E. Gentvilas vis dar bando nusiplauti dėmę, kurią uždėjo buvęs kolega

​Tą 1990 metų kovo 11-ąją Lietuva ilgai nemiegojo. Kai aidint ovacijoms 22 val. 44 min. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paskelbė, kad dėl nepriklausomybės atstatymo 124 balsavo „už“, prieš nebalsavo niekas, 6 susilaikė, salėje su kitais deputatais plojo ir Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas ir Emanuelis Zingeris.

E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>Lrytas.lt koliažas
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>Lrytas.lt koliažas
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 2002 m.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 2002 m.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas archyviniai kadrai archyvinės nuotraukos asmeninis albumas<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>V.Balkūno nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>V.Balkūno nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 2002 m.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 2002 m.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas ir Artūras Paulauskas.<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas ir Artūras Paulauskas.<br>P.Lileikio nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>V.Balkūno nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>V.Balkūno nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas ir Artūras Zuokas.<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas ir Artūras Zuokas.<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 1999 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas, 1999 m.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gintautas Paluckas, Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gintautas Paluckas, Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Ramūnas Karbauskis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Ramūnas Karbauskis<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>P.Lileikio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>P.Lileikio nuotr.
Saulius Skvernelis, Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis, Eugenijus Gentvilas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>M.Patašiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>M.Patašiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Remigijus Šimašius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas, Remigijus Šimašius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>D.Umbraso nuotr.
E.Gentvilas daug kartų spjaudėsi, kad pasirinko politiko karjerą. Jis neabejoja, kad galėjo daug pasiekti ir būdamas mokslininku.<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Gintautas Paluckas, Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda, Gintautas Paluckas, Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Gitanas Nausėda, Gintautas Paluckas, Eugenijus Gentvilas<br>D.Umbraso nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Eugenijus Gentvilas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (45)

Lrytas.lt

2020-03-11 08:21

Šie trys politikai vieninteliai dirba ir šiandieniame Seime – prabėgus 30 metų nuo svarbiausio savo darbo Lietuvai.

Tą vakarą, kai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, iki trisdešimtojo E.Gentvilo gimtadienio buvo likusios trys dienos. E.Zingeris buvo 32-ejų. K.Glaveckas – 40-imties.

Dabar jie – patyrę politikos vilkai, o tądien buvo naujokai. Tuos tris atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius jie vaikščiojo skirtingais ir tais pačiais takais, kartais keiksnojo politiką, iš jos išeidavo ir vėl grįždavo, bet niekada nesigailėjo tądien palaikę sprendimą trauktis iš SSRS imperijos.

„Lietuvos rytas“ iš arčiau pažvelgė į nūdienos parlamente dirbančių trijų signatarų gyvenimą: jų vaikystę, pomėgius, šeimas ir kelią iki Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo.

Ramino žmoną, nurimo ir pats

59 metų E.Gentvilas iki šiol nežino, ar jo namų kieme Klaipėdoje mėtęsis sprogmuo, kurį už bikfordo virvutės tampė šuo, buvo tikras. „Aro“ pareigūnai tą daiktą tik pasiėmė, bet vėliau pareiškė neprivalantys informuoti, kas tai buvo.

„Noriu tikėti, kad tai buvo tik imitacija – man ir mano šeimai pagąsdinti. Bet neturėjau laiko apie tai galvoti, nes žmoną reikėjo nuraminti. Ji vis klausinėjo: „Prie ko čia aš? Tu ten pykstiesi, bylinėjiesi, bet kuo čia aš dėta?“ Ar man pačiam buvo baisu? Kai kitus nuramini, ir pats nusiramini“, – tvirtino liberalas.

Visą gyvenimą jis buvo užsispyręs, principingas, tiesmukas ir per mažai diplomatiškas. Tikras žemaitis. Dėl to užgyveno ne tik tikrų draugų, bet ir itin daug priešų.

Ta istorija su sprogmeniu nutiko po to, kai 2009 m. dirbdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generaliniu direktoriumi, Specialiųjų tyrimo tarnybos pareigūnams jis įdavė kyšį siūliusį „Klaipėdos hidrotechnikos“ valdybos pirmininką Pranciškų Jurgutį. Šis vėliau buvo nuteistas.

„Uosto direkcijoje dirbau tik 50 dienų, kai gavau pasiūlymą už 200 tūkstančių litų (apie 58 tūkst. eurų – Red.) priimti tam tikrus sprendimus. Tada mano nedraugais tapo visi tie, kurie veikė tokiais būdais, bet pagaliau atėjo supratimas, kad direktorius neturi tarnauti kuriai nors įmonei ir mano durų niekas nespardys.

