„Perskaičiau apie 300 policijos pranešimų apie karantino nesilaikymą.
Šitas yra tiesiog neleistina, netoleruojama ir piliečiai, kurie galvoja, kad jiems tas negalioja ar tai negali paveikti, turi pagalvoti jeigu nenori apie save, tai bent apie tuos aplinkinius žmones, kuriems jie sudaro pavojų“, – sako 93-ejų V.Adamkus.
Igno Grinevičiaus ir prezidento V.Adamkaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
V. Adamkus: „Noriu padėkoti medikams už jų pasiaukojimą“
– Kaip laikotės karantino metu? Kaip leidžiate laiką?
– Laikausi visų taisyklių, kaip ir visi Lietuvos gyventojai. Esu ne tik karantine, vykdydamas visus įsipareigojimus, bet esu visiškoje izoliacijoje.
Ir žinoma, tuo nesiskundžiu.
Vykdau visus medicinos patarimus, su Alma išeinam pro duris 15 minučių kiekvieną dieną, bet jokio tiesioginio kontakto su žmonėmis neturiu. Savijauta yra gera ir jeigu pavyks išlaikyti, tą virusą nugalėsim.
A. Veryga siunčia perspėjimą nesilaikantiems karantino: „Imsimės tam tikrų priemonių“
– Kaip pasikeitė jūsų užsiėmimai karantino laikotarpiu?
– Žinoma, viskas koncentruojasi dabar namuose. Kiekvieną dieną vykimas į Prezidentūrą atkrito, bet stengiuosi namuose atlikti darbus – gaunu laiškus, kuriuos man atveža iš Prezidentūros, jeigu jų būna, skaitau, seku spaudą televiziją.
Daugiau laiko atsirado knygoms perskaityti. Stengiuosi kaip galima racionaliau ir naudingiau praleisti laiką, nes tai vienintelis būdas apsisaugoti.
– Ką dabar skaitote? Kas ant jūsų stalo?
– Baigiu skaityti Kazimiero Motiekos neseniai išleistą knygą – tai istorija apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą, Sąjūdį ir jo įtaką dirbant toje srityje. Didžiuojuosi jo atliktais darbais ir su dideliu malonumu ją skaitau. Ši knyga turėtų būti privalomas skaitymas visiems, baigiantiems gimnaziją ar net ir universitete kaip privalomoji skaitomoji literatūra.
– Prezidente, apie ką apskrita priverčia susimąstyti tai, kas dabar vyksta?
– Man atrodo, kad pats pagrindinis mūsų susimąstymas tas, kad turime laikytis nustatytos tvarkos, prisiimti asmeninę atsakomybę ne tik už save, bet visus supančius žmones – visą mūsų visuomenę, tautą, kad nugalėtume tą virusą, kuris yra tikrai pavojingas.
Man didelis rūpestis – apsirgimų daugiau nei 100, kiek skaitau ir girdžiu per televiziją. Tai parodo, kad kažkas kažkur pilnai neįsisavino karantino sąvokos ir nesilaiko prašomų ir siūlomų taisyklių.
Štai turime rezultatus. Aš giliai apgailestauju dėl vienos mirties Lietuvoje, reiškiu užuojautą visiems aukos giminėms, tačiau turime padaryti viską, kad tokie dalykai neišsiplėstų ir neturėtume tokių skaudžių pasekmių.
Lyginant su kitomis valstybėmis, mūsų pastangos duoda atsakymus. Be galo lenkiu galvą prieš visus mūsų medikus, kurie su pasiaukojimu ir dideliu pasišventimu dirba savo darbą ir tikiuosi, kad visų pastangos ir susiklausymas svarbiausia duos ir atitinkamą atsakymą. Kiek tas karantinas galios, kada jis bus nugalėtas, turbūt niekas nuspėti negali.
Profesorius S. Čaplinskas: tik ieškoti, kas nuo ko užsikrėtė, yra klaidinga
Bet mūsų visų asmeninė atsakomybė čia turi būti neabejotina. Perskaičiau apie 300 policijos pranešimų apie karantino nesilaikymą.
