Kaip lengviausia sužinoti informaciją apie galimai įvykdytą nusikaltimą? Pasiklausyti advokatų ir jų klientų pokalbių.
Ar tikrai tuo naudojasi specialiosios tarnybos, bando išsiaiškinti Lietuvos advokatūros vadovai.
Toks klausimas jiems iškilo dar prieš metus, teisėsaugai skambiai pranešus apie dar neregėtą korupciją teismų sistemoje. Tarp margo būrio įtariamųjų atsidūrė ir penki advokatai.
Įtarimų sulaukę advokatai iš karto tapo savo kolegų klientais. Ar jie galėjo kalbėtis atvirai?
Visi atsakymai – paslaptis
Sužinoję, kad dalis advokatų buvo ilgą laiką sekami, Advokatūros vadovai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Policijos departamentą.
Advokatūros atstovai siekė išsiaiškinti, ar 2015–2019 metais kriminalinės žvalgybos priemonės buvo nukreiptos ir prieš advokatus. Jeigu taip, kurie advokatai buvo sekami ir kokia informacija apie juos buvo surinkta?
Visoms tarnyboms atsakius, kad tai – paslaptis, Advokatūros vadovai kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas dar praėjusių metų vasarą nusprendė, kad sužinoti tokios informacijos advokatai neturi teisės.
Klausosi ir pasitarimų?
Šią savaitę visų tarnybų atstovai susitiko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurio Advokatūros vadovai prašo panaikinti Generalinės prokuratūros, STT ir Policijos departamento atsakymus ir įpareigoti šias tarnybas pateikti informaciją apie advokatų sekimą.
Taip pat prašoma įpareigoti tarnybas atsakyti, ar Lietuvos advokatūros patalpose įrengtos slapto sekimo priemonės.
„Advokatūroje nagrinėjamos drausmės bylos, kur aptariami kolegų santykiai su klientais. Jei visa tai įrašinėjama, ar galima užtikrinti advokatų profesinę paslaptį?“ – svarstė Advokatūros atstovė Beata Vilienė.
Dėl advokatų sekimo Advokatūros atstovai pirmiausia norėtų išgirsti Europos Sąjungos teisingumo teismo nuomonę, todėl teismui pasiūlė kreiptis į šią instituciją ir išsiaiškinti, ar Lietuvoje veikiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymas nepažeidžia žmogaus teisių.
Seklių niekas neprižiūri
„Vakarų valstybėse asmuo visais atvejais turi teisę sužinoti apie jo atžvilgiu teisėsaugos taikytus veiksmus, išskyrus ypatingus atvejus. Lietuvoje viskas atvirkščiai – žmogus niekada neturi teisės to žinoti, išskyrus ypatingus atvejus“, – kalbėjo Advokatų tarybos sekretorius Paulius Griciūnas.
Advokatai svarstė, kad to, kiek laiko specialiosios tarnybos gali sekti žmones ir kaip naudojami jų asmens duomenys, negali patikrinti nei teismai, nei prokuratūra.
„Prokurorai į šį procesą įsitraukia tik tuomet, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei jis nepradedamas, kontroliuoti žvalgybos veiksmų prokurorai neturi galios. Teismams paprašius informacijos, STT dažniausiai atsako, kad ji – slapta“, – aiškino B.Vilienė.
Advokatės teigimu, toks kontrolės nebuvimas specialiosioms tarnyboms leidžia nuslėpti jų pačių padarytus pažeidimus – sunaikinti arba paslėpti įrašus. Įslaptintos informacijos negavę teismai taip pat nesistengia jos primygtinai reikalauti.
„Teisėjų šališkumas jau užprogramuotas, nes norint kilti karjeros laiptais jiems patiems reikia STT pažymų“, – kalbėjo advokatė B.Vilienė.
Iš akiračio nepaleidžia
Advokatų nuomone, specialiųjų tarnybų sekti asmenys apie tai turi teisę sužinoti bent tyrimui pasibaigus. Tačiau STT saugoti šią informaciją norėtų neribotą laiką.
„Bet kokia istorinė informacija gali būti aktuali iš naujo, nes neaišku, kada asmuo vėl gali atnaujinti savo nusikalstamą veiklą.
Kriminalinės žvalgybos veiksmai taikomi nacionalinio saugumo tikslais“, – teisme kalbėjo STT Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys.
Jo teigimu, advokatai nėra išskirtinė visuomenės grupė, turinti žinoti, kurie jos nariai yra sekami.
