Artėjantys rinkimai žada intrigų: valstiečiams – juoda prognozė, įvardijo G. Landsbergio trūkumą

Iki Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei pusmetis. Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius siunčia pavojaus signalą valstiečiams.

 Rinkimai žada daug intrigų.<br> lrytas.lt montažas.
 Rinkimai žada daug intrigų.<br> lrytas.lt montažas.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Viktoras Uspaskichas.<br>D.Umbraso nuotr.
Viktoras Uspaskichas.<br>D.Umbraso nuotr.
Gabrielis Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gabrielis Landsbergis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Egidijus Vareikis.<br>T.Bauro nuotr.
Egidijus Vareikis.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Juozaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Juozaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vytautas Bakas.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Bakas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Feb 20, 2020, 9:05 AM, atnaujinta Feb 20, 2020, 2:39 PM

Jų reitingams ritantis žemyn, yra tikimybė, kad valstiečiai į Seimą gali ir nepatekti. Kokių dar staigmenų gali atnešti artėjantys Seimo rinkimai?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadove Rasa Ališauskiene ir V.Valentinavičiumi.

– Pradėkim nuo šio ryto įvykių. Buvęs valstiečių frakcijos narys Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas sudaryti laikinąją tyrimų komisiją. V.Bakas teigia gavęs informacijos, kad viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų galėjo kištis į rinkimų procesą ir neteisėtai rinkti informaciją. Seimo valdyba surengė uždarą posėdį, bet sprendimo nepriėmė, jį žada priimti kitą savaitę, kai bus daugiau žmonių. Pone Valentinavičiau, ar jums tai atrodo rimta?

V.Valentinavičius: Neatrodo labai rimta. Ir tai, kad jūs klausimą apie šitą įvykį užduodate laidoje, skirtoje būsimiems rinkimams, indikuoja, kad tai rinkimų kontekste vykstantys dalykai.

Turint galvoje, kad ponas Bakas su visomis savo garsiomis tyrimo komisijomis, tyrimų komisijai paskelbus išvadas, jau kitą dieną važinėjo po Lietuvą, pristatydamas save kaip didįjį kovotoją su korupcija.

Tada kaip valstiečių frakcijos narys, dabar vienintelė intriga likusi – tai kieno naudai šita sensacija bus bandoma pasinaudoti. Galimas daiktas, Sauliaus Skvernelio naudai, kadangi jis buvo jo rinkimų štabo viršininkas.

Galbūt, visai būtų įdomu, jeigu tai būtų Ramūnas Karbauskis ir valstiečiai. Bet bet kuriuo atveju, tai turi rinkimų prasmę.

Kita vertus, man atrodo, ten rimtumo gali būti tiek pat, kiek R.Karbauskio panašiuose tyrimuose apie Roką Masiulį.

– Kaip jūs vertinate atskilusių nuo valstiečių politikų galimybes laimėti Seimo rinkimus? V.Bakas, Viktoras Pranckietis, Povilas Urbšys – greičiausiai jie visi dalyvaus rinkimuose.

V.Valentinavičius: Taip, tai labiausiai pakibę ore ir labiausiai nerimauja tokie kaip ponas Bakas, kurie atskilo ir niekur dar neprilipo.

– Yra vienmandatės apygardos.

V.Valentinavičius: Yra vienmandatės apygardos, bet aišku, kažkur kompanijoje laukti rinkimų yra ne taip baisu, kaip vienam.

Prisijungus prie kažkurios partijos ar bent kiek rimtesnės politinės jėgos, šansai išgyventi rinkimus kur kas didesni.

Jūsų išvardinti yra kol kas nepritapėliai. Lengviau galima būtų kalbėti apie tuos, kurie jau rado kur peršokti – tokie kaip Bronislovas Matelis, kuris prie Tėvynės sąjungos prisijungė arba Dovilė Šakalienė prie socdemų.

Ten jau viskas aišku. Dar viena kategorija, kurie meistrauja savo laivus – tokie kaip amžinas politinis turistas Egidijus Vareikis ir šviežias turistas Rimantas Dagys.

– Ponia Ališauskiene, ką rodo skaičiai – kokių galima tikėtis pokyčių Seime?

