Liberalų tvirtovės sprogdintojas E. Masiulis ragina ją atstatyti

Vienintelė konservatorių viltis po Seimo rinkimų grįžti į valdžią – susivieniję liberalai. Taip skelbia buvęs liberalų vedlys ir pagrindinis jų nuosmukio kaltininkas Eligijus Masiulis.

E.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
E.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulio namų kratos kadrai.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
E.Masiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Masiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

Lrytas.lt

Mar 30, 2020, 8:32 PM

Lietuvą ir visą pasaulį smaugiantis koronavirusas – teisingiau, ilgalaikiai jo padariniai – suduos dar vieną smūgį valstiečių viltims ir po Seimo rinkimų išlikti pagrindine valdančiąja partija šalyje. Tačiau tai nepadidins konservatorių užimti valstiečių vietą.

Vienintelė tiek dešiniųjų, tiek pagrindinių galimų jų partnerių viltis vis dėlto užsidėti valdžios karūnas – nustoti medžioti vienas kito rinkėjus. Tai svarbiausia liberalams – Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis ir Aušrinės Armonaitės Laisvės partija turi sujungti rinkimų sąrašus ir pasidalinti vienmandates rinkimų apygardas. Tai jiems primygtinai rekomenduoja į politiką grįžti nežadantis, tačiau ją atidžiai stebintis E.Masiulis.

– Daugelis spėliojo, ar prieš rinkimus vis dėlto pasirodys kokia nors „juodoji gulbė“ – ar atsitiks kas nors nenumatyto bei netikėto, tačiau sukelsiančio reikšmingus politinius padarinius. Kai kas galvojo, jog horizonte gali atsirasti nauja „nepartinė“ ir „nesisteminė“ jėga. Tačiau, panašu, kad tai bus koronavirusas ir jo padariniai visuomenei bei ekonomikai. Kam iš politinių jėgų jie gali atsiliepti skaudžiausiai per rinkimus – žinoma, jei jie įvyks laiku? Visuomenės nuomonės apklausos šiuo metu rodo, jog dauguma piliečių palankiai vertina valdžios reakciją į pavojų ir veiksmus, o sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumas net išaugo. Bet gal vėliau, kai krizė persikels į ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą, padėtis keisis?

– Vienareikšmiškai. Akivaizdu, kad tikrąjį koronaviruso poveikį tiek ekonomikai, tiek politikai mes pamatysime tik žymiai vėliau, tačiau jau dabar galima konstatuoti, jog dabartinė valdžia neišlaikė ir nebeišlaikys šios krizės egzamino.

Kitaip tariant, ji ne tik nepasinaudojo galimybe pagerinti savo įvaizdį ir sustiprinti pozicijas, kurią dovanoja kiekviena krizė, bet priešingai – elgiasi taip, kad toji krizė suduos jai itin skaudų smūgį. Gali būti, kad lemiamą.

Išvardinti visas komunikacines bei politines valdančiųjų klaidas, reaguojant į viruso pavojų netgi sudėtinga. Na, galbūt užteks pasakyti svarbiausias ir didžiausias. Pirma, visiškai aišku, kad grubia klaida buvo kovos su krize veidu ir pagrindiniu supermenu padaryti sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą.

Jis dabar tapo pagrindiniu Vyriausybės veidu tame fronte, kuris dabar užima 90 ar net daugiau proc. viešosios erdvės. Manau, kad tai ir yra jo ūgtelėjusio populiarumo, kuris bus trumpalaikis, priežastis – paprasčiausias padidėjęs matomumas.

Tačiau svarbiausia, kad šis valstiečių veikėjas – viena iš labiausiai visą visuomenę skaldančių figūrų ir šis jo kontraversiškumas dabar tik dar aštresnis. Taigi, šiuo metu, kai kaip tik reikia kuo didesnio piliečių sutelktumo ir kuo labiau vienijančių, tikrų politinių lyderių, prie vairo laikyti tokį figūrą – labai neigiamas dalykas.

