​Istorijos dūžiai kovo 24-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Mar 24, 2020, 6:55 AM

Portalo lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1993 m. parodyta pirmoji TV serialo „Giminės“ dalis. Serialą režisavo Saulius Vosylius.

Minima Tarptautinė tuberkuliozės diena.

Įvykiai pasaulyje

1801 m., manoma, su sosto įpėdinio sūnaus Aleksandro I žinia, per rūmų perversmą buvo nužudytas Rusijos caras Pavelas I.

1933 m. Vokietijos Reichstagas suteikė Hitleriui neribotus įgaliojimus ir pamažu neteko išimtinės įstatymų leidybos teisės, tapo tik ceremonijų vieta.

1939 m. Vokietija ultimatyviai pareikalavo Lenkijos leidimo prisijungti laisvąjį Dancigo (Gdansko) miestą, o per vadinamąjį Dancigo koridorių nutiesius eksteritorinius kelius – laisvai susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkija šį reikalavimą atmetė. Tai tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti II pasaulinį karą.

1945 m. Vakarų sąjungininkai II pasauliniame kare sėkmingai forsavo Reiną ir ėmė artėti prie Austrijos ir Čekoslovakijos sienų.

1999 m. Jugoslavijos valdžiai atsisakius nutraukti Kosove etninį valymą NATO aviacija pradėjo bombarduoti Jugoslavijos strateginius objektus ir kai kurias valstybines įstaigas. Faktiškai Jugoslavijai buvo paskelbtas karas.

Gimė

1834 m. – amerikiečių geologas Johnas Powellis. Pirmasis ištyrinėjo Didįjį kanjoną, paaiškino jo kilmę. Tyrinėjo indėnų buitį, suklasifikavo jų kalbas. Mirė 1902 m.

1845 m. – rašytojas, aušrininkas Juozas Miliauskas-Miglovara. Daug jo eilėraščių virto liaudies dainomis. Mirė 1937 m.

1891 m. – rusų fizikas Sergejus Vavilovas. Atrado fotoliuminescencijos dėsnį. Mirė 1951 m.

1915 m. – žurnalistas, partizanas Julijonas Būtėnas. Buvo pogrindžio dienraščio „Į laisvę“ redakcijos narys, antinacinio pogrindžio ryšininkas Berlyne. 1950 m. spalio 3 d. į Lietuvą palydėjo partizano Juozo Lukšos-Daumano desantą. Žuvo 1951 m.

1921 m. – televizijos režisierius Vitalis Gruodis. 1957 m. režisavo pirmąją Lietuvos TV transliaciją. Mirė 2011 m.

1950 m. – fotografas, galerininkas, gintaro juvelyras Kazimieras Mizgiris.

Mirė

1603 m. – viena žymiausių Anglijos valdovių Elžbieta I. Tiudorų dinastijos. Jos valdymo metais buvo įsteigta Londono birža. Labai sustiprino Anglijos laivyną, kuris 1588 m. nugalėjo Ispanijos Nenugalimąją armadą.

1905 m. – rašytojas, mokslinio fantastinio romano vienas pradininkų Jules’as Verne’as. Parašė 65 romanus.

1846 m. – rašytojas Liudvikas Adomas Jucevičius. Nors rašė lenkų kalba, vienas pirmųjų pradėjo užrašinėti lietuvių tautosaką.

1928 m. – Vokietijos karo veikėjas Vilhelmas von Urachas.

1946 m. – rusų šachmatininkas Aleksandras Aliochinas. Vienintelis šachmatininkas, pasaulio čempiono vardą išlaikęs iki mirties.

1985 m. – skulptorius, Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinės kompozicijos „Pramonė ir statyba“ autorius Napoleonas Petrulis.

Minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. <br>T. Bauro nuotr.
Minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. <br>T. Bauro nuotr.
1950 m. gimė fotografas, galerininkas, gintaro juvelyras Kazimieras Mizgiris.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1950 m. gimė fotografas, galerininkas, gintaro juvelyras Kazimieras Mizgiris.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1939 m. Vokietija ultimatyviai pareikalavo Lenkijos leidimo prisijungti laisvąjį Dancigo (Gdansko) miestą, o per vadinamąjį Dancigo koridorių nutiesius eksteritorinius kelius – laisvai susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkija šį reikalavimą atmetė. Tai tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti II pasaulinį karą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1939 m. Vokietija ultimatyviai pareikalavo Lenkijos leidimo prisijungti laisvąjį Dancigo (Gdansko) miestą, o per vadinamąjį Dancigo koridorių nutiesius eksteritorinius kelius – laisvai susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkija šį reikalavimą atmetė. Tai tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti II pasaulinį karą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1985 m. mirė skulptorius, Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinės kompozicijos „Pramonė ir statyba“ autorius Napoleonas Petrulis.<br>V.Balkūno nuotr.
1985 m. mirė skulptorius, Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinės kompozicijos „Pramonė ir statyba“ autorius Napoleonas Petrulis.<br>V.Balkūno nuotr.
1993 m. parodyta pirmoji TV serialo „Giminės“ dalis. Serialą režisavo Saulius Vosylius.<br>R.Neverbicko nuotr.
1993 m. parodyta pirmoji TV serialo „Giminės“ dalis. Serialą režisavo Saulius Vosylius.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
Minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. <br>T. Bauro nuotr.
Minima Tarptautinė tuberkuliozės diena. <br>T. Bauro nuotr.
1950 m. gimė fotografas, galerininkas, gintaro juvelyras Kazimieras Mizgiris.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1950 m. gimė fotografas, galerininkas, gintaro juvelyras Kazimieras Mizgiris.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
1939 m. Vokietija ultimatyviai pareikalavo Lenkijos leidimo prisijungti laisvąjį Dancigo (Gdansko) miestą, o per vadinamąjį Dancigo koridorių nutiesius eksteritorinius kelius – laisvai susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkija šį reikalavimą atmetė. Tai tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti II pasaulinį karą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1939 m. Vokietija ultimatyviai pareikalavo Lenkijos leidimo prisijungti laisvąjį Dancigo (Gdansko) miestą, o per vadinamąjį Dancigo koridorių nutiesius eksteritorinius kelius – laisvai susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkija šį reikalavimą atmetė. Tai tapo vienu pretekstų Vokietijai pradėti II pasaulinį karą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
1985 m. mirė skulptorius, Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinės kompozicijos „Pramonė ir statyba“ autorius Napoleonas Petrulis.<br>V.Balkūno nuotr.
1985 m. mirė skulptorius, Žaliojo tilto Vilniuje skulptūrinės kompozicijos „Pramonė ir statyba“ autorius Napoleonas Petrulis.<br>V.Balkūno nuotr.
1993 m. parodyta pirmoji TV serialo „Giminės“ dalis. Serialą režisavo Saulius Vosylius.<br>R.Neverbicko nuotr.
1993 m. parodyta pirmoji TV serialo „Giminės“ dalis. Serialą režisavo Saulius Vosylius.<br>R.Neverbicko nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.