Tačiau įgijau priešų, kurie man niekada neatleis, todėl ir vėliau turėjau teismuose įrodinėti, kad elgiausi sąžiningai, bet laimėjau“, – sakė E.Gentvilas.

Nuolat tenka teisintis

Nors principai dažnai kaišiojo koją, būtent jie buvo galingiausias liberalo variklis politikoje. Signataras nepavargsta atkirtinėti teigiantiems, kad visi politikai yra vagys.

„Kai kartą man tai drėbė bendraujant su pedagogų kolektyvu, pareiškiau, kad tokiu atveju, visos mokytojos yra prostitutės, nes neseniai laikraštyje skaičiau, jog muzikos mokytoja savaitgaliais dirba prostitute. Pedagogai pokštą suprato.

Aš irgi turiu teisę įsižeisti, kai kuris nors politikas pagaunamas su kyšiu, bet tais purslais aptaško mus visus, nors manau, kad dauguma politikų yra sąžiningi“, – teigė E.Gentvilas.

„Kuris nors politikas“ turi vardą ir pavardę. Nors biologinis E.Gentvilo sūnus Simonas dabar – taip pat Seimo narys, tikruoju signataro sūnumi politikoje iki šiol dažnai pavadinamas Eligijus Masiulis. Būtent E.Gentvilas dabar korupcijos byloje teisiamą buvusį Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininką atvedė į didžiąją politiką.

Tad nori nenori, E.Gentvilui tenka dažnai teisintis dėl E.Masiulio poelgio.

„Kai kurie apie mane sako, kad šitas labai gudrus, neįkliūva, nors aišku, kad vagia. Ne, nevagiu! Aš išties esu nusistatęs, kad politikoje galima veikti sąžiningai. Bet dėl E.Masiulio istorijos pasitaiko, kad eini gatve, o žmogus pro mašinos langą rėkia: „Gentvilai, tu esi vagis!“

Kraujas užverda, nes aš juk žinau, kad niekaip nesu susijęs su ta istorija“, – signatarui dėl to jau teko teisintis ir teisme, nors E.Masiulio bylos 444 puslapių kaltinamajame akte jo pavardė paminėta tik kartą.

„Tai gal jūs prastas politikas, kad nematėte, kas vyksta šalia jūsų?“ – provokavau E.Gentvilą. „O kodėl niekas nematė? – atsakė klausimu. – Jei ką nors blogai darė, matyt, nesigyrė. Ar jūs manote, kad pasakodavo apie tai, kad aną dieną gavau tiek pinigų, o vakar – tiek?

Aš tikėjau, kad E.Masiulis dirba sąžiningai. Nežinau, ar jis skolinosi. Tai – jo reikalas. Nelaikau savęs šventu ir labai įtariai į tokius žiūriu, bet manęs šioje istorijoje nėra.“

Sūnus pasirinko pats

Kai 2016 m. gegužę E.Masiulis įkliuvo su didele suma grynųjų, kuriuos laikė dėžutėje nuo degtinės butelio, pirmoji E.Gentvilo reakcija buvo trauktis iš politikos ir artėjančiuose Seimo rinkimuose nedalyvauti.

„Buvau politinis E.Masiulio mokytojas, tad man ant kelio buvo pridergta. Natūralu, kad norėjosi į viską spjauti. Bet paskui pagalvojau, kad jei dabar pabėgsiu, visą gyvenimą man los iš paskos.

Įkvėpiau oro ir vedžiau sąrašą rinkimuose. Su 14 mandatų net pasiekėme rekordinį rezultatą, nes žmonės turbūt pajuto, kad nebijau žiūrėti jiems į akis.Tikrai noriu gyventi ramiau, bet nugali atsakomybė, pyktis ir noras įrodyti, kad politika gali būti ir švari, ir skaidri“, – tvirtino E.Gentvilas.

Bet vis dėlto signataras pripažino, kad juodžiausia dėmė jo gyvenime – buvimas politikoje.

Po to, kai 1992 m. pasileido Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, E.Gentvilas grįžo į uostamiestį ir kurį laiką dirbo ten – net buvo Klaipėdos meras. 2001 m. pakviestas tapti Ūkio ministru, tapo ir laikinuoju premjeru. Vėliau kadenciją dirbo Europos parlamente ir po to buvo nutaręs mesti politiką. Bet dalyvavo 2012 m. rinkimuose ir dabar Seime dirba antrą kadenciją iš eilės.

„Politika purvina, bet nepaisant to, į ją dar ir sūnų įtraukėte?“ – klausiau, o E.Gentvilas gynėsi.

„Neįtraukiau. Negalėjau stabdyti dukters Rūtos noro būti ekonomiste ir gyventi Švedijoje. Negalėjau stabdyti dukters Rasos noro būti veterinare ir gyventi Vokietijoje. Negalėjau stabdyti sūnaus Simono noro tapti urbanistikos specialistu ir studijuoti šešiuose Europos universitetuose.

