„Pareiškėja pati susikūrė tokią situaciją“, – 69 metų kretingiškei Galinai Šeiko atsakė Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), kuriam ji buvo apskundusi Lietuvą dėl tariamai pažeistų jos teisių.
Pensininkė iš Lietuvos tikėjosi prisiteisti pinigų dėl esą per mažos pensijos, nes maždaug penktadalis jos kiekvieną mėnesį pervedama kaimynams, kuriuos ji trylika mėnesių terorizavo.
G.Šeiko ir kaimynų konfliktai prasidėjo 2012 metais. Gyvenimas šalia nuolat konfliktuojančios ir priekabiaujančios Galinos tai šeimai tapo nepakeliamas.
Žmonės kreipėsi į teismą ir nurodė, kad aukštu žemiau gyvenanti G.Šeiko juos nuolat nepagrįstai skundžia policijai, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nuo tokio moters elgesio kenčia visa šeima: ir nepilnametis vaikas, ir jo tėvai.
Bylą išnagrinėjęs Kretingos apylinkės teismas 2014 metų gruodžio 31 dieną paskelbė, kad kaimynų pretenzijos dėl G.Šeiko elgesio yra pagrįstos, ir skyrė moteriai pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Šeimai iš G.Šeiko taip pat buvo priteista 5908 eurai neturtinei žalai atlyginti, bet pensininkė pinigų nesiruošė mokėti net tada, kai visi jos skundai buvo atmesti.
Reikalai pajudėjo tik 2016 metų rudenį, kai žalos atlyginimo iš kaimynės nesulaukusi šeima kreipėsi į antstolius.
Kadangi G.Šeiko nekreipė dėmesio į raginimus susimokėti, buvo areštuotas jos šešių arų žemės sklypas, taip pat kreiptasi į „Sodrą“ dėl skolos išieškojimo iš moters gaunamos 123 eurų mėnesinės senatvės pensijos.
Pradėjusi kiekvieną mėnesį gauti apie 20 eurų mažesnę pensiją G.Šeiko pasijuto pažeminta ir nusprendė pati paauklėti valstybę ir iš jos prisiteisti pinigų.
Ji kreipėsi į EŽTT, bet po trejų metų laukimo sulaukė atsakymo, kad kaltinti šioje situacijoje pensininkė turi ne Lietuvą, o tik save, nes psichologiškai terorizavo šeimą, padarė jai žalos ir ją privalo atlyginti.
Be to, EŽTT teigimu, G.Šeiko nėra tokia nuskriausta, kaip bandė parodyti savo skundu.
Be 123 eurų senatvės pensijos, ji kiekvieną mėnesį dar gauna daugiau kaip 60 eurų pašalpą, turi įvairių lengvatų, jai taip pat ne kartą buvo sumokėtos vienkartinės valstybės išmokos, kurių dydis – nuo 76 iki 114 eurų.
Pensininkei taip pat buvo priminta, kad ji turi žemės sklypą, kuris, nors ir areštuotas antstolių, vis dar priklauso jai.
„Jei ieškovė tikrai verčiasi sunkiai dėl to, kad iš pensijos išskaičiuojami pinigai, ji gali parduoti sklypą, atsiskaityti su savo nusikaltimo aukomis ir vėl galės gauti visą pensiją“, – taip Strasbūro teismas patarė G.Šeiko ir vieningai atmetė jos skundą.
