​Istorijos dūžiai kovo 23-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Mar 23, 2020, 6:55 AM

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1918 m. Vokietija pripažino Lietuvą, bet tik 1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Tarybos dokumento, deklaravusio sąjungą su Vokietija, pagrindu.

1985 m. Vilniaus arkikatedroje atrastas sakralinių auksakalystės dirbinių lobis.

1990 m. JAV prezidentas George’as Bushas pareiškė, kad JAV pripažins Lietuvos nepriklausomybę, kai jos Vyriausybė pradės kontroliuoti savo teritoriją.

1990 m. LKP (SSKP platforma) atstovai, remiami Vilniaus sovietinės komendantūros kariškių, užėmė LKP Vilniaus miesto komiteto pastatą.

1990 m. kovo 23–24 d. Vilniuje lankėsi buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas.

1990 m. Vilniaus universitete atidarytas Judaikos centras.

1993 m. Seimas pirmuoju Konstitucinio Teismo pirmininku paskyrė Juozą Žilį.

Įvykiai pasaulyje

1857 m. amerikiečių išradėjo Elishos Otiso bendrovė Niujorko porceliano ir stiklo parduotuvėje įrengė pirmąjį keleivinį liftą.

1919 m. Benito Mussolini Milane paskelbė kuriantis naują politinę jėgą – kovos būrius (itališkai – Fasci di Combattimento) ir taip pradėjo fašizmo istoriją.

1945 m. Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Kanados ginkluotosios pajėgos Vakarų fronte pradėjo strateginę puolamąją operaciją prieš Vokietijos ginkluotąsias pajėgas. Vadinamoji Rūro operacija truko iki balandžio 18 d.

1983 m. JAV prezidentas Rolandas Reaganas paskelbė karinę kosmoso tyrimų programą – Strateginės gynybos iniciatyvą. Žemėje ir kosmose ji turėjo sukurti priešraketinę sistemą, kuri Jungtines Amerikos Valstijas ir Vakarų Europą apsaugotų nuo SSRS branduolinių raketų. Programa dar buvo vadinama „Žvaigždžių karais“.

2001 m. gyvavimą baigė kosminė stotis „Mir“. Ji buvo paskandinta Ramiajame vandenyne prie Fidžio salyno. Stotyje nuo 1986 m. iš viso dirbo 104 kosmonautai ir astronautai iš 12 šalių, surengtos 28 ilgalaikės ekspedicijos.

Gimė:

1749 m. – prancūzų matematikas Pierre’as Simone’as de Laplace’as. Pirmasis paaiškino Saulės sistemos planetų judėjimo netolygumą. Mirė 1827 m.

1826 m. – Austrijos kompozitorius, baleto Don Kichotas“ autorius Ludwigas Minkus. Mirė 1917 m.

1863 m. – vokiečių etnografas Franzas Oskaras Tetzneris. Nustatė lietuvių kalbos paplitimo Mažojoje Lietuvoje ribas, surado Kristijono Donelaičio tėviškę Lazdynėlius. Mirė 1919 m.

1876 m. – rusų filologas Grigorijus Iljinskis. Bendradarbiavo su Kazimieru Būga. 1937 m. sušaudytas.

1891 m. – lenkų dailininkas Jerzy’s Hoppenas. 1932 m. restauravo Vilniaus universiteto P. Smuglevičiaus ir J. Lelewelio salių dekorą. Mirė 1969 m.

1900 m. – amerikiečių psichologas Erichas Frommas. Mirė 1980 m.

1910 m. – japonų kino režisierius Akira Kurosava. Mirė 1998 m.

1912 m. – vokiečių raketų konstruktorius, vienas kosmonautikos pradininkų Wernheris von Braunas. Sukūrė kovines raketas „Fau 2“, kuriomis naciai bombordavo miestus. Mirė 1977 m.

1927 m. – mikrochirurgas, rankos rekonstrukcinės chirurgijos vienas pradininkų Algimantas Narakas. Gimė Kaune, nuo 11 m. gyveno Šveicarijoje. Mirė 1993 m.

Mirė:

1471 m. – Čekijos karalius Jurgis Podebradietis. Pirmasis Europos karalius nekatalikas.

1842 m. – vienas žymiausių prancūzų rašytojų Stendhalis.

1937 m. – dainininkas Mikas Petrauskas. Buvo palaidotas Dusmenų kapinėse Trakų rajone, 1969 m. palaikai perlaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.

1992 m. – austrų kilmės britų ekonomistas, žymiausias Austrų mokyklos atstovas, Nobelio premijos laureatas Friedrichas Augustas von Hayekas.

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika<br>D.Umbraso nuotr.
Storžarnės ligos trukdė dirbti Jungtinių Valstijų prezidentams J.Carteriui ir R. Reaganui (nuotr.).
Storžarnės ligos trukdė dirbti Jungtinių Valstijų prezidentams J.Carteriui ir R. Reaganui (nuotr.).
Konstitucinis Teismas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konstitucinis Teismas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R. Nixonas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
R. Nixonas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Buvęs JAV prezidentas George'as H. W. Bushas.<br>AP nuotr.
Buvęs JAV prezidentas George'as H. W. Bushas.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika<br>D.Umbraso nuotr.
Storžarnės ligos trukdė dirbti Jungtinių Valstijų prezidentams J.Carteriui ir R. Reaganui (nuotr.).
Storžarnės ligos trukdė dirbti Jungtinių Valstijų prezidentams J.Carteriui ir R. Reaganui (nuotr.).
Konstitucinis Teismas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Konstitucinis Teismas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R. Nixonas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
R. Nixonas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Buvęs JAV prezidentas George'as H. W. Bushas.<br>AP nuotr.
Buvęs JAV prezidentas George'as H. W. Bushas.<br>AP nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.