Stojant į aukštąsias mokyklas atsisakyta minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo

„Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Viceministras teigia, jog kriterijai supaprastinti atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.

Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.

Vasario pradžioje ministro pasirašytame įsakyme nurodoma, jog nuo 2020 metų į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretenduojantiems asmenims numatomi minimalūs rodikliai – būti išlaikius lietuvių ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.

2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.

„Priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 metų minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose“, – teigia V. Razumas.

Pasak jo, šiemet priėmimas bus orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius, o stojantieji turės daugiau galimybių.

„Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą. Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus“, – sako viceministras.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.

Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

Šią tvarką sukritikavo buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto profesorė Nerija Putinaitė, pavadinusi tokį sprendimą dideliu žingsniu atgal.

„Jau pernai, kai galiojo aukštesnis stojimo slenkstis, jis buvo vis dėlto pernelyg mažas, o nemokamų studijų vietų universitetuose labai daug. Tad norintys studijuoti aukštojoje mokykloje, rinkosi labiau universitetus. Kai kuriose kolegijose priėmimas smuko 50 proc. Ir ne todėl, kad bloga kolegija. Visose kolegijose mažėjo. Tai dėl per mažos kartelės, o labiausiai – dėl netinkamo valstybės finansuojamų studijų vietų planavimo“, – feisbuke antradienį rašė ji.

N. Putinaitė svarstė, kad tai paskatins universitetus studentus į mokamas vietas priimti „atviru srautu“, be to, juose nukentės studijų kokybė.

„Į aukštąsias mokyklas, pirmiausia – universitetus pateks labai daug paprasčiausiai nepasirengusių universitetuose studijuoti. Jau ir nustatyta kartelė buvo labai žema“, – teigia N. Putinaitė.

Pasak ministerijos, kaip ir ankstesniais metais, minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, taip pat kaip pernai, pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

 Buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė kritikuoja minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo atsisakymą.

„Kokybiškas išsilavinimas – prasmingiausia ir geriausia, ką valstybė gali duoti savo vaikams. Šiandienos sprendimai nuleisti kokybės reikalavimus aukštajam mokslui žemina patį aukštąjį mokslą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje antradienio vakarą teigė J. Petrauskienė

Ji savo įraše taip pat teigė, kad jeigu skirstant resursus švietimui neatsižvelgiama į kokybę, nukenčia geriausi moksleiviai.

„Gyvename ne uždaroje valstybėje, ir laisvė suteikia galimybę rinktis. Mūsų vaikai renkasi – ten, kur geriau. Lietuvoje turime kultūrą, kai „jei vaikas ne į universitetą – kažkas blogai su šeima“. Tai lemia didžiulę paklausą. Ir pasiūlą turime didelę. O resursai riboti ir ne visada efektyviai paskirstomi. Ir kai juos skirstome neatsižvelgdami į kokybę – nukenčia geriausi. Spaudimas „duoti visiems“ didelis“, – rašė buvusi ministrė.

J. Petrauskienė taip pat pridūrė, kad galima priimti sprendimus ir sustiprinti „tai, ką turime, sutelkti resursus, investuoti į Lietuvos aukštojo mokslo stiprybes, stiprinti raumenis konkuruoti tarptautiškai“.

„O galime pasiduoti spaudimui finansuoti visus, o ypač tuos, kurie gali nepatogiai garsiai šaukti, spausti. Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę. O tie, kurie geba ir nori daugiau – ieškos, kur tai gali gauti“, – teigė J. Petrauskienė.

Vasario pradžioje dabartinio švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytu įsakymu pakeisti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.

BNS atsiųstame komentare švietimo ministras Valdemaras Razumas teigė, kad sprendimas atsisakyti nuo pernai įvestos naujovės – trijų privalomų egzaminų balų aritmetinio vidurkio – buvo priimtas atsižvelgianti į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.

Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.

Nuo šių metų, pagal naują ministro įsakymą, į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretendentams reikės išlaikyti lietu ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.

2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.

Pasak V. Razumo, tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.

Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.