Šitas yra tiesiog neleistina, netoleruojama ir piliečiai, kurie galvoja, kad jiems tas negalioja ar tai negali paveikti, turi pagalvoti jeigu nenori apie save, tai bent apie tuos aplinkinius žmones, kuriems jie sudaro pavojų.
Toks susiklausymas mus ankstyvesniais laikais – irgi buvo sunkių tautai ir visuomenei padėčių, bet vien tik susiklausymu, pasiryžimu, nusistatymu išlaikant tvarką ir atsikratant pavojų, kurį turime, mums davė ir teigiamus rezultatus.
Ir šį kartą tik susiklausymas ir darymas, reikalavimas išpildymų to, ko iš mūsų reikalauja Vyriausybės nuostatos, ir medikų prašymas, duos teigiamą rezultatą.
– Tokios nelaimės paprastai turi įprotį užklupti netikėtai. Kiek Lietuva ir pasaulis visom prasmėm buvo pasiruošę tokiai nelaimei?
– Imant pasauliniu mastu, tikrai niekas nebuvo pasiruošęs, kadangi niekas netikėjo, kad gali užklupti tokio masto epidemija. Praktiškai nuo Australijos, per Europą ir Šiaurės Ameriką – visi yra paliesti ir aukos yra didelės.
Iš dalies aš džiaugiuosi, nors labai blogai jaučiuosi matydamas, kad pas mus ir 100 užkrėtimų yra šita epidemija, irgi per daug, tačiau palyginti su kitomis valstybėmis, mes palyginti dar gerai atsilaikome.
Jeigu dar susiimsime, tikrai turime laimėti prieš epidemiją.
– Ką šis laikotarpis jums sako apie Lietuvą ir jos žmones?
– Savotiškai šiuo metu tas reikalavimas suvaržo mūsų laisvę. Bet dabar laisvė mums yra kitokios formos, o juk 50 metų buvome suvaržyti. Bet tik būdami ryžtingi, susiklausę ir darydami tai, kas ir sveiku protu reikalaujama – tai yra geriausias įrodymas, kad mes tą kovą laimėjome.
Tie du dalykai yra stipriai skirtingi, tačiau iš principo susiklausymas, ryžtas ir pildymas pareigų, kurios yra uždedamos, davė rezultatą. Turėtų duoti ir šį kartą.
– Ar valdžios, ar visuomenės veiksmai yra svarbesni tokioje situacijoje? Kaip jūs žiūrėtumėte į valdžios ir pilietinės visuomenės vaidmenį šioje krizėje?
– Rezultatams pasiekti visuomenės vaidmuo yra tas, kuris turi būti vykdomas. Žiūrėdamas į duodamą informaciją ir išreikštas nuostatas – yra reikalinga ir Vyriausybė savo atlieka.
Galbūt yra trūkumų todėl, kad kai ko pradeda pritrūkti medikams, kurie savo pasiaukojimu tikrai rodo pavyzdį mums visiems.
Tačiau ir tie dalykai – išsiaiškins, kiek tikiu, kad per ateinančias kelias dienas visi tie trūkumai, kurie medikams reikalingi, išsilygins, bus pristatyti ir išspręsime ir šitą problemą.
Greitosios pagalbos darbuotojai gyventojams siunčia žinutę: primena, kada kreiptis būtina
– Kiek sėkmingai Lietuva šiai dienai tvarkosi su koronavirusu?
– Mūsų užsikrėtusių žmonių ligoninėse, o ypatingai aukų tik viena, palyginti su kitomis valstybėmis, mes tikrai gerai esame. Aišku, nesame taip, kaip kitos tolimesnės, nežinau, kiek tie rezultatai yra tikslūs, kurie nepasiekė 10 užsikrėtusių ar keletos dešimčių, bet apskritai paėmus, su visomis Europos valstybėmis, už Lietuvos ribų tikrai esame sėkmingi ir rezultatai yra neblogi.
– Vienos šalys reagavo griežtai, kitos pakankamai liberaliai, vienos prisižaidė, kitos ne. Kas pasaulyje nulėmė tuos skirtumus?
– Čia yra žmonių, visuomenės reakcija. Paimkime Italiją. Nežinau, ar aš teisus, bet tai mano nuomonė – tai yra linksma, rūpesčių neapgaubta bendruomenė, viskas yra gerai.
Šokiai, pasilinksminimai ir visas linksmas gyvenimas turbūt ir tokį rezultatą davė, kurio tikrai nenorėtume matyti.
Kadangi niekas nepaisė visko iš pradžių, kai užklupo. Yra žinoma ir kitų valstybių, bet paimant tuo mastu ir procentaliai, kas vyksta pasaulyje, mes dar galime būti laimingi.
Ir sakom, kad dar pasistengus mes tikrai išvengsime visų bėdų, kurios iškilo.
– Vis dar karantinas, po to turbūt tęsis ir prie linksmesnio gyvenimo, kurį italai buvo pratę gyventi, pasaulis grįš negreitai. Kaip tai gali pakeisti žmones, valstybes, visuomenes?
– Turbūt kiekvienas iš mūsų pajus atsakomybę. Ne tik už save, bet ir už savo visuomenę ir valstybę. Tai palietė ne tik asmeninius gyvenimus, pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, bet aiškiai nuostoliai ir persitvarkymai pasauliniu mastu tikrai duos pasikeitimus.
Privers persitvarkyti ne vieną valstybę ir tas bus padaryta galbūt skausmingai daugeliu atvejų. Tikiuosi, kad Lietuvos pramonė, susitvarkymas ir tobulėjimas, krašto gerovės kėlimas nuo to stipriai nenukentės.
Žinoma, neapsieisime ir be tam tikrų nuostolių, tačiau tai yra gyvenimas. Turbūt šito nepakeisime.
– Kaip pasauliui rasti balansą tarp laisvių suvaržymo ir to, kad reikia elgtis atsakingai?
– Į tą klausimą turbūt gali atsakyti tik specialistai, kur yra linija, kurios negalime peržengti. Lietuvos atžvilgiu mes dar nesame pasiekę tokio laipsnio, kad tai mus pastatys į labai sunkią ekonominę padėtį.
Tačiau turiu būti ir atviras. Aš suprantu, kad nuostoliai, persitvarkymai, ypač pradedančiam versle – tai turės atnešti tam tikrų pasikeitimų.
Ryžtingai žiūrint, privertus užsidaryti tam tikrai verslo sričiai ar įmonei, tai nesustabdys lietuviško veržlumo ir mes bendromis jėgomis, sąmoningai dirbdami, atsakingai ir nešvaistydami tam tikrų mūsų galimybių, kurios šiandien pasitaiko, mes galėsime vėl atsistoti ant kojų ir eiti pirmyn taip, kaip ėjome iki šiol.
– Kiek jūs matote Lietuvoje potencialo išnaudoti koronaviruso situaciją labiau kaip galimybę negu tai, kas verstų engti žingsnį atgal?
– Aš nesiryžtu bandyti prognozuoti to. Dar galutinai neturime to reikalo užbaigę, nežinom, kokie nuostoliai bus, kur bus pareikalauta naujų jėgų, sumanumo ir pasišventimo, kad galėtume nustatyti, kuria kryptimi, kur nuostoliai, kur sritis, kuria pasinaudoti.
Bendrai paėmus nemanau, kad šitas koronavirusas ką nors duos pozityvaus. Į jį reikia žiūrėti kaip į neigiamą dalyką, prašyti ir tikėtis, kad niekad pasaulyje tai daugiau nepasikartos.
– Moraliniu požiūriu tiek ribojimų, suvaržymų seniai matėm. Kaip tai pakeis laisvės sampratą?
– Nemanau, kad turėtume bijoti tam tikros pertvarkos, kuri suvaržys. Galbūt vienai kitai sričiai, kuri man šiuo metu neateina į galvą, ir teks pakeisti savo kryptis, galutinius rezultatus, bet bendrai mes darome pažangą, einame į priekį.
Tai matyti kiekvienam akivaizdžiai. Ir tas virusas, kuris jeigu mes tikrai išlaikysime susiklausymą, tvarką ir paklusime visiems, kurie yra nurodoma, ką daryti ir ko nedaryti, tikrų, didelių nuostolių, kaip kitos valstybės išgyvena, mes neturėsime. Ir dar kartą įrodysime kaip tvarkinga, sąmoninga, gerai besitvarkanti tauta.
