Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1941 m. sovietų sprendimu sudeginti iš apyvartos išimti litų banknotai. Surinktos litų monetos buvo išvežtos į Rusiją.
1945 m. Jiezno apylinkėse, prie Paverknių, įvyko Lietuvos partizanų ir NKVD dalinių mūšis. Per naujokų partizanų priesaiką juos užpuolė kur kas gausesnės sovietinių kareivių pajėgos. Kautynės vyko visą dieną.
1949 m. prasidėjo trečioji Lietuvos gyventojų masinių trėmimų operacija kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“). Buvo suplanuota 3 dienų operacija, tačiau paskutiniai tremtinių ešelonai iš Lietuvos pajudėjo kovo 30 ąją, nes dėl pavasario polaidžio sunkvežimiai negalėjo įvažiuoti į kaimus.
1954 m. SSRS Ministrų taryba priėmė potvarkį, numatantį 1955–1956 m. Vilniuje statyti Vilniaus televizijos centrą.
1990 m. SSRS desantininkai užėmė Aukštosios partinės mokyklos ir politinio švietimo namų pastatus Vilniuje, politinio švietimo namus Kaune ir LKP Zarasų rajono komiteto pastatą. Beje, būsimoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Mykolo Burokevičiaus kolaborantų Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje darbavosi dar pusmetį po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.
1990 m. – Jonas Paulius II kreipėsi į tikinčiuosius, prašydamas melsti Dievo pagalbos, kad Lietuvos reikalai išsispręstų teisingai ir taikiai.
Įvykiai pasaulyje
1815 m. Austrija, Didžioji Britanija, Prūsija ir Rusija sudarė dar vieną – septintąją – antiprancūzišką koaliciją ir pradėjo karą, kuris baigėsi Napoleono I pralaimėjimu Vaterlo mūšyje.
1821 m. Graikijoje prieš Osmanus sukilo Peloponeso gyventojai. Sukilimas netrukus išaugo į beveik 9 metus trukusį Graikų nepriklausomybės karą. 1829 m. šalis išsivadavo iš turkų. Dabar kovo 25-ąją Graikija švenčia Nepiklausomybės dieną.
1918 m. Baltarusijos rada paskelbė Baltarusijos liaudies respublikos nepriklausomybę. Baltarusiai kovo 25 d. švenčia Baltarusijos nepriklausomybės dieną.
1947 m. Džakartoje pasirašytas Indonezijos Respublikos ir Olandijos susitarimas, kuriuo Olandija „de facto“ pripažino Indonezijos Respubliką. Susitarimas sudarė sąlygas Indonezijai siekti visiškos nepriklausomybės.
1957 m. Romoje Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė Europos Bendrijos steigimo sutartį. Kartu buvo pasirašyta Euratomo steigimo sutartis. Romos sutartis įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
Gimė
1767 m. – Neapolio karalius, Italijos nacionalinis didvyris Joachimas Muratas. Gimęs smuklininko šeimoje tapo vienu geriausių Europos karvedžių, Prancūzijos maršalu. Napoleonas Bonapartas jį vadino savo dešiniąja ranka. Vėliau perėjo į Napoleono priešininkų pusę ir kaip maištininkas 1815 m. sušaudytas.
1867 m. – italų dirigentas, „Grammy“ apdovanojimo laureatas Arturas Toscanini. Turėjo fenomenalią atmintį, dažniausiai diriguodavo be partitūros. Mirė 1957 m.
1881 m. – vengrų kompozitorius Béla Bartókas. Mirė 1945 m.
1883 m. – sovietinis karinis veikėjas, ištikimas Stalino politikos vykdytojas Semionas Budionas. Sovietmečiu itin garbintas, jam tris kartus buvo suteiktas Sovietų sąjungos didvyrio vardas. Mirė 1973 m.
1885 m. – kalbininkas, akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ vyriausiasis redaktorius Juozas Balčikonis. Mirė 1969 m.
1908 m. – režisierius Algirdas Jakševičius. Mirė 1941 m.
1909 m. – rašytojas Petras Cvirka. Padėjo sovietizuoti Lietuvą, buvo marionetinio Liaudies seimo deputatas, su jo delegacija vyko į Maskvą dėl Lietuvos „priėmimo“ į Sovietų Sąjungą. Mirė 1947 m.
1930 m. – kalbininkas, lietuvių kalbos sintaksės tyrinėtojas Vytautas Ambrazas. Mirė 2018 m.
1930 m. – JAV lietuvių veikėjas, „Lietuvių fondo“ vienas steigėjų Vytautas Kamantas. Mirė 2012 m.
1947 m. – popdaininkas, 6 „Grammy“ apdovanojimų laureatas seras Eltonas Johnas.
Mirė
1914 m. – prancūzų poetas, Nobelio premijos laureatas Frédéricas Mistralis. Rašė provansalų kalba, įkūrė šios kalbos atgaivinimo (felibrižo) sąjūdį.
1918 m. – kompozitorius, impresionizmo muzikoje pradininkas Clode’as Debussy.
1925 m. – Maskvos ir Visos Rusijos patriarchas, pirmasis atkurto Maskvos patriarchato vadovas stačiatikių šventasis Tichonas. Manoma, sovietų buvo nunuodytas ligoninėje.
1983 m. – žurnalistas, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis.
1985 m. – Panevėžio dramos teatro aktorius Steponas Kosmauskas.
