Du Vilniaus oro uoste vakar vakare turėję leistis lėktuvai – iš Tenerifės, kurioje įstrigę poilsiautojai nuo praėjusios savaitės šeštadienio blaškėsi nežinodami, kaip teks pasiekti namus.
Užsakomuosius skrydžius iš Ispanijos salos į Vilnių surengė bendrovė „Tez Tour“. Bilietas vienam žmogui – 500 eurų.
Pastarosiomis dienomis planuotas keliones namo lėktuvu ar automobiliu kai kam teko išmainyti į kitą transportą – keltus ir traukinius.
Buvo gausu tuščių vietų
Specialus traukinio reisas, kainavęs beveik 50 tūkst. eurų, į Kauną buvo paleistas iš Frankfurto prie Oderio Vokietijoje. Juo buvo raginami grįžti pasienyje su Lenkija įstrigę lietuviai.
Tiesa, norinčiųjų važiuoti traukiniu buvo gerokai mažiau, nei tikėtasi. Trečiadienį paryčiui Kaune iš beveik 600 žmonių galėjusio vežti traukinio išlipo vos 61 keleivis.
Tarp atvykusiųjų buvo ne tik 35 Lietuvos piliečiai, bet ir vienas kitas baltarusis, ukrainietis, latvis. Juos visus Kaune pasitiko visuomenės sveikatos centro specialistai. Po patikros keleiviams buvo parūpintas transportas grįžti namo.
Pasienyje neliko maištininkų
Tuo metu į Lenkiją neįleistiems automobilių vairuotojams, kurie jau buvo pradėję blokuoti kelią, buvo pasiūlyta į Klaipėdą keliauti iš Zasnico uosto. Keltas su jame plukdomais 99 automobiliais ir 137 keleiviais iš šio Vokietijos uosto išplaukė naktį į trečiadienį ir Klaipėdą pasiekė vakar pavakare.
Iš Vokietijos Zasnico uosto buvo užsakytas dar vienas keltas Baltijos šalių piliečiams į Ventspilį. Jame galėtų sutilpti 300 automobilių ir per 2,5 tūkst. keleivių. Tačiau vakar nebuvo tikslesnės informacijos apie norinčius juo plaukti.
Lietuviai iš Vokietijos ir Lenkijos pasienio link Lietuvos taip pat toliau judėjo ir automobiliais. Juos per Lenkiją lydėjo konvojus.
„Sieną jau kirto aštuntasis konvojus. Jų gali būti ir daugiau, bet nežinau, ar toks poreikis dar yra, nes daugiau nusiskundimų, kad kažkas negalėtų įvažiuoti į Lenkiją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą negauna“, – trečiadienio pavakare „Lietuvos rytui“ sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.
Žada įsileisti, bet turi sąlygų
Antradienį į Varšuvą nuvykę Lietuvos pareigūnai su lenkais taip pat susitarė, kad Lenkija įsileis į jos sostinę lėktuvais skrendančius mūsų šalies piliečius.
Anksčiau Lenkija buvo uždraudusi į Varšuvą skrendančius lėktuvus priimti užsieniečius.
Dabar toks draudimas esą negalios, tačiau Lietuva turės pasirūpinti, kad jos piliečiai iš Varšuvos oro uosto būtų išskraidinti lėktuvais.
Kaip Lietuva organizuos tokį savo piliečių pargabenimą iš Varšuvos oro uosto, trečiadienį tiksliai pasakyti negalėjo nei Užsienio reikalų, nei Susisiekimo ministerijų atstovai.
Registruojasi skrydžiams
Užtat Susisiekimo ministerija pranešė, kad Lietuvos piliečiams yra užsakytas ketvirtadienio vakarą planuojamas skrydis iš Amsterdamo. Jį taip pat organizuoja bendrovė „Tez Tour“.
Ketvirtadienį į Vilnių lietuviai specialiu reisu taip pat turėtų parskristi iš Valensijos (Ispanija), o penktadienį ir šeštadienį – iš Paryžiaus.
Būtent Ispanijoje ir Prancūzijoje šiuo metu yra daugiausia norinčių namo sugrįžti Lietuvos piliečių.
Tiesa, pastaruoju metu sparčiai daugėjo ir žmonių, kurie masiškai registravosi galimiems skrydžiams iš Didžiosios Britanijos.
Užsienio reikalų ministro atstovės Rasos Jakilaitienės teigimu, iki antradienio vakaro į kvietimą registruotis atsiliepė per 5,7 tūkst. šalies piliečių.
„Ar jiems pavyko pasiekti kelionės tikslą, pasakyti negalime, – sakė R.Jakilaitienė. – Realūs norinčiųjų sugrįžti skaičiai gali būti mažesni. Atrodo, registruojasi ir tie, kuriems neskubu ar neaktualu išvykti.
Mat vėliau, kai jau reikia registruotis konkretiems skrydžiams, žmonių būna gerokai mažiau. Pavyzdžiui, Ispanijoje pirmasis lėktuvas užsipildė greitai, o į antrąjį registracija vyko vangiai.“
Ministro atstovė pasidžiaugė, kad šios savaitės skrydžių į Vilnių iš Frankfurto dar neatšaukė Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufhansa“.
Yra išsibarsčiusių toli
Didžiausia problema – kaip grąžinti lietuvius iš tų šalių, kuriose jų yra vos vienas kitas.
„Po vieną pilietį turime Šv.Bartolomėjaus saloje ir Ekvadore, po du – Nepale ir Zambijoje. Aišku, tokiais atvejais yra sudėtinga organizuoti jų grįžimą, bet yra susitarimai su kitomis ES šalimis, kad krizės atvejais veiksmai būtų koordinuojami.
Po pasaulį išsibarsčiusių mūsų žmonių grįžimu rūpinasi ir Lietuvos garbės konsulai. Yra turtingų žmonių, kurie šiomis aplinkybėmis daro ką gali“, – kalbėjo R.Jakilaitienė.
Ministro patarėja užsiminė, kad diplomatų Graikijoje pastangomis Baltijos šalių piliečiams bandoma organizuoti specialų skrydį iš Kipro per Atėnus į Vilnių arba Rygą.
