Kiek moterų Lietuvoje patiria smurtą artimoje aplinkoje? Ar įstatymai pajėgūs apginti ir garantuoti saugumą? Kokius pokyčius sukėlė vadinamoji K.Pūko seksualinio priekabiavimo byla?
Smurtas nuo pat mažumės
Papuošalų dizainerės Annos vaikystė lyg siaubo filmas. Sadistas tėvas, mušdavęs ją kasdien, kankinęs dirdamas kailį jos augintiems triušiukams jai matant, net rodęs erotinio pobūdžio knygeles. Ši patirtis pavertė Anną kovotoja. Tačiau neapsaugojo nuo smurto artimoje aplinkoje. Pirmas jos vyras ją sumušė, kai jų vaikui buvo vos pusmetis.
„Mane buvęs vyras kai sumušė, turėjau tokio dydžio, 5x7 cm mėlynes, su kumščiais atitrankytas po ne vieną kartą. Ir tai buvo įvardyta nežymus sveikatos sutrikimas, nors yra žymės, bet tai yra nežymus. Ar man buvo faina matyt tą žmogų per skyrybas, kuris mane su kumščiais dubasino – aš sėdžiu, kaip su jumis, mane purto iš vidaus. Aš negaliu kalbėt, man užspaudžia gerklę“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Anna D.Mangirdienė.
Institucijų abejingumas
Anna nedelsiant pradėjo skyrybų procesą. Dar vaikystėje ji sau pasižadėjo, kad nesileis mušama. Ji feisbuke subūrė moterų savipagalbos grupę „Mes stiprios“. Joje – jau virš 3 tūkst. smurtą patyrusių moterų. Anna sako, kad palaikymas labai svarbus. Ją labiausiai skaudina, kad institucijos prastai padeda smurtą patyrusioms moterims.
„Kitą kartą moterys nemoka pareiškimo teisingai į policiją surašyti. Tų pareiškimų nepriima, nes jie neteisingai surašyti. Abdukcijos neįmanoma paimti tuoj pat. Mane naktį sumušė, ryte atvažiuoju paimti abdukcijos, sako – iš anksto reikėjo užsirašinėt. Aš naktį nemiegojusi, kūdikis žindomas liko be pieno, nes nuo streso man pienas dingo, jis klykia rėkia. Sumušta, be miego, su vaiku ir dar klausausi, kaip aš tokia niekadėja neužsirašiau iš anksto“, – sakė A.D.Mangirdienė.
Neseniai papuošalų dizainerė išsiuntė laišką svarbiausiems šalies valdžios institucijų atstovams. Jame ji piktinosi teismo nuosprendžiu paaugliui jurbarkiečiui, kuris Tauragės rajono sodyboje vykusiame vakarėlyje kėsinosi išprievartauti merginą, jai pasipriešinus sulaužė jai žandikaulį ir paliko gulėti lauke. Šis nutikimas tuomet nepaliko abejingų. Daugelis piktinosi vaikino žiaurumu.
Vasario pabaigoje Tauragės teismas jaunuolį nuteisė trejiems metams ir keturiems mėnesiams nelaisvės bausmės vykdymą atidedant trejų metų terminui. Anna sako, kad realiai jis liko nenubaustas, nes lygtinai reiškia, kad jeigu nebus padarytas joks nusižengimas per artimiausius trejus metus, į kalėjimą sėsti jam iš viso nereikės.
„Girdint tą istoriją ir panašias istorijas, aš išgyvenu savo tragediją, kurią turėjau ir net ne vieną kartą. Man vėl viskas sukilo ir pasirodo, ne smurtas mane taip veikia, o bejėgiškumas. Mačiau ten teisininko komentarą, kad čia normalu. Gal kokiais 1965 metais, kai buvo tokie įstatymai, gal tai ir buvo normalu. Bet šiais laikais, 21 amžiuje, tai yra briedas“, – sakė A.D.Mangirdienė.
Smurtas prieš moteris nemažėja
Pernai buvo gauta daugiau nei 54 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo pradėta daugiau nei 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Specializuoti centrai suteikė pagalbą virš 17 tūkst. moterų.
Moterų informacijos centras atliko tyrimą ir nustatė, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų niekur nesikreipia. Daugiau nei 80 proc. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų yra moterys. Didžioji dauguma nukenčia nuo savo intymaus partnerio.
„Smurto mastai nemažėja. Viena iš pagrindinių smurto prieš moteris priežasčių yra lyčių nelygybė, požiūris į moterį kaip į silpnesnę“, – sakė Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Mūsų šalyje tik kas ketvirta moteris, susidūrusi su smurtu, sulaukia pagalbos – teisinių, psichologinių konsultacijų, prieglobsčio gyventi.
Moterų informacijos centro teisininkė R.Butkevičiūtė sako, jei į smurtaujantį vyrą žiūrėti ieškant kažkokių panašumų – jų nerasi. Tai patys įvairiausi vyrai. Yra tik vienas jiems bendras dalykas – neigiamas požiūris į moterį.
„Tenka pripažinti, kad smurtautojams labai sunku pasikeisti, tas pokytis retas ir jis kartojasi. Mes matom daug pakartotinio smurto“, – sakė R.Butkevičiūtė.
Pasak Seimo narės Dovilės Šakalienės, daug problemų smurtą patyrusioms moterims kyla dėl nuo šių metų pradžios įsigaliojusios privalomos mediacijos skyrybų metu. Mediacija reiškia – bandymas taikiai susitaikyti.
