Ir atsitik tu man šitaip: visai neseniai sukako antras prezidentavimo šimtadienis, o Prezidentūra vėl kluptelėjo. Tik šįkart taip, kad G.Nausėdai jau ne pašmaikštavimai galvoje, – tenka nuolankiai atsiprašinėti.
Skandalas kilo, kai į Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremoniją Prezidentūroje užvakar nebuvo įleista viena laureačių – teatro ir kino aktorė V.Kuodytė.
Paaiškėjo, kad Kultūros ministerija neįrašė aktorės į svečių sąrašą, o Prezidentūra nesugebėjo užtikrinti, kad kiekvienas laureatas būtų pasitiktas prie durų ir palydėtas į ceremonijos salę net tuo atveju, jei jo pavardės nėra sąraše ar jis neatsinešė popierinio kvietimo į renginį.
Bene absurdiškiausia tai, kad V.Kuodytė net nebuvo paminėta apdovanojimo ceremonijos metu.
Prezidentūros valdininkai, kurie, kaip patys prisipažino, dar mėgino skambinėti telefonu rūmų prieigas nusprendusiai palikti laureatei, matyt, suprato, ką pridirbo, todėl ir nutarė apskritai prisisemti vandens į burną.
Galbūt dar nevertėtų kirsti iš peties ir kalbėti apie niekinamą valdžios požiūrį į kultūrą, kurį esą atskleidžia ši istorija, ar apie visą supuvusį valstybės aparatą. Būtent tokie komentarai pasipylė kaip iš gausybės rago.
Kita vertus, sunku nesutikti su tais, kurie teigia, jog ši tragikomedija rodo, kad naujoji Prezidentūra kol kas primena pakrikusią kaimo kapelą.
Sunku nesutikti ir su rašytoju G.Grajausku, kuris situaciją apibūdino lakoniškai: „Mus pražudys uolūs kvailiai.“
Šiaip ar kitaip, tie uolieji Prezidentūros rūmų saugotojai ne tik tėkštelėjo samtį deguto Vasario 16-osios išvakarėse, bet ir gerokai pagadino viešųjų ryšių efektą, kurio šalies vadovas siekė nepatvirtindamas premjero S.Skvernelio patarėjo L.Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
„Tai prezidento bandymas įrodyti, kad A.Valinskas buvo neteisus“, – taip „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje pastarąjį prezidento veiksmą apibūdino „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas T.Ignatavičius.
Mat buvęs Seimo pirmininkas A.Valinskas praėjusių metų vasarą šmaikštavo, kad jeigu prezidentė D.Grybauskaitė buvo „moteris su kiaušais“, tai dabar Lietuva gali turėti šiame soste vyrą be tų atributų.
Juokas juokais, bet kalbant apie G.Nausėdos išbrokuotą L.Savicką peršasi sąsajos su dar vienu A.Valinsko „perlu“ – šis veikėjas D.Grybauskaitę yra pavadinęs „įsižeidusia boba“, kai ji be rimtesnių argumentų blokavo jo kandidatūrą į kultūros ministro postą.
Atmetęs premjero pasiūlytą kandidatą prezidentas akivaizdžiai siekė parodyti savo jėgą ir duoti grąžos valdantiesiems už tai, kad jie neįvykdė pakartotinių reikalavimų atleisti susisiekimo ministrą J.Narkevičių.
Atsiribojant nuo viešųjų ryšių žaidimų vis dėlto vertėtų pasvarstyti, kuri pusė šiose ragų durtynėse yra teisesnė.
Taip, Vyriausybės vadovui, ko gero, vertėjo elgtis diplomatiškiau.
Tarkime, pateikti kelias kandidatūras į ekonomikos ir inovacijų ministrus, viena kita būtų rituališkai sudeginta, o po to gal būtų įtikęs ir L.Savickas.
Bet solidžiau galėjo elgtis ir šalies vadovas.
Jis greičiausiai jau seniai buvo apsisprendęs atmesti šią kandidatūrą, tačiau vis viena žaidė keistas gūžynes, mėgino už premjero nugaros vilioti į ministro postą kitus kandidatus.
Negana to, G.Nausėdos argumentai, kodėl jis išbrokavo L.Savicką, išties primena D.Grybauskaitės elgesį ne tik su A.Valinsku, bet ir su kai kuriais kitais kandidatais į ministrus.
Pasirodo, L.Savickas ir per jaunas, ir labiau teoretikas nei praktikas, be to, kažkaip dalyvaus Seimo rinkimuose, nors jis pats visais šventaisiais prisiekinėjo, kad nedalyvaus.
Jeigu būtų įstengęs nugalėti savo ambicijas, prezidentas galėjo patvirtinti šį bet kokiu atveju iš esmės laikiną ministrą, tuo parodydamas, kad nesiruošia leistis į muštynes dėl kiekvieno žaislo smėlio dėžėje.
Tačiau buvo pasirinkta tolesnė konfrontacija. Prezidentūra skelbia, kad ne tik lauks, bet galbūt net pati ieškos naujo kandidato, o valdantieji mindžikuoja.
Žodžiu, tampymusi dėl J.Narkevičiaus galvos tarp dviejų valdžių prasidėjęs karas gali plėstis daugybe naujų krypčių ir abi pusės stengsis viena kitai kaišioti pagalius į ratus. Ir jau kaišioja.
Antai G.Nausėda trečiadienį sušaukė švietimo bendruomenės ir parlamentinių partijų atstovų pasitarimą Prezidentūroje apie švietimo ateitį.
Tuo pat metu šalies vadovo komanda skelbė, kad valdančiajai daugumai nepavyksta vykdyti švietimo reformų, taigi, suprask, neapsikentęs prezidentas pats imasi veiksmų.
Simptomiška: šiame renginyje nedalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius, kuriam buvo svarbiau tuo pat metu vykęs Vyriausybės posėdis, be to, į Prezidentūrą nebuvo pakviesti kai kurių partijų („darbiečių“, „tvarkiečių“) atstovai.
Tuo metu premjeras šį pasitarimą pavadino pertekliniu ir priminė, kad svarbiausių politinių sprendimų priėmimo centrai yra Seimas bei Vyriausybė.
Tokių kibirkščiavimų tikriausiai sulauksime ir daugiau.
Užkulisiuose jau dabar vyksta Prezidentūros ir valdančiųjų stumdymasis dėl kandidatų į Valstybės saugumo departamento, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovus, ko gero, ginčų kils ir dėl Konstitucinio bei Aukščiausiojo teismų pirmininkų ar naujojo generalinio prokuroro.
Žodžiu, progų parodyti savo kietumą susipykusiems valdžios didžiavyriams bus ne viena.
