„Pakviesti Rusiją būti bendros geopolitinės erdvės dalimi susidarius klaidingą įspūdį apie bendrus interesus būtų strateginė klaida. 2014 m. turi likti kaip skaudžiausias ir nuvylęs įrodymas, kokį „rezultatą“ duoda interesai be vertybių. Jokiomis aplinkybėmis negalime nusileisti ir nenusileisime dėl principų, kuriais paremtas Europos ir Šiaurės Amerikos saugumas. Tai ne tik mūsų pareiga, bet ir misija“, – teigė G. Nausėda.
Anot G. Nausėdos, Vakarai turi reikalauti Rusijos atsakomybės dėl savo agresyvių veiksmų tarptautinėje erdvėje.
„Rusija lieka aiškia svarbiausia ilgalaike grėsme NATO. Rusija sąmoningai pasirinko ir siekia sugriauti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Neturėtume turėti jokių su tuo susijusių iliuzijų. Tačiau turime galimybę rinktis neįteisinti jokių beatodairiškų Rusijos veiksmų. Privalome reikalauti Rusijos atsakomybės. Privalome nepamiršti, kad pasyvumas tik skatina agresiją“, – teigė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad Rusija skleidžia melagingą informaciją apie Aljanso veiksmus.
„Rusija skleidžia melagingas kalbas, kad NATO pajėgos rytiniame flange, ypač Baltijos valstybėse, gali išprovokuoti karinį konfliktą. Rusija mėgina įtikinti, kad už įtampą regione yra atsakingas Aljansas, ir bando šią versiją įpiršti visuomenei. Tai labai pavojingos kalbos. Privalome su jomis kovoti. Beje, šiuo metu esančios NATO pajėgos rytiniame flange yra labai kuklios, palyginti su agresyvia Rusijos pozicija, vien Kaliningrado regionas daug ką pasako“, – teigė jis.
G. Nausėda pažymėjo, kad Aljanso atgrasymo žinutės labai svarbios.
„Todėl neturėtume bijoti garsiai pasakyti: sąjungininkų pajėgos mūsų regione yra tam, kad atgrasytų ir apgintų mus. Žinia, kad net menkiausias puolimas ar invazija paskatins neišvengiamą Aljanso atsaką, turėtų būti labai aiški ir tvirta, tokia, dėl kurios nekiltų jokių abejonių. Žinutės apie atgrasymą yra labai svarbios! Ir jomis siekiama padėties deeskalavimo, o ne įtampos eskalavimo“, – teigė jis.
„Jei negalime turėti reikiamų pajėgumų, turime stengtis užtikrinti aukščiausią įmanomą jų parengties lygį, kad būtų pasiruošta kovoti jau šiąnakt; karinės pajėgos turi būti daugiatautės, puikiai aprūpintos, nuolat dalyvauti pratybose ir visuomet būtinai turi dalyvauti ir JAV kariai“, – pridūrė jis. ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvaus JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
Susitikime aptariama NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimą NATO rytiniame flange, bus apsikeista nuomonėmis apie Rusiją, Kiniją, informacinių technologijų ir 5G saugumą, NATO vaidmenį kovoje prieš terorizmą, energetinį saugumą.
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje. Reguliariuose susitikimuose, kurie vyksta įvairiais lygiais, siekiama iškelti NATO rytinio flango šalių gynybos ir atgrasymo poreikius, aptarti aktualiausius saugumo politikos klausimus.
G. Nausėda: negali būti dviejų kolektyvinės gynybos sistemų
Vilnius, kovo 10 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą.
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
