Jeigu V.Matijošaitis išliks Kauno meru iki kadencijos pabaigos, jis pagal darbo trukmę aplenks konservatorių Andrių Kupčinską, kuris taip pat dirbo dvi kadencijas su pusmečio pertrauka.
Pagrindinis skirtumas – V.Matijošaitį kauniečiai rinko tiesioginiuose rinkimuose, o A.Kupčinską – tarybos nariai, todėl ši procedūra skęsdavo sandėrių ir išdavysčių liūne.
Ilgiau yra dirbęs tik legendinis Kauno burmistras Jonas Vileišis. Jis valdė miestą beveik dešimtmetį – nuo 1921-ųjų rugsėjo iki 1931 metų liepos.
2019-ųjų kovo 3 dieną vykusių rinkimų metu V.Matijošaitis šventė triuškinamą pergalę ir jau pirmajame ture surinko 79,59 proc. rinkėjų balsų.
2015-ųjų kovą prireikė antrojo rinkimų turo, kuriame V.Matijošaitis šventė nelengvą pergalę prieš A.Kupčinską.
Galbūt itin didelis kauniečių pasitikėjimas lėmė, kad pirmosios ir antrosios V.Matijošaičio kadencijos pradžia buvo labai skirtingos.
Bernardas Ivanovas, Vytauto Didžiojo universiteto politologas:
„Pirmosios kadencijos pradžioje buvo labai daug euforijos, nes miestas išties sparčiai keitėsi.
Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko atvejų, kai projektai pradeda strigti, žmonės pastebi negatyvių reiškinių.
Aktuali problema išlieka bendravimas tarp valdžios ir bendruomenės, nors negalėčiau pasakyti, kad anksčiau buvo daugiau demokratijos ir miesto vadovai visada įsiklausydavo į kauniečių nuomonę.
Mero įvaizdžiui gali skaudžiai smogti jo pasiūlymas prijungti prie miesto dalį Kauno rajono teritorijos. Nors pati idėja teisinga, logiška ir reforma reikalinga, jai įgyvendinti reikalingas palaikymas nacionaliniu mastu.
Vis dėlto abejoju, kad valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo atveju galėtų būti patikimas užnugaris V.Matijošaičiui.
Nors dabar kauniečių palaikymas turbūt būtų mažesnis, mero postas V.Matijošaičiui garantuotas iki gyvos galvos, jeigu tik jis norės jame išlikti.“
Rimantas Mikaitis, Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs Kauno meras:
„V.Matijošaičio asmenybė ir patirtis versle pirmosios kadencijos pradžioje lėmė visai kitokį darbo tempą, sprendimų priėmimą ir vizijas. Gyventojai puikiai matė kontrastą tarp naujojo ir buvusio miesto mero.
Pats meras jautėsi gerokai tvirčiau, nes buvo išrinktas tiesioginiuose rinkimuose. Anksčiau užtekdavo porai tarybos narių pasitraukti iš valdančiosios daugumos ir meras netekdavo posto. Pats tai esu patyręs.
Dabar kauniečiai apsiprato su mero darbo ypatumais ir užmiršo, kaip miesto infrastruktūra atrodė prieš 5–7 metus.
Merui tampa vis sunkiau juos nustebinti ar sužavėti. Tiesiog reikia atlikti suplanuotus darbus, tačiau kartais tai nebūna lengva užduotis.“
Ramūnas Navickas, Kauno bendruomenių centrų asociacijos tarybos pirmininkas:
„Darbo pradžioje V.Matijošaitis išsiskyrė viešųjų ryšių akcijų, kuriose skelbta apie įspūdingus projektus, gausa.
Nors jau prasidėjo antroji kadencija, turbūt neprisimintume nė vieno didelio projekto, kuris būtų užbaigtas iki galo.
Veiklos pradžioje meras labai daug dėmesio skyrė miesto turto inventorizavimui. Dabar jis sieks užbaigti visus reikalus, nes trečiosios kadencijos turbūt jau nesieks.