„Nusikaltimo aukų teisių direktyva numato, kad neturi būti auka statoma į poziciją, kai kartu su smurtautoju turi būti tame pačiame kambaryje, arba turi dėl kažko su juo diskutuoti, bendrauti, nes tai gali ją pakartotinai traumuoti, sužlugdyti jos pasiryžimą išsilaisvinti iš šių santykių ir gyventi gyvenimą saugiai. Policijoje, ikiteisminiame ji yra saugoma nuo bendravimo su juo, bet čia ji turi taikių derybų keliu pasiekti susitarimą. Ji turi su juo derėtis ir pasiekti taikų susitarimą dėl vaikų išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos, būsto. Tai čia tie trys dalykai, kuriais dažniausiai manipuliuoja smurtautojas, mėgindamas atmušti moteriai norą išsiskirti, ištrūkti į laisvę ir pabėgti nuo smurto“, – sakė D.Šakalienė.
Įstatymų taikymas kelia problemų
Smurtas prieš moteris laikomas vienu iš lygiavertiškų santykių visuomenėje nebuvimo įrodymų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo priimtas tik prieš devynerius metus. Tais metais buvo pradėta dešimtys tūkstančių ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Prieš du dešimtmečius du trečdaliai visuomenės dėl smurto kaltino aukas, neva pačios kaltos, kad taip nutiko. Šiomis dienomis atliktos apklausos parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų galvoja, kad tokių smurto formų kaip seksualinis priekabiavimas nėra, kad tai yra išgalvotas dalykas.
Pasak Moterų informacijos centro specialistės R.Butkevičiūtės, problema slypi ne įstatymuose ar jų trūkume, o jų taikyme.
„Ir mes matom iš teismų praktikos, kuri ateina dėl smurto artimoje aplinkoje, yra ypatingai neraminantys rezultatai. Mums darosi neramu, nes tokie dalykai kaip tampymas už plaukų, partempimas atgal yra neprilyginami smurtui artimoj aplinkoj“, – sakė R.Butkevičiūtė.
„Kai aš skyrybų metu paprašiau teisėjo pripažinti santuoką iširusią dėl vyro kaltės, nes jis mane sumušė, tai teisėjas nusprendė nesigilinti, kas čia kaltas. Mano buvęs vyras iš pradžių sakė, kad aš čia pati prisidirbau tas mėlynes neva sportuodama, paskui sakė, kad aš primelavau – jų nebuvo, bet abdukcija padaryta, tai nėra kur dėtis. Man užteko drąsos prieiti po jau užbaigto skyrybų proceso prie to teisėjo ir paklausti, o gal aš jums paliksiu nežymias žymes, o jūs paskui pasakysite, nesigilinsiu, kas iš mūsų kaltas“, – sakė A.D.Mangirdienė.
K.Pūko byla buvo lūžis
Prieš tris metus prasidėjo Seimo nario Kęstučio Pūko teismo procesas. Tuomet kelios merginos, kurias jis priiminėjo į darbą ir jau pas jį dirbanti darbuotoja padavė K.Pūką į teismą dėl seksualinio priekabiavimo.
Pasak merginas atstovavusio advokato Karolio Rugio, šis teismo procesas buvo išskirtinis dėl to, kad Lietuvoje beveik nebuvo tokių bylų.
„Jos siekė teisingumo. Mes manom, kad taip negali vykti, taip Seimo narys elgtis negali. Jis negali būti Seimo narys, jis turi atsiprašyti, keistis“, – sakė K.Rugys.
Tuo metu buvę teisės aktai draudė seksualinį priekabiavimą darbe, tačiau įsidarbinimo procesas niekaip nebuvo reglamentuotas. Kaip sakoma, jei nenurodyta, kad negalima, vadinasi, padarius nebaudžiama. Vasario pabaigoje K.Pūkas buvo pripažintas kaltu dėl priekabiavimo prie vienos merginos.
Gan greitai buvo inicijuotos įstatymo pataisos ir seksualinis priekabiavimas įsidarbinimo metu taip pat pripažintas draudžiamu.
Pasak advokato K.Rugio, dabar teisės aktai pakeisti, bet jei tokie pakeitimai būtų buvę anksčiau, tai K.Pūkas būtų nuteistas ir dėl priekabiavimo prie visų besidarbinusių.
„Čia tas lūžis įvyko, parodymas žmonėms, kad galima ginti savo tieses, reikia ginti savo teises ir tą teisingumą galima rasti“, – sakė K.Rugys.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės Laimos Vengalės-Dits, tik iš gyvenimo kylantys atvejai parodo, kur santykiai tarp lyčių yra nesureglamentuoti ir kur turėtų įsikišti valstybės įstaigos.
„Vis dar liūdina šiais laikais prekių ir paslaugų komercinė reklama, kuri yra labai vizuali ir dar, deja, dėl tos reklamos sulaukiame labai aktyvių kreipimusi ir skundų tiek išvyrų, tiek ir iš moterų, dėl moterų pernelyg seksualizuoto vaizdavimo“, – sakė L.Vengalė-Dits.
Lietuva iš kitų Europos Sąjungos šalių visgi išsiskiria į priekį užbėgančiais sprendimais lygių galimybių srityje. Pavyzdžiui, mūsų šalyje vienoje pirmųjų pradėtos taikyti lygių galimybių įstatymo nuostatos reklamose.
„Jeigu atsakant į jūsų klausimą ar viskas padaryta, kad vyrai ir moterys turėtų lygias galimybes ir lygias teises, ko gero, dar ne viskas padaryta, todėl mes ir inicijuojame tuos įstatymo keitimus ir įstatymo projektus“, – sakė L.Vengalė-Dits.
Seimo pavasario sesijoje bus svarstomi keli įstatymų keitimo projektai. Bus siekiama numatyti išimtį nedalyvauti mediacijoje smurtą patyrusioms moterims, bus siekiama uždrausti seksualinio priekabiavimo atvejus prekių ir paslaugų teikimo srityje. Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 d.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
