G. Nausėda palaimino Vyriausybės veiklą ir tikisi geriausio

„Ekonomikos skatinimo planas, kuris artimiausius kelis mėnesius bus bene didžiausia aktualija, turint omenyje, kad medicininė politika, medicininės priemonės yra vienas klausimų blokas, tuo tarpu mėginimas sušvelninti tą ekonomikos nuosmukį, kuris kils, yra kitas svarbus dalykas.

Jis yra susijęs su darbo vietų išsaugojimu, su Lietuvos ekonomikos gyvastingumo palaikymu“, – susitikimo temas pristatė G.Nausėda.

„Sveikinu tą planą, kuris šiandien buvo Vyriausybėje patvirtintas. Manau, kad jis apima labai platų spketrą priemonių, kurios nukreiptos tiek į investicijų pagyvinimą, tiek į lankstesnį struktūrinių fondų naudojimą, tiek į tam tikrų fondų atšaldymą, tai yra kelių fondas ir klimato kaitos fondas“, – Vyriausybėje priimtą finansinį planą įvertino prezidentas.

Jis džiaugėsi, kad palaiko nuolatinį kontaktą su Seimu ir Vyriausybe.

„Ta valtis neturi turėti jokių skylių, nes tik taip mes pasieksime krantą“, – darnaus institucijų bendradarbiavimo būtinybę apibrėžė G.Nausėda.

„Tikiuosi, kad nerimo laikotarpį, kuris yra grįstas ne tik fundamentaliomis priežastimis, bet ir psichologiniu netikrumu, mes sėkmingai įveiksime“, – vylėsi prezidentas, akcentuodamas, kad tiki, jog Lietuva bus gerosios praktikos, kovojant su koronavirusu, pavyzdys.

„Pirmosios reakcijos yra pozityvios – verslas ir profsąjungos sveikina šį priemonių paketą. Tai reiškia, kad mes galime tikėtis, dirbdami visi kartu, dirbdami išvien, pasiekti, kad tas ekonomikos nuosmukis būtų kiek galima mažesnis“, – po susitikimo tikino prezidentas.

Prezidentūros vadovas, akcentavo, kad šiuo metu visiems reikia ramybės ir ragino piliečius nepulti į paniką bei nepasiduoti masiniam produktų pirkimo vajui.

„Kitas klausimų blokas, susijęs su mūsų piliečiais, įstrigusiais šiuo metu Lenkijos pasienyje. Ir premjeras, ir aš asmeniškai rūpinamės šiuo klausimu. Vakar Lenkijos prezidentas pasakė, kad ketina šį klausimą spręsti, leisdami automobilių koloną su konvojumi, taip pat kalba apie specialų traukinį.

Kol kas dar dabar, naujausiomis žiniomis, šitas procesas nėra prasidėjęs. Manau, kad dėl masto kyla tam tikrų iššūkių. <...>

Šiuo metu, pagal naujausius duomenis, 400 ratuotų transporto priemonių yra pasirengusios tokiai kelionei“, – tikino prezidentas.

„Daroma viskas, kad žmonės patirtų kiek galima mažiau nepatogumų, nors visiškai nepatirti nepatogumų nėra įmanoma“, – ramino G.Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad bendrauja su Europos Sąjungos lyderiais.

„Dar praėjusios savaitės pabaigoje kreipiausi į ES lyderius, ES vadovus, kviesdamas koordinuotai spręsti klausimus dėl piliečių judėjimo per sienas, tiek dėl ekonomikos skatinimo principų įgyvendinimo“, – teigė prezidentas, pabrėždamas, kad mato vieningo politikos nustatymo ES lygiu poreikį.

„Gavome žinią, kad rytoj mes turėsime dar vieną video konferenciją Europos Vadovų tarybos formatu“, – pridėjo jis.

Po susitikimo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Seimas, priėmęs svarbiausius įstatymų pakeitimus, susijusius su ekstremalia situacija, galėtų kurį laiką nesirinkti į plenarinius posėdžius.

Kartu ministras pirmininkas pabrėžė, kad ir Vyriausybė planuoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu – daryti videokonferencijas.

„Seimas turi atlikti tas funkcijas, kurias numato Konstitucija. Yra preliminarus sutarimas, <..> kad Vyriausybės pateikti įstatymai, susiję šita ekstremalia situacija, kurie turėtų būti priimti ypatingos skubos tvarka, bus priimti, o po to – priklausomai nuo situacijos“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S.Skvernelis.

„Jeigu atsiras galimybė ir nebus tų degančių klausimų, manau, kad tikrai yra protinga Seimui daryti pertrauką. Jeigu reikia, nedelsiant Seimas gali susirinkti. Jeigu bus pritarta šiandien pateiktoms Vyriausybės įstatymo pataisoms, Vyriausybė taip pat ketina posėdžius organizuoti videokonferencijų būdu, kad būtų kuo mažesnis kontaktas, ką mes rekomenduojame visiems šalies gyventojams“, – patikino premjeras.

„Kiekvieną dieną viskas keičiasi ir mes tikrai matome, kas vyksta Europoje ir pasaulyje, kokios tos praktikos yra. Koreguojame ir koreguosime tuos veiksmus, nes tai yra valandų klausimas – atrodo, viską susidėliojome, praėjo pora valandų, vėl reikia naujus sprendimus priimti, tai tokiu režimu ir dirbame“, – po susitikimo su prezidentu sakė Vyriausybės vadovas.

Jis taip pat teigė pasitikintis ir neabejojantis šiuo metu galiojančiomis priemonėmis, kurios užsienio šalyse, kovojant su koronavirusu ir jo grėsmėmis, yra skirtingos.

„Aš manau, kad mes patenkame į tą didžiąją dalį valstybių, kurios sėkmingai valdo arba kontroliuoja situaciją. Aš esu linkęs paklusti ir suprasti, įsiklausyti į mūsų medikų, kurie dirba šitoj srity, siūlymus kaip pagrindinę prevencinę priemonę daryti izoliaciją, socialinių kontaktų vengimą, o ne pasirinkti kitą kelią – leisti epidemijai išplisti ir po to bandyti ją suvaldyti“, – teigė S.Skvernelis.

„Matyt, gyvenimas parodys, kuris kelias buvo geresnis. Aš neabejoju mūsų pasirinktomis priemonėmis. Aišku, jos bus koreguojamos, atsižvelgiant į tą praktiką, kurią valstybės jau praėjo“, – tvirtino jis.

Tuo metu G.Nausėda pridūrė, kad šalys, išgyvenusios protrūkio „viršūnę“ anksčiau, šiuo metu jau taiko liberalesnes priemones.

„Kinija, Pietų Korėja šiandien grįžta prie liberalesnio režimo – atidarinėja kavines, šiek tiek palengvina žmonių judėjimą. Reiškia, tos priemonės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė pakankamai drakoniškos žmogaus teisių požiūriu, jos buvo būtinos, jos davė rezultatą“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Tai padrąsina tas valstybes, kurios dabar tartum antrąja banga eina ir šiuo metu patiria tą protrūkio viršūnę, kad viskas bus gerai ir tikrai yra jau išbandytos priemonės, kurios gali padėti suvaldyti situaciją“, – pridūrė jis.

G.Nausėda taip pat tvirtino besitikintis, kad „ne už tokio ilgo laikotarpio“ pavyks grįžti prie normalaus darbo, gyvenimo režimo.