Kodėl taip sakau? Tiesiog taip galvoju. Kauno rajono prijungti prie miesto jam nepavyks, o dalyvauti dar vienuose rinkimuose nebebus intereso.
Tenka apgailestauti, kad mero santykiai su bendruomenių centrais nesusiklostė nuo pirmųjų jo darbo dienų ir ši situacija nesikeičia.“
Gintaras Černiauskas, teisininkas, buvęs Socialdemokratų partijos kandidatas į Kauno merus:
„Pirmoji V.Matijošaičio kadencija išsiskyrė siekiu į darbus įtraukti daugiau žmonių, antrosios kadencijos pradžioje išryškėjo mero noras vienam priimti sprendimus. Žinoma, pirmasis darbo principas yra naudingesnis visuomenei visais aspektais.
Verslo dalyvavimas politikoje neišvengiamai sukuria konfliktą. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti nebaigtas statyti viešbutis „Britanika“. Miesto valdžia iš pradžių suteikė investuotojams reikalingus leidimus, o netrukus be rimtų motyvų juos atšaukė.
Gavus valdžią labai sunku nesusirgti liga, kuri pasireiškia tariamu visų sričių išmanymu.
Ar meras jau serga šia liga? Jo indėlio pokyčiams Kaune negalima nuneigti, vykdoma daug įdomių projektų, tačiau kai kurie momentai kelia nerimą. Jeigu dabar vyktų rinkimai, aš dar balsuočiau už esamą merą.“
Linas Skardžiukas, bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius:
„Nors savivaldybėse nėra didžiosios politikos ir sprendžiami daugiau ūkiniai klausimai, verslo atstovams dalyvaujant valdžioje sunku išvengti interesų konfliktų.
Pati savivaldybė taip pat turėtų mažiau užsiimti verslu ir daugiau funkcijų perduoti privačioms bendrovėms arba bent sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti. Privatus verslas visada dirba atsakingiau ir efektyviau.
Šių principų negalima pritaikyti visose srityse, tačiau tiek centralizuotai tiekiant šilumą, tiek tvarkant atliekas galima rasti efektyvesnių sprendimų.
Niekas negali paneigti Kaune nuveiktų gerų darbų – gatvių būklė labai pagerėjo, jos nuolat prižiūrimos. Šiuos darbus reikėtų tęsti.“
Ina Pukelytė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, buvusi Kauno tarybos narė:
„V.Matijošaičiui drąsos niekada netrūko, tačiau antrosios kadencijos metu jis įgavo daugiau patirties ir žinių tvarkant miesto reikalus.
Galima visaip kalbėti apie merą, tačiau jam vadovaujant Kaunas labai pasikeitė į gerąją pusę.
V.Matijošaitis nuo pat darbo pradžios kėlė tikslą gražinti miestą ir nuosekliai laikosi šio įsipareigojimo artėjant ypatingam įvykiui, kai 2022 metais Kaunas taps Europos kultūros sostine.
Ko galėčiau merui palinkėti? Dažniau bendrauti su bendruomenėmis ir išklausyti jų nuomonę, nes tai tapo vienu pagrindinių priekaištų merui.“
Gintaras Balčytis, architektas:
„Turbūt geriausiai matomas darbas – atnaujintos Kauno gatvės, tačiau visi didieji architektūros projektai, apie kuriuos skelbė meras, nėra užbaigti.
Vienas svarbiausių tokių projektų yra mokslo centras „Mokslo sala“, kuris turėtų iškilti Nemuno saloje.
Antrasis pagal svarbą – Žemosios Fredos rajono plėtra. Jame planuojama statyti koncertų rūmus, projektų imasi privatus verslas.
Visiškai neaiški situacija dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono. Jo rekonstrukciją pradėjusi Turkijos įmonė darbus nutraukė ir nežinia, kada jie bus atnaujinti. Jeigu pasikartotų sostinėje planuojamo stadiono istorija, būtų labai apmaudu.
Architektūroje itin svarbu pradėjus darbus juos ir užbaigti.“
