Iškilmingame renginyje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda svarstė, ar šiandien galima tikėtis bent panašios vienybės, kokia buvo Lietuvoje prieš 30 metų, išsivaduojant iš Sovietų sąjungos imperijos gniaužtų.
Prezidentas savo kalboje taip pat klausė, ar vis dar Lietuvoje yra gyva idėja, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones.
Savo kalboje akcentavęs Sąjūdžio dvasios svarbą prieš 30 metų keliant nepriklausomos Lietuvos idėją, prezidentas teigė norįs, kad gerovės valstybė taptų nauja Lietuvą vienijančia kuriamąja jėga, kuri toliau saugotų ir stiprintų nepriklausomos valstybės pamatus.
Kartu prezidentas akcentavo ir ypatingą pasitikėjimo bei lyderystės reikšmę. Pasak šalies vadovo, ypač svarbi prieš 30 metų buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio lyderystė.
Į profesorių dabartinis šalies vadovas kreipėsi, įvardindamas jį prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Kartu prezidentas savo kalboje pareiškė V. Landsbergiui užuojautą dėl Kovo 11-osios trisdešimtmečio išvakarėse mirusios jo žmonos pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės.
„Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, prezidente“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda: Lietuvoje visada buvo laisve kvėpuojančių
Valstybės vadovas teigė, kad, nepaisant pusę amžiaus trukusios Lietuvos okupacijos, piliečiai nepaliovė kovoti bei gyventi nepriklausomos Lietuvos dvasia.
„Lietuvos valstybė buvo okupuota, tačiau joje visada išliko Nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečių dvasia. Nuo partizaninės kovos didvyrių iki Helsinkio grupės, Lietuvos laisvės lygos, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidėjų, ekologinių judėjimų pradininkų – Lietuvoje visada buvo laisve kvėpuojančių, laisvę ginančių, už idealus kovojančių žmonių. Jų auka, jų drąsa ir ryžtas tapo postūmiu procesui, pakeitusiam istoriją“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas savo kalboje taip pat pabrėžė, kad Lietuvai vaduojantis iš Sovietų sąjungos, visuomenės nepriklausomybės siekis vieningai sukosi apie Sąjūdžio dvasią.
G. Nausėdos teigimu, nepaisant egzistavusių požiūrių skirtumų tarp Nepriklausomybės Akto signatarų, nepriklausomos Lietuvos idėja sugebėjo suskaldyti sovietinę imperiją.
„Mes turėjome vieną idėją, vieną troškimą, Sąjūdžio dvasią, apie kurią sukosi visa Lietuva. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją. Nepriklausomybės Akto signatarai buvo labai skirtingi žmonės, su skirtingomis patirtimis, skirtingais požiūriais. Tačiau viena idėja – nepriklausoma Lietuva – suvienijo juos svarbiausiam gyvenimo sprendimui“, – pažymėjo prezidentas.
Šalies vadovas savo kalboje klausė, ar šiuo metu vis dar galima tikėtis bent panašios išsivadavimo metais Lietuvoje tvyrojusios vienybės, ar vis dar Lietuva turi idėją, kuri galėtų bendram darbui suburti skirtingų politinių pažiūrų žmones, ar pagaliau idėją, kuri kviestų kartu ne griauti, o kurti.
Prezidento nuomone, solidarumu grįsta gerovės valstybė galėtų būti tokia idėja.
„Norėčiau, kad atsakomybe, teisingumu ir solidarumu grįsta gerovės valstybė taptų ta vienijančia kuriamąja jėga. Jėga, kuri saugotų ir stiprintų Nepriklausomos Lietuvos Respublikos pamatus. Jėga, kuri padėtų spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip socialinė ar regioninė atskirtis. Jėga, kuri suteiktų galingą postūmį proveržiui švietime, ekonomikoje, aplinkosaugoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ragino nebijoti būti patriotais
G. Nausėda minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos trisdešimtmetį ragino vengti neapykantos tiek žmogui, tiek aplinkai. Jo teigimu, būtent meilės pagrindu kuriama Lietuva išgražėjo.
„Mūsų Lietuva išgražėjo tiek, kiek ji buvo kuriama meilės pagrindu, ji nepatraukli tiek, kiek joje įsispaudė neapykanta. Nebesvarbu, ar tą neapykantą lemia orientyrų praradimas, politinės varžytuvės ar tiesiog nuovargis. Neapykanta tiesiog yra neapykanta žmogui, medžiui, aplinkai. Ji visada destruktyvi. „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“, – byloja „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Jie liudija ne ką kitą, o patriotizmą – dar vieną sąvoką, kurią mes kažkaip nepastebimai išgujome iš savo žodyno“, – kalbėjo Nepriklausomybės aikštėje prezidentas, paraginęs nebijoti būti savo šalies patriotais.
„Patriotizmas kaip medis veši iš apačios – meile savo šeimai, gatvei, miestui, Tėvynei. Galiausiai jis išauga, sutaurėja iki meilės žmonijai. Tad nebijokime būti savo šalies patriotais! Įspauskime savo širdyse 1990-ųjų kovo 11-ąją – Vienybės, Pasitikėjimo ir Meilės dieną. Dieną, kai Lietuva atgimė dar kartą tam, kad taptų stipria, teisinga, laisvę mylinčių ir už ją kovojančių piliečių valstybe“, – kalbą baigdamas sakė šalies vadovas.
V. Pranckietis: Per trisdešimt metų pasiekta pažanga negalime nesididžiuoti
Negalime nesididžiuoti per 30 nepriklausomos Lietuvos metų pasiekta pažanga, sako Seimo pirmininkas.
„10 tūkst. 958-oji nepriklausomos valstybės diena – tai 30 metų“, – trečiadienį Nepriklausomybės aikštėje per trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją sakė Viktoras Pranckietis.
„Trys laisvos šalies dešimtmečiai – vieniems jie „prabėgę“, kitiems „praėję“ ar net „praslinkę“ – išaugino įvairialypę modernaus lietuvio tapatybę. Galime drąsiai teigti, kad Lietuvoje nuoširdžiai puoselėjamos įvairios pasaulėžiūros, klesti nuomonės“, – kalbėjo jis.
„Akivaizdu, kad kalbėtis nebebijome. Kiekvienas Lietuvoje ištartas žodis yra laisvas, o bandymus nepaisyti demokratijos pasitinka griežta ir reikli pilietinė sąžinė. Dar prieš beveik 11 tūkst. dienų mūsų šalyje kaip įtampa tvyrojo viena ir vienintelė tiesa, todėl negalime nesididžiuoti laisvos Lietuvos pažanga“, – teigė jis.
Anot parlamento vadovo, prieš 30 metų būti lietuviu reikėjo drąsos – nepriklausomybės siekis pasitiktas ekonominėmis manipuliacijomis, smurtu ir agresija.
„Tačiau tautos siela, lietuvio tapatybė liko gyva ir sveika. Tapatybė vienijo mus, saugojo mus ir suteikė pasiryžimo susigrąžinti tai, kas mums priklausė – laisvę“, – sakė jis.