Kita vertus, itin nesėkmingi ir visi veiksmai, kuriuos daro toji valdžia, kuriai atstovauja ši figūra. Nei sugebama aiškiai, laiku ir suprantamai perduoti savo poziciją, nei sutelkti pakankamas pajėgas ir resursus.

Nepakankami testavimo mastai, ligoninių pasimetimas ir nepasirengimas regionuose, įtariamųjų virusu karantinavimo ir izoliavimo spragos – visas spragas galima vardinti ir vardinti.

Kol kas vis dar per mažai kalbama ir apie kitą problemą – ar dabartinės kontrolės priemonės ir draudimai tikrai yra tinkamai teisiškai sutvarkyti ir pagrįsti? Pirmiausia, konstituciniu požiūriu?

Juk, mano galva, dabartinė padėtis labiausiai primena karo padėties įvedimą, o tokią padėtį įvesti gali tik prezidentas ir Seimas. Parlamentas apskritai turėjo dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau to nebuvo.

Natūralu, kad tai jau dabar piktina žmones, kurie ir taip jaučiasi nesaugūs ir sutrikę bei ieško lyderio, kuris galėtų imtis tikro vadovavimo.

– Tad gal tuo lyderiu tampa prezidentas?

– Abejoju. Man kol kas jis labiau atrodo, kaip padėties stebėtojas ir vertintojas. Negana to, ir tie jo vertinimai būna ir gerokai ir pavėluoti, ir net komiški. Na, kad ir paskutinis mėginimas įšokti į pirmąsias kovos su pavojumi gretas – pranešimas vėlų sekmadienio vakarą, jog jam pagaliau pavyko prisiskambinti Lenkijos prezidentui ir neva sutarti, jog Lenkijoje sulaikyti lietuviai bus paleisti namo.

Trumpiau kalbant, prezidentas dabar labiausiai panašus į galva linksintį balandį, kuris tiesiog ragina „pasitikėti“ tuo, ką daro „profesionalai“, ir viskas.

Taip, profesionalai išties turi dirbti savo darbą, tačiau jie žmonių nenuramins ir visuomenės neįtikins. Tai turi daryti politikai – ir ne bet kokie, o tikri lyderiai. Deja, tokių šioje „profesionalų“ valdžioje nėra.

Taigi, tai jai per rinkimus, be abejo, atsilieps itin skaudžiai. Turėkime omenyje, kad ir bet kokius ekonominius nuostolius rinkėjai nurašys pirmiausiai jai – nepaisant to, ar ji tikrai būtų dėl jų kalta ir nepaisant to, ką ji apskritai bedarytų.

– Tad kokį vaizdelį regite Seime po rinkimų?

– Žinoma, prognozuoti, jog valstiečiai visiškai išnyks iš Seimo žemėlapio, net nepatekdami į jį, kol kas nėra pagrindo. Jie greičiausiai turės savo frakciją parlamente. Tačiau galima žymiai tvirčiau, nei anksčiau, prognozuoti, jog jie nebebus ta jėga, kuri formuos valdančiąją koaliciją ir grieš joje pirmuoju smuiku.

Kita vertus, konstatavus, jog valdantieji nukraujuos nuo dabartinės krizės, negalima prognozuoti, kad dabartinė opozicija, priešingai, iš jos labai daug laimės. Ne tik dėl to, kad ji pati neturi jokios aiškesnės savo žinios ir politinio plano bei apsiriboja tik paburbėjimais „Facebook“, reaguojant į valdžios veiksmus.

Na, gal daugiau vilčių laimėti iš valstiečių nukraujavimo turi socialdemokratai, tačiau centro-dešiniosios jėgos tebeturės tą pačią problemą, kuri aiški jau seniai, kai apie jokį virusą ir pandemiją niekas net nežinojo.

Konservatoriai, net ir turėdami didžiausią frakciją Seime, neturės pakankamai politinių partnerių, kad galėtų suformuoti valdančiąją daugumą, turinčią 80 ar 85 balsus. Teisingiau, turinčia tiek balