didžiulis ir tų, kurie kėlė abejones, nebeliko. Smagu, kad jiems pavyko apsivalyti per tokį trumpą laiką.

– Grįžkime prie socialdemokratų. Tai matytumėte galimybę koaliciją formuoti su jais?

– Manau, kad tai yra kur kas labiau tikėtina koalicija, nei su konservatoriais. Ypač turint vertybinį pajautimą, kuris tarp mūsų ir konservatorių gerokai skirasi. Manau, būtų labai sunku kalbėti apie koaliciją, prisimenant tuos pareiškimus, kad mes ateisime į valdžią ir atšauksime viską, ką jūs priėmėte.

Su tokiais išankstiniais pareiškimais koalicijos nėra smagiai lipdomos. Konservatorių agresyvus elgesys, bandymai pažeminti žmones – tai nėra tas elgesys, kuris veda į derybas ir kuria gerą psichologinę aplinką. Kas nori kalbėtis su žmogumi, kuris sako, kad tu viską darai blogai?

Su socialdemokratais mes tikrai tų vertybinių sąlyčio taškų surastume daugiau ir šitoje koalicijoje tikrai matyčiau didesnę prasmę, darbo galimybes.

– Susitikimai vyksta?

– Susitinkame laidose ir visur kitur, bet tikrai derybų niekas nėra pradėjęs. Būtų ne laikas pjaustyti briedį, kai jis šiuo metu dar laksto miške.

– Esate neretai įvardijama kaip ištikimiausia R.Karbauskio bendražygė. Nors visuomet atkakliai jį ginate, ar galėtumėte atvirai įvardyti sprendimus, su kuriais nesutinkate? Kur galbūt būtumėte pati pasielgusi kitaip?

– Viena iš tokių klaidų, kurią galėčiau įvaryti ir dėl kurios partijos lyderis jau yra atsiprašęs, tai yra Vaiko teisių reforma, kuri tikrai buvo labai skubota, ganėtinai agresyvi. Kilo daug problemų ją įgyvendinant, vyko mitingai prie Seimo, buvo daug nepatenkintų tėvų. Tokių dalykų neturėtų būti. Aišku, vėliau mes atsiprašinėdami viską pataisėme. Tai buvo ne visai deramas žingsnis, dėl ko tenka apgailestauti.

– Kokias savo asmenines klaidas įžvelgiate? Perbėgimas į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją, siekiant ją išsaugoti, buvo klaida? Tuomet sulaukėte nemažai kritikos net ir iš savo kolegų.

– Nemanau, kad tai buvo klaida. Tikriausiai, susidarius tokioms pačioms aplinkybėms, aš vėl padaryčiau tą patį. (...) Aš suprantu, kad politikui tai yra skausmingas klausimas visomis prasmėmis, jeigu jis turi palikti frakciją.

Puikiai supratau, kad viešojoje erdvėje bus toks kipišas, jog maža nepasirodys. Aš šitą dalyką įvertinau. Tik neįvertinau to, kad taip keistai sureaguos kolegos, visiškai nesuprasdami, jog tam tikra prasme aš aukojau savo interesus dėl daugumos. Kolegos mane labai nemaloniai nustebino. Bet aš tikrai tą dalyką pakartočiau.

O ko aš nepakartočiau, tai tos kortelių situacijos (2017 metais, svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, A.Širinskienė, pasinaudodama R.Karbauskio ir A.Verygos kortelėmis, užregistravo juos diskusijai, nors fiziškai šių politikų net nebuvo Seimo salėje. Seimo etikos ir procedūrų komisija tuomet nusprendė, kad visi trys valstiečiai pažeidė Seimo Statutą ir Politikų elgesio kodeksą, – aut.past.).

Šitą aš tikrai pripažįstu, kad tai buvo durnystė. Aš daug kartų bandžiau suprasti, kodėl taip įvyko, nes esu iš tų žmonių, kurie šiek tiek paskaičiuoja savo veiksmus. Visą laiką vis tiek bandai save pateisinti, tai greičiausiai ten buvo tam tikras pervargimas, nes ėjo ir alkoholio paketas, ir M.Basčio apkalta, kur išvadą reikėjo rašyti, ir buvo tikrai visokių nemiegotų naktų.

Gal tiesiog pervargau. Kai priėmiau sprendimą, man jis atrodė geras, bet nepaskaičiavau, kokios yra jo pasekmės. Tai buvo totali kvailystė. Tokias provokacijas tikrai yra labai neatsakinga daryti, ir, žinoma, jeigu ten būtų buvęs visiškai kitoks kontekstas, aš ten būčiau ir nesišypsojus. Bet įvyko, kaip įvyko.

– Kaip apibūdintumėte dabartinius valdančiųjų ir prezidento santykius? Premjeras S.Skvernelis labai vaizdžiai neseniai pasakė, kad tvyro žiema, tačiau įšalo dar nėra.

– Nežinau, ar čia reikėtų kalbėti įšalais, šerkšnais ar kitokiais reiškiniais. Mane irgi labai nustebino, kodėl L.Savickas netiko, nes realiai jis turėjo daugiau patirties, žinių, negu V.Sinkevičius, prieš tapdamas ministru. Bet mes puikiai matome, kad ta jaunųjų politikų valstiečių mokykla pasiteisino. V.Sinkevičius, su tokia pačia patirtimi, kokią dabar turi L.Savickas, yra Europos Sąjungos komisaras.

Šių dviejų jaunų žmonių situacija yra identiška. Jie ir mokėsi panašiu metu, vėliau kartu dirbo – jų tikrai labai panašios istorijos. Vienu atveju mes turite pačių aukščiausių politikos standartų atitikimą, kai V.Sinkevičius, galima sakyti, tapo Europos Sąjungos ministru, ir šitą atvejį, kai lygiai toks pats jaunas žmogus staiga dėl labai neaiškių priežasčių tampa netinkamas būti ministru.

Iš kitos pusės, klausydamasi tuos pareiškimus iš Prezidentūros nugirdau, ir nelabai supratau, kai nuskambėjo tas priekaištas, kad yra blogai, jog L.Savickas gali kandidatuoti į Seimą. Juk iš tų ministrų, kurie yra dabar, mažiausiai penki kandidatuos į Seimą. Tai kur čia atsiranda tas blogumas? Ministras yra politikas, o jais dažniausiai Lietuvoje tampa Seimo nariai.

– Manote, kad tai atlygis už J.Narkevičiaus situaciją?

– Nesinori tikėti, kad Prezidentūra ar prezidentas nusileistų iki tokio bendravimo lygmens, kad, jeigu jūs kažko nepadarėte, mes jums atkeršysime. Galbūt prezidento patarėjai nesugebėjo paaiškinti tų argumentų. Tikrai nesinorėtų tikėti tokiu dalyku, nors, matant kontekstą, kaip pagrindžiama situacija, tokia mintis tikrai kyla.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.