R.Ališauskienė: Pokyčių bus, nes po kiekvienų rinkimų Lietuvoje pokyčiai būna. Mes iš vienos pusės į kitą pasvyruojam ir dažniausiai žmonės entuziastingai puola palaikyti kurią nors naują jėgą, paskui per pusmetį, metus nusivilia ir keičia savo simpatijas.

– Matote, kad galėtų iškilti nauja jėga?

R.Ališauskienė: Kalbant apie naują, vietos jai yra. Apie 30 proc. rinkėjų nežino, už ką balsuoti, dar nėra nusprendę, jiems nepatinka jų padaryti pasirinkimai.

Bet jiems nepatinka ir alternatyvos, apie kurias jie žino.

Nemažas skaičius rinkėjų galėtų rinktis kažką naujo, bėda yra ta, kad laiko nebėr tiek daug, mažiau negu metai yra likę.

Be to, tam, kad staiga atsirastų nauja, stipri jėga – sutinku su Virgiu, kad tai turi būti organizacija, ne pavieniai garsiai apie save pranešantys žmonės – turėtų turėti ir programą, bent jau minimum, ir vedlius, kurie būtų žmonėms žinomi. Išsukti per pusmetį, ypač su dabartiniai finansavimo įstatymais ir galimybėmis reklamuotis daug sunkiau.

– Naujų politinių darinių vedliai lyg ir yra žinomi. Tai ir tas pats R.Dagys, Arvydas Juozaitis, trimis muškietininkais po 20 metų vadinami Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas ir Remigijus Žemaitaitis, taip pat Naglis Puteikis su Rūta Janutiene ir Kristupu Krivicku. Jie gali pateikti kokią nors staigmeną?

R.Ališauskienė: Čia yra tam tikra bėda. Jie jau yra žinomi kaip seniai veikiantys šioje plotmėje. Nė vienas iš jų nėra šviežias ar naujas, visi truputį pabuvę, truputį „Humanos“ produktai, neįžeidžiant jų.

Tą patį turėjome per prezidento rinkimus. Turėjome Vytenį Andriukaitį, kuris irgi, atrodo, tikrai gerai žinomas, vienas iš populiariausių kažkada buvęs socdemu.

Bet kai tu į tą pačią upę bandai įlipti kelintą kartą, rinkėjai nebetiki. Jie nemato kažko naujo, naujų idėjų.

Jie sako, jeigu šitas žmogus politikoje buvo jau tiek metų ir nieko nepadarė, tikrai iš jo tikėtis kažko naujo sunku.

Būtent tie visi dabar kuriantys naujas partijas žinomi iš dalies. Kai kurie yra aktyvesni buvę prieš kokius 20 metų politikoje, tai jaunesnė karta jų neatsimena, klausia, kas čia toks.

Tą matėm per prezidento rinkimus su A.Juozaičiu.

Tarsi vyresniai kartai jis atsimenamas, žinomas, bet jaunesni tikrai jo nebeatsiminė, jam reikėjo žymiai didesnio įdirbio, kad apie jį vėl pradėtų kalbėti.

Tai ir jūsų paminėti žmonės – tarsi veikia šioje plotmėje, bet jie antro plano veikėjai.

Čia gal reikėtų netgi ne iš politikos kito žinomo, gali būti sportininkas, tikrai žinomas žmogus.

– Arvydas Sabonis jei eitų į rinkimus, turbūt pritrauktų rinkėjus.

R.Ališauskienė: Klausimas – dabar. Prieš 10-15 metų jis, ko gero, būtų pirmame ture prezidento rinkimus laimėjęs. Dabar jau galbūt ir mažiau.

– Pone Valentinavičiau, ką jūs manote apie naujuosius politinius darinius su senais veidais?

V.Valentinavičius: Aš pritariu Rasai, tarp jų yra daug žmonių, kurių geriausia valanda buvo praeity.

Tas pats N.Puteikis – prieš 5-10 metų jo reitingai buvo kur kas aukštesni, bet paskutiniai prezidento ir europarlamento rinkimai parodė, kad jis jau nusidūko, susidėvėjo, yra metalo nuovargis, rinkėjų nuovargis ir žmonės jau už jį nebebalsuoja.

Dar yra viena kategorija, tai žinomi politikai, bet žinomi neigiama prasme. R.Dagys – jis žinomas, bet jis niekad nebuvo populiarus, jo vertinimai, galima sakyti, buvo žemi ir neigiami.

