Premjeras šią savaitę sudarė darbo grupę, kuri svarstys Seimo kontrolieriaus rekomendacijas įstatyme numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei efektyvią išorinę kontrolę.
„Darbo grupė turės parengti įstatymų projektus, kurie turės užtikrinti galimybę žmonėms apsiginti. Jei jų atžvilgiu buvo taikomos priemonės, jie turėtų būti informuoti apie tuos veiksmus ir turėtų būti galimybė gintis teisiniu būdu“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
„Taip pat negali būti taip, kad neribotą laiką būtų taikomos stipriai žmogaus teises varžančios priemonės“, – teigė jis.
Vyriausybės vadovas sakė manantis, kad būtina įvesti kontrolieriaus institutą, kuris vertintų tiek žvalgybos tarnybų, tiek kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmus.
„Turėtų būti atskiras kontrolierius, ir kad jis apimtų ne tik žvalgybą, bet ir kriminalinę žvalgybą. Jis galėtų būti Seimo kontrolieriaus statuso, bet su visai kitokiais reikalavimais dėl patikimumo, patirties ir labai griežtos atsakomybės už informacijos atskleidimą“, – sakė S. Skvernelis.
Darbo grupė pasiūlymus turėtų pateikti iki balandžio vidurio. S. Skvernelis BNS sakė, jog tikisi, kad įstatymų pataisos bus priimtos rudens sesijoje.
Lietuvoje yra dvi žvalgybos tarnybos: Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
Kriminalinę žvalgybą Lietuvoje vykdo policija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Kalėjimų departamentas, muitinė, pasienio tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas.
Seimo kontrolierius šiemet paskelbtose išvadose paskelbė, kad „teisinis reguliavimas nenustato aiškiai apibrėžto maksimalaus termino“ taikyti žvalgybos metodus, kuriems nebūtina gauti teismo leidimo, todėl privatumo pažeidimai gali „trukti nepagrįstai ilgą laiką“.
Dabar įstatymas numato, kad teismo nesankcionuojamus žvalgybos metodus, jų taikymo tvarką, terminus ir sąlygas nustato Vyriausybė. Vyriausybės nutarimai šiuo klausimu yra įslaptinti.
Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatyme turėtų būti įtvirtinta galimybė VSD pareigūnų veiksmus skųsti teismui.
Šiuo metu įstatymas numato, kad skundai gali būti teikiami parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Seimo kontrolieriui, tačiau jie gali pateikti tik rekomendacijas.
Kontrolierius taip pat paskelbė, kad pats VSD per mažai dėmesio skiria pareigūnų veiklos vertinimui žmogaus teisių aspektu, o įvertinus rizikas turėtų būti sukurtas „efektyvus išorinis VSD vykdomos veiklos kontrolės mechanizmas“.
S. Skvernelis sako, kad Seimo komitetas pajėgus atsakyti į klausimus dėl VSD veiksmų
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) yra pajėgus atsakyti į keliamus klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tikrinant kandidatų prezidento rinkimuose aplinkos žmones.
Premjeras sakė, kad šiuo metu neturi pagrindo abejoti nei VSD direktoriumi Dariumi Jauniškiu, nei Seimo nariu Vytautu Baku.
„Panašu, kad teisėsauga jau galbūt suformulavo ar formuluoja savo atsakymus, kalbant apie teisinę atsakomybę. Kalbant apie drausminę atsakomybę, jei tokia reikalinga, manau, kad pilnai pajėgus Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdant parlamentinę kontrolę atsakyti į tą klausimą“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Skvenelis.
„Tikrai neturiu pagrindo abejoti arba nepasitikėti V. Baku arba VSD direktoriumi, kad ir kaip dviprasmiškai tai skambėtų“, – pridūrė premjeras.
Premjero teigimu, ateityje būtų tikslinga įsteigti kontrolieriaus institutą, kuris galėtų atsekti, kaip žvalgyba tikrino informaciją.
„Sistemos turi būti audituojamos ir turi išlikti pėdsakai, jeigu žmogų vienoje ar kitoje sistemoje tikrino“ – sakė S. Skvernelis.
Premjeras šią savaitę sudarė darbo grupę, kuri svarstys Seimo kontrolieriaus rekomendacijas įstatyme numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei efektyvią išorinę kontrolę.
S. Skvernelis siūlo, kad kontrolierius galėtų tikrinti tiek žvalgybos, tiek kriminalinę žvalgybą vykdančių teisėsaugos institucijų veiksmus.
Šią savaitę buvo paskelbta, jog aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Pranešėjas teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. V. Bako vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad VSD galėjo kištis į politinius procesus.
VSD teigia, kad informacijos apie minimus asmenis nerinko, griežtai laikėsi įstatymų. Žvalgybos tarnyba teigia, kad galėjo tikrinti informaciją, vykdydama pavedimą tirti galimą užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus.
VSD direktorius Darius Jauniškis tvirtino, kad „VSD nesilaiko selektyvaus požiūrio į jokias politines jėgas ar kandidatus“.
Pasak D. Jauniškio, „VSD buvo susitikęs su įvairių pretendentų ar kandidatų aplinkomis dėl skirtingų priežasčių“. Jis sakė, kad yra pasirengęs pateikti visą informaciją Seimo komitetui.
R. Karbauskis: į klausimus turi atsakyti teisėsauga
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, trečiadienį šią informaciją pavadinęs provokacija, keičia nuomonę ir sako, kad į kylančius klausimus turi atsakyti ne politikai, o pati teisėsauga.
„Anksčiau tai man atrodė panašu į provokaciją. Dabar man atrodo, kad tai nėra provokacija ir kad tai buvo. Bet klausimų kyla tiek viename kontekste – kas nori pakenkti, tiek kitame kontekste – kas darė neteisėtus veiksmus“, – BNS sakė jis.
Anot jo, parlamentinis tyrimas būtų nenaudingas, nes artėja Seimo rinkimai ir „neišvengiamai bus politikuojama“.
„Ir tai nėra naudinga jokiam tyrimui, nes kuo arčiau rinkimai, tuo viskas labiau yra politinėje įtampoje. Todėl šioje vietoje būtų geriausia, kad viską padarytų teisėsauga“, – sakė jis.