– Galbūt labiau pradėsime vertinti tai, ką turime?
– Neabejotinai. Aišku, mūsų didžiausias turtas yra sveikata, žmonės, kurie sudaro pagrindą ir kitoms gyvenimo šakoms. Mūsų vertinimas ypatingai sveikatos srityje turi išlikti kaip mūsų pirminė atsakomybė.
Medicinos srityje turime sudaryti tokias sąlygas, kad kuo mažiau nuostolių būtų, žiūrint į ateitį bet kokiems kitiems pasireiškimams. Dar kartą noriu padėkoti medikams už jų pasiaukojimą, darbą, kurį sąžiningai, savęs negailėdami atlieka.
– Pasaulis iki tol gyveno labai greitu tempu. Dabar esame priversti šiek tiek sustoti. Ką gero ir blogo sustojimas, daugiau laiko turėjimas, galimybė apsižvalgyti aplinkui duoda?
– Žiūrint į praeitį, aš tikrai nesiryžtu bandyti spręsti vienaip ar kitaip. Pasaulyje ta persitvarkymo galimybė, kuri mums buvo suteikta – reikia žiūrėti pozityviai, jeigu ir ji nėra ideali.
Tačiau kaip bežiūrėtume, žingsnis į priekį padarytas pasauliniu mastu ten, kur jis buvo reikalingas. Ir Lietuva yra viena iš tų, kuri turėjo progą, padarėme.
Galbūt nepadarėme visko taip, kaip reikėjo, tačiau šitas atvejis turbūt mus paskatins dar kartą persigalvoti kai kuriais atvejais ir pakreipti visą reikalą teigiama prasme, ne tik žiūrint smulkių, asmeninių interesų, bet visos tautos gerbūvį.
– Jums teko išgyventi ne vieną lūžio laikotarpį, įskaitant ir Antrą pasaulinį karą. Ar įmanoma dabartinę situaciją palyginti su tais lūžio laikotarpiais?
– Kaip bebūtų, pasaulinis karas, kuriame asmeniškai irgi teko išgyventi ir pergyventi, atnešė tikrai daug didesnius nuostolius žmonėmis, gyvybėmis, tiek ir pramonė, tiek miestai nukentėjo.
Aš bijau, kad tokio palyginimo tikrai negali būti ir iki tokio palyginimo neprieisim. Šiuo metu esame tokiame stovyje, kad padarom viską sustabdyti šiam negatyviam įvykiui.
– Kas bus svarbiausia pasaulyje, Lietuvoje įveikiant tokią situaciją dėl koronaviruso?
– Apsisprendimas visos visuomenės rūpintis ne tik savimi, bet ir visa aplinka taip, kad poveikis būtų ne vienas individualus, bet kad galėtume sutikti masinius pasireiškimus.
Čia pirmiausia yra medicina ir visas jos personalas. Jiems reikia suteikti visas galimybes ir sudaryti sąlygas, kad jie galėtų tvarkingai, efektyviai dirbti savo profesinį darbą.
To aš linkiu jiems ir galvoju, kad ta kryptimi pasaulyje, ne tik pas mus, bus atkreiptas dėmesys.
Susiję straipsniai
– O kiekvienas iš mūsų ką galime padaryti, tai likti namie ir nejudėti iš ten be reikalo.
– Taip. Ne tik karantinas, kuris suvaržo mus ir truputį apylaisviai paleidžia. Turėtų būti daugiau dėmesio kreipiama. Kadangi patys užsidarėme izoliacijoje tikrai tvirtoje, su labai minimaliais išėjimais, bet jokiu būdu neturėdami jokio kontakto su kitais.
Raginus visus kiek galima laikytis Vyriausybės nustatytų nuostatų ir medicinos darbuotojų reikalavimų ir prašymų. Tik tokiu būdu, susivieniję, susiklausę ir prisiėmę atsakomybės jausmą, mes galime šviesiau žiūrėti į ateitį.