Patirties daug, bet tiesiog nematau jokių galimybių, kad jo vedama partija surinktų bent kiek reikšmingą skaičių balsų.

R.Ališauskienė: Jis mums žinomas, nes mes analizuojam, sekam. Žmonės, jeigu pavardę girdėję, jie tiesiog nežino, kaip jį klasifikuoti, kur jį priskirti, kokiai krypčiai.

O daugelis sako, aš nežinau, kaip tą žmogų vertinti. Tai tas žinomumas kaip politiko nedidelis.

V.Valentinavičius: Tas pats E.Vareikis. Ir žinomumas nedidelis, ir labai neigiamas, skandalai, keliavimas per partijas.

Bet dar vienas dalykas, kuris gali šiek tiek apriboti naujokų galimas sėkmes, prie kurių buvome pripratę.

Taip, visi šie nauji – ne Valinskai. Arūnas Valinskas buvo tikra šviežiena ir žmonės noriai balsavo.

Bet nereikėtų pamiršti, kad patys valstiečiai paskutinius rinkimus laimėjo faktiškai kaip nauja partija.

Pasidabinę vestuvių generolais – S.Skverneliu, visais kviestiniais svečiais, kurie dabar bėga iš sąrašo. Bėgo per visą kadenciją.

Įtariu, kad gali būti labai stipri rinkėjų reakcija grįžti prie tradicinių partijų kaip socialdemokratai, Tėvynės sąjunga arba liberalai.

– Sakote, jau tas korupcijos skandalas pasimiršo?

V.Valentinavičius: Sprendžiant iš reitingų, bent jau užsiglaistė kažkiek.

– Dar viena partija demonstruoja labai didelį kilimą ir vėl į Lietuvos politinę areną grįžta Viktoras Uspaskichas. Kokios jo galimybės?

R.Ališauskienė: Kai kalbam apie partijas, ypač senesnės, didesnės kaip socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga, jie mažiau priklausomi nuo to, kas yra lyderis.

Daugiau balsavimas yra arba iš įpročio, arba iš simpatijų, bet už partiją.

Ne tokią didelę įtaką daro vedlys. Yra partijų, kurios daugiau personalizuotos ir tikrai labai svarbu, kas partiją veda.

Darbo partijai V.Uspaskichas yra tikrai labai stiprus garvežys. Partija nebuvo išnykusi su visa istorija ir skandalais, bet kai V.Uspaskichas buvo mažiau aktyvus, ta partija buvo tarsi primiršta ir žmonės sunkiau net įvardina, kas kiti yra šios partijos lyderiai.

– Vytautas Gapšys buvo iškilęs.

R.Ališauskienė: Taip, bet mažiau atsimena, mažiau reaguoja. Dažniau sako V.Uspaskich.

– Buvo Loreta Graužinienė.

R.Ališauskienė: Ji buvo daugiau kaip Seimo pirmininkė.

– Pakalbėkime apie konservatorius. Konservatoriai jau senokai įsitvirtinę pirmoje vietoje, bet kokios jų galimybės tapti valdančiąja partija?

V.Valentinavičius: Teoriškai jų galimybės yra labai geros. Kol valstiečių reitingai krenta, jų lyderių reitingai krenta, R.Karbauskis vienas nekenčiamiausių politikų Lietuvoje.

– Bet turbūt naivu tikėtis, kad konservatoriai iškovos absoliučią daugumą.

V.Valentinavičius: Būtent. Gabrielius irgi nėra labai mėgiamas ir per visą savo buvimą pirmininko poste, mano galva, vis dar neįrodė, kad jis gali visavertiškai vadovauti partijai.

Partija laikosi labai pasyviai, mes iki šiol nežinome, ką ji siūlo rinkimams žmonėms. Tai yra daugiau taktika nelabai ambicinga laukti, kol valstiečiai galutinai „susidirbs“ ir pasinaudoti visa šia situacija.

Aišku, Ingridos Šimonytės dalyvavimas labai stipriai keistų reikalą, nes be I.Šimonytės tos lubos, kurios kiekvieną kartą apklausų rengėjai mato, kad Tėvynės sąjungos reitingas kyla, bet metai laiko yra sustojęs vietoje, atsirėmęs į lubas.