Studijuodamas jis buvo Švedijos liberalų narys, o grįžęs į Lietuvą įstojo į Lietuvos liberalų sąjūdį. Manote, kad aš nusprendžiau, jog jis taptų Klaipėdos liberalų pirmininku? Jį išrinko be manęs. Simonas už mane protingesnis, modernesnis ir daugiau matęs“, – teigė E.Gentvilas.

Buvo mėgstamas dėstytojas

Jei ne politika, E.Gentvilas dabar greičiausiai dirbtų su studentais. 1993 m. jis apsigynė gamtos mokslų daktaro disertaciją ir ketverius metus Klaipėdos universitete dirbo dėstytoju.

„Man tai buvo labai įdomus darbas ir tikiu, kad studentams buvo įdomios mano paskaitos. Nereikalavau jas lankyti, bet sulaukdavau dukart daugiau studentų. Dėsčiau tai, ką vadinau moderniąja geografija. Manau, kad galėjau būti sėkmingas mokslo žmogus, bet nebeliko tam laiko“, – sakė E.Gentvilas.

Būtent per mokslinę veiklą 1988 m. jis įsitraukė į Sąjūdžio judėjimą. Po geografijos studijų VVU, E.Gentvilas dirbo Lietuvo mokslų akademijoje sostinėje, vėliau – uostamiestyje.

Akademijoje susibūrė paminklosaugos klubas „Talka“, kurio nariu tapo ir E.Gentvilas. Išvykęs dirbti į Klaipėdą, jis tapo Vydūno klubo nariu. Tokius klubus komunistai laikė nacionalistiniais ir buvo teisūs: juose sklandė tautiškumo idėjos. Kai gimė Sąjūdis, nuo pirmųjų dienų E.Gentvilas tapo jo nariu Klaipėdoje.

Kaip Klaipėdos Sąjūdžio narys jis dalyvavo 1990 m. rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą ir juos laimėjo, nors tuomet nebuvo net 30-mečio atšventęs.

„Man visada rūpėjo lietuviški dalykai, su draugais daug diskutavome apie Nepriklausomybę, tikėjome, kad jos sulauksime. Šeimoje buvo daug tremtinių. Kiek pamenu vaikystę, namuose visuomet klausėmės Vatikano radijo ar Amerikos balso. Taip ir sėjosi sėkla, kad yra ne vien sovietų pasaulis.

Vėliau skaičiau daug istorinės literatūros apie nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, o studijuodamas sutikau daug aiškiai nusistačiusių, niekada net į spaliukus, pionierius ir komjaunuolius nenuėjusių, kurie auginti taip, kad – gink Dieve – nebendradarbiautų su Tarybų valdžia.“

Šventes švenčia miške

E.Gentvilo šeimoje buvo kitaip. Dėl tėvo zootechniko darbo apie 1966-uosius šeima iš Želvaičių kaimo Žemaitijoje persikėlė į Baisogalą Aukštaitijoje. Motina ir ten dirbo pradinių klasių mokytoja, todėl sūnūs Rimantas ir Eugenijus bei dukterys Vilija ir Virginija turėjo tapti ir spaliukais, ir pionieriais, ir komjaunuoliais.

Šeima augino kiaules ir karves, o prie žemės ūkio darbų padėdavo visi vaikai. Pagrandukas Eugenijus, kai brolis ir seserys išvyko studijuoti, buvo didžiausias tėvų pagalbininkas.

„Tačiau tėvai ne tik dirbdavo – itin mėgo keliauti: iš pradžių motociklu, o paskui „Žiguliais“ vis važiuodavo pas gimines į Žemaitiją“, – pasakojo parlamentaras.

Aistra keliauti po Lietuvą visam gyvenimui užsikrėtė ir E.Gentvilas. Nors jis išmaišė šalį kiaurai išilgai, labiausiai mėgsta Žemaitiją. Kone kiekvieną savaitgalį su žmona politikas leidžiasi ieškoti dar neatrastų vietų.

„Vis dar randu ką nors nematyto, – patikino signataras. – Žiūrėk, koks nors naujas žvyrkelis, kuriuo dar nesu važiavęs, koks nematytas koplytstulpis, nuostabus upės vingis, sodyba, puikus vaizdas. Ne stebuklai, bet man miela.

