J. Jakavonis-Tigras: aš tikiu, kad jaunoji karta vėl eitų ginti savo Tėvynės, kaip tai darėme mes

Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas.

Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras su dukra Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininke Angele Jakavonyte.<br>Ž.Zimnickaitės nuotr.
Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras su dukra Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininke Angele Jakavonyte.<br>Ž.Zimnickaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-02-16 08:30, atnaujinta 2020-05-26 14:34

Į klausimus atsako partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų asmeninio gyvenimo posūkį?

Taip gyvenimas susiklostė, kai 1940 m. Lietuvą užpuolė Sovietų sąjungos NKVD kariuomenė. Jie iš karto pradėjo daryti savo tvarką.

Jau tuomet supratome, kad sovietai buvo ne tie, kurie žadėjo laisvę ir brolybę. Pirmiausia į Sibirą jie pradėjo vežti mokytojus ir karininkus, išsilavinusius žmones, kurie suprato, kas yra laisvė, ir kurie norėjo ją ginti.

Mūsų krašte susikūrė patriotų, norinčių, kad Lietuva būtų laisva, būrys, kuriam dar vokiečių okupacijos metais ėmė vadovauti generolas Daukantas.

Sąjūdžio žmonės auklėjo mus patriotizmo dvasia. O mes tada nieko nežinojome nei apie NKVD, nei apie rusų padarytus žiaurius nusikaltimus.

1944 m., kai užėjo rusai ir užėmė Lietuvą, buvome prisaikdinti. Rusų okupantai žiauriai elgėsi su vietos žmonėmis. Dzūkijoje sunaikino kelis kaimus – Klepočius, Ryliškes, Druskininkėlius, Lizdus, kur nužudė 33 žmones, kitus – sudegino.

Prasidėjo partizaninis karas. Sovietų kariai mano krašto apylinkėse užpuolė girininką Revucką, atėmė iš jo pinigus, kurie buvo skirti darbininkų algoms, suplėšė dokumentus, o jį sušaudė.

Motinai matant sušaudė ir netoliese nuo mūsų gyvenusį Bingelį. Taip nukentėjo daug tarnautojų. Iš Klepočių pas mus į namus atbėgo mano giminaitis ir papasakojo, kad nušovė mano mamos brolį ir septynis jo vaikus.

Mama verkė balsu, o aš ją raminau, nors pats viduje visas virpėjau ir galvojau, kad aš jiems neatleisiu už mano dėdės ir tetos nužudymą.

Aš negalėjau likti abejingas, nes taip galėjo mus visus išžudyti, jeigu mes nesipriešinsime. Dėl to aš pasirinkau būti partizanas.

Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?

Nors esu garbingo amžiaus, tačiau labai domiuosi viskuo, kas vyksta Lietuvoje.

Visuomet tikėjau, kad Lietuva kada nors taps laisva. Man labai skaudu, kad nors praėjo beveik 30 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, tačiau vis atsiranda tokių, kurie nori pakeisti Lietuvos istoriją, sumenkinti mūsų kovų svarbą.

Kaip galima nuiminėti atminimo lentas, skirtas mūsų didvyriams? Ir man labai skauda, kad tai daro savi – lietuviai. Kai taip elgėsi atėjūnai, tai dar buvo suprantama.

Kai kuriems jauniems žmonėms sunku suvokti, ką mums teko iškęsti. Dauguma tų, kurie nutarė partizanauti, žinojo, kad kiekvieną akimirką gali būti nušauti arba suimti.

Aš džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus labai išaugo jaunimo domėjimasis partizanų kovomis. Jaunimas – mūsų ateitis, ir jis turėtų žinoti, kiek geriausių vyrų žuvo dėl Lietuvos laisvės.

Nors esu jau 94 metų, bet su didele meile priimu kiekvieną, atvykstantį į mano sodybą, kurioje yra atkurtas Pietų partizanų vadų A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio bunkeris, ir papasakoju, kokie įvykiai čia vyko.

Esu parašęs ir savo atsiminimų knygą „Šalia mirties“. Perskaitę šią knygą žmonės supranta, ką mums teko išgyventi.

Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?

Noriu palinkėti, kad Lietuva suklestėtų ir taptų galinga valstybe, kad sugrįžtų į Lietuvą po visą pasaulį išsibarstę lietuviai. Juk mūsų Lietuva tokia graži.

Praėjusiais metais lankiausi JAV. Tikrai labai patiko ir Vašingtonas, ir Niujorkas, bet man ta maža mūsų Lietuvėlė yra gražiausia.

Jaunimui norėčiau palinkėti, kad saugotų Lietuvos laisvę, negalvotų, kad jau iškovojome nepriklausomybę ir galime būti ramūs.

Linkiu būti savo šalies patriotais, saugoti visų už Lietuvą kovojusių atminimą. Aš tikiu, kad jaunoji karta, kuri domisi partizanų kovomis, vėl eitų ginti savo Tėvynės, kaip tai darėme mes.

Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?

Svajojau būti gydytojas, nes jau nuo vaikystės man JAV gyventis pusbrolis atsiųsdavo įvairiausių medicinos instrumentų ir aš darydavau operacijas susižalojusiems naminiams gyvūnams, paukščiams.

Man tai labai patiko, tačiau mano teta, kuri gyveno JAV, norėjo, kad tapčiau kunigu. Į Kauną jau buvo atvažiavusi moteris, kuri, grįždama į JAV, turėjo kartu pasiimti ir mane, bet prasidėjo karas ir ta moteris buvo suimta.

Gal todėl, kad buvau labai pamaldus, išlikau gyvas ir dabar liudiju tai, kas vyko Lietuvoje.

Kaimynams ir savo artimiesiems visada buvau savamokslis „daktaras“. Ar kaimynas, ar kieno nors gyvuliai susirgdavo, visuomet kreipdavosi į mane. Kam vaistus suleisdavau, kam žaizdas susiūdavau, kam vaistų duodavau.

---

Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.