Ir tas lubas pramušti ir pritraukti papildomų rinkėjų gali tik I.Šimonytė, kuri turi gebėjimą patraukti ne tik užkietėjusius konservatorius, bet labiau centristinius rinkėjus iš įvairių partijų.

Bet vėl, klausimas, kai Tėvynės sąjunga yra vadovaujama taip, kaip dabar vadovaujama ir jos rinkiminiai siekiai yra faktiškai neišsakyti, ar I.Šimonytė gali turėti stiprią motyvaciją eiti į tokią kampaniją ir imtis vesti šitą sąrašą.

Aš manyčiau, kad būtų labai svarbu, kad kartu su sutikimu vesti partiją, ji pasiimtų pagrindinę partijos atstovavimo naštą ir formuluotų partijos strategiją, pokalbį su rinkėjais.

R.Ališauskiene: Aš ne visai sutinku. Vienas dalykas, iš šalies tarsi taip atrodytų, bet kai kalbam apie konservatorių lubas...

– Jos jau pasiektos?

R.Ališauskienė: Priklauso, kiek žmonių ateina. Procentiškai ne, bet kuo mažesnis aktyvumas, tuo tos lubos tampa aukštesnės.

Kuo daugiau žmonių ateina, tuo jos tampa mažesnės.

Jeigu skaičiuotumėm galvom, I.Šimonytė per prezidento rinkimų antrą turą gavo tiek pat, kiek gavo partija Seimo rinkimuose.

Tiesiog ten iš dviejų renkamasi, partijų yra daugiau. To pliusas kartais atrodo skaičių magija. 40 proc. prezidento rinkimuose, bet kai du dalyviai.

Jeigu būtų dvi partijos Seimo rinkimuose, tai maždaug situacija irgi būtų panaši.

Visą laiką maždaug 60 proc. Lietuvos rinkėjų balsuoja prieš konservatorius, iki 40 proc. gali balsuoti už juos. Bet čia iš tų, kas atėjo.

Ateina maždaug pusė gyventojų, tai jeigu matematiką pasitelktume, konservatorių vadinamos lubos yra maždaug 25 proc. visų rinkėjų.

– Absoliučios daugumos neturės, akivaizdu, kad reikės burtis į koaliciją.

R.Ališauskienė: Kitas dalykas, kadangi Tėvynės sąjunga kaip ir socialdemokratai yra viena iš tų partijų, kur žmonės balsuoja labiau už partiją, ne tiek už lyderį, labai nei didelio pliuso, nei didelio minuso, kas yra pirmas sąraše, jiems nėra.

Gal kartais atrodo ta euforija iš po prezidento rinkimų, kad I.Šimonytė smarkiai patrauktų partiją. Nei G.Landsbergis ją numuša, nei I.Šimonytė labai daug traukia. Jie turi savo nišą.

– Pakalbėkime apie kairįjį flangą. Valstiečiai yra antroje vietoje, buvo smuktelėję į trečią poziciją.

R.Ališauskienė: Ketvirtoj šiuo metu. Tėvynės sąjunga, socialdemokratai, Darbo partija, tada valstiečiai.

– Bet vis tiek akivaizdu, kad į Seimą jie pateks. Vėl klausimas – su S.Skverneliu ar be S.Skvernelio. Premjeras nedavė galutinio atsakymo, bet pasakė, kad ligą įveikė, tai buvo pagrindinis dėmuo sprendžiant dėl jo dalyvavimo Seimo rinkimuose. Kaip jūs prognozuojate valstiečių partijos sėkmę arba nesėkmę rinkimuose?

R.Ališauskienė: Valstiečiai yra labiau ta partija, kuri daugiau priklauso nuo personalijų. Ten svarbu, kas bus pirmas, kas ves sąrašą. Kaip bežiūrėtum, iš valstiečių arba su jais susijusių asmenų, S.Skvernelis yra geriausiai vertinamas. Palyginti su R.Karbauskiu, yra didelis skirtumas.

V.Valentinavičius: Palyginti su R.Karbauskiu, nesunku būt gerai vertinamam.

R.Ališauskienė: Bet iš tų valstiečių, sąraše dalyvavusių arba kurie eina su jais, S.Skvernelis tikrai yra vertinamas geriausiai. Greičiausiai kaip sąrašiniame balsavime, valstiečiai su S.Skverneliu, kuris yra numeris vienas, turi žymiai daugiau galimybių, negu be jo. Nebent aš neįsivaizduoju, kas galėtų būti pirmas vietoj jo – ar R.Karbauskis, ar Agnė Širinskienė, ar Aurelijus Veryga, kažkas kitas.

– Kurios partijos iškovoti mandatai po rinkimų gali tapti auksiniais? Kurie gali lemti, į kurią pusę pakryps – į dešinę ar kairę?

V.Valentinavičius: Pritarčiau tam, ką Rasa pasakė apie galimybes valstiečių pateikti į Seimą – greičiausiai. Tendencija yra žemėjimo.

Yra ir teorinė galimybė, kad nepateks. Ir R.Karbauskis, ir S.Skvernelis – R.Karbauskis su savo tyrimais, S.Skvernelis su savo asfaltais ir žmonų įdarbinimu turi dar labai daug laiko iki Seimo rinkimų mažinti savo reitingus toliau.

Labai sunku įsivaizduoti galimybes, kad jie keltų savo reitingus ir ką jiems reikėtų tam padaryti. Už tai labai lengva įsivaizduoti, kaip tie reitingai toliau kris. Šita galimybė yra dar ant stalo.

Dėl I.Šimonytės dalyvavimo partijoje – čia truputį kitoks atvejis nei S.Skvernelio, kadangi I.Šimonytė su partija susijusi ilgai ir labai aiškiai sako, kad jeigu ji dalyvaus politikoje, tai tik su Tėvynės sąjunga.

Skirtingai nuo S.Skvernelio, kuris bandė koketuoti ir su Gintauto Palucko socdemais, ir gyrėsi, kad gauna pasiūlymų. Bet kadangi paslaugų daugiau niekam nereikia, jis liks su valstiečiais.

Toliau kalbant, tiek, kiek kris valstiečiai, tiek šie balsai pertekės Darbo partijai, „Tvarkos ir teisingumo“ likučiams ir t.t.

Čia yra didelė loterija, kurios iš tų kairiųjų jėgų įveiks barjerą, kurios neįveiks, kaip sukris procentai. Tėvynės sąjunga – viskas labai priklauso nuo grand strategijos, ką mes darome.

Mes iki šiol nežinome, ką darome. Jeigu Tėvynės sąjunga truputį paklausytų Manto Adomėno, kuris neseniai paskelbė komentarą, kuriame jis siūlo plačią dešiniųjų jėgų koaliciją.

– Kokios galėtų būti jėgos dešinėje pusėje?

V.Valentinavičius: Liberalai, Tėvynės sąjunga ir I.Šimonytė kaip vienijanti figūra. Aš, skirtingai nuo Rasos, manyčiau, jeigu kas ir gali pramušti tas stiklines lubas, tik I.Šimonytė.

Nepramušamų lubų nebūna. Viena aišku, kad jeigu I.Šimonytės nebus, tai lubos liks vietoje. O su I.Šimonyte bent teorinė galimybė yra.

– Ponia Ališauskiene, ar įmanomas toks variantas, kad po Seimo rinkimų viskas liks taip, kaip buvę? Valstiečiai lieka valdžioje, prie jų prisijungia Darbo partija, Lenkų rinkimų akcija, „tvarkiečiai“ ir opozicijoje lieka dvi didžiausios Lietuvos partijos – socialdemokratai ir konservatoriai?

R.Ališauskienė: Socialdemokratų priklausys nuo elgesio, nes programiškai jie nėra labai skirtingi nuo valstiečių, „darbiečių“ ar „tvarkiečių“. Čia daugiau politinių derybų negu ideologijos ar programos klausimai.

Aišku, kad Tėvynės sąjunga sudarytų su valstiečiais koaliciją turbūt labai mažai tikėtina. Ir labai didelis klausimas dėl Tėvynės sąjungos, kokiu atveju galėtų būti daugumoje – tai liberalų klausimas.

O liberalai yra labai išsibarstę, susiskaldę ir čia sutinku su Virgiu, kad čia I.Šimonytė galėtų tai pusei padėti, nes ji liberalams kartais patrauklesnė negu konservatoriams.

Bet tokia tikimybė kaip jūs minit, kad centro kairės pusė gali dominuoti, ji pakankamai didelė, nes nepamirškime, kad rinkimai ne tik už partijas, bet ir vienmandatės.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 23 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.