Neseniai aptikau tokį prancūzkelį, kurį nutiesė Napoleono kareiviai – nuo Kūlupėnų važiuojant į rytus. Arba radau Sauserių kaimą. Sauserys man žinoma pavardė Žemaitijoje. Pasirodo, ir kaimas pavadintas 1920 metais kovose su lenkais žuvusio savanorio Jono Sauserio pavarde.“

E.Gentvilas aplankė didžiąją dalį Žemaitijos piliakalnių. Gražiausia vieta Lietuvoje vadina Biržulio ežerą gilioje dauboje prie Varnių. Tąsyk politikas ežerą stebėjo nuo Moteraičio ir Sprūdės kalnų grandinės, o tekanti saulė stengėsi sudraskyti rūką, kuriame skendėjo ežeras. Nors nuotraukose priminimų neišsaugojo, tas vaizdas įsiminė visam gyvenimui.

Kaip pats juokauja, E.Gentvilas kliedi ir miškais. Iš pradžių jis padėjo prižiūrėti tėvui grąžintą mišką, vėliau įsigijo dar šešių miškų dalis. Senelio mišką, vykdydamas tėvo valią, dovanojo sūnui, po vieną paties pirktą – dukterims.

„Dabar keturis miškelius turiu, mėgstu ką nors juose veikti. Medžių nepjaunu, bet yra jaunuolynas. Jame – ąžuoliukas, o aplink jį – penki šermukšniai ir šešios drebulės, kuriuos reikia išpjauti, kad užaugtų ąžuolas. Gimtadienius miške švęsdavau, Naujuosius metus tris kartus miške prie laužo sutikome“, – pasakojo signataras.

Vasarą gamina anūkams

Parlamentaro palydovė klajonėse po Lietuvą ir Žemaitiją – pora metų vyresnė žmona Aušra. Susipažinę studijuodami, net po 36-erių metų santuokos metų jie turi apie ką kalbėtis.

Nors į namus – kadaise pirmojo karo invalidams statytą namuką Mažajame kaimelyje Klaipėdos pakraštyje, E.Gentvilas iš darbo sostinėje dažniausiai grįžta tik savaitgaliais, per tiek metų sutuoktiniai nenutolo.

Meteorologe sinoptike dirbusi A.Gentvilienė beveik be darbo – jos etatas buvo sumažintas iki ketvirčio etato – liko kaip tik tada, kai vyras buvo Klaipėdos meras. Tad moteris baigė buhalterinės apskaitos kursus ir dabar dirba buhaltere privačioje įmonėje.

„Po tiek metų man vis dar įdomu su ja, o jai, tikiuosi, įdomu su manimi, – sakė E.Gentvilas. – Abu esame kaimo vaikai, tad svajojome apie nuosavą namą, kol 2003 metais aptikome dabartinį. Šiemet mano namui – šimtas metų. Padidinome jį iki 90 kvadratinių metrų, pagilinome pusrūsį. Ne rūmai, bet rūmų man ir nereikia. Neseniai suvokiau, kad antrajame aukšte, kur yra du kambariukai, nebuvau kelis mėnesius.“

Parlamentaras su žmona sutarė, kad ši šeimininkaus namuose, o jis – šalia namų, tad tai jo pareiga pjauti žolę, tai jis kieme sodino eglaites, kukmedį, uosį, persiką ir abrikosą.

Vasarą savo namuose E.Gentvilas suburia anūkų stovyklą. Sūnaus Simono penkerių metų Ugnių ir pusketvirtų Guobą senelis mato dažniau, o Švedijoje gyvenančios dukters Rūtos trejų metų Aistę – gerokai rečiau.

„Tas kelias savaites maistą anūkams gaminu tik aš. Pusryčiams – košė ar varškė su uogomis, pietums – sriuba ar koks mėsgalis, pavakariams – cukinijų ir bulvių blynai, kuriuos vaikai tiesiog dievina, vakarienei – kas po ranka pasitaiko.

Moterys ir taip nusikankina valgyti gamindamos, tad stengiuosi žmoną nuo to išlaisvinti“, – aiškino E.Gentvilas.

Jis niekada neskaito receptų ir prietaisų naudojimosi instrukcijų – virtuvėje improvizuoja. Nors tortų nekepa, varškės pyragu anūkus vaišino ne kartą.

„O kai Vilniuje anūkus kartais paimu iš darželio, Ugnius jaučiasi labai laimingas ir išeidamas visiems draugams išdidžiai pareiškia: „Dabar su seneliu eisime į restoraną valgyti koldūnų!“ – pasakojo liberalas.

Gretos retėja

Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarais laikomi 1990 m. kovo 11 d. už Lietuvos nepriklausomybę balsavę Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo 124 deputatai.

Pagal pareigas aktą pasirašė Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis ir sekretorius L.Sabutis. Bet per tą patį posėdį akto kopiją pasirašė kiti deputatai, kurie ir tapo signatarais.

37 signatarai jau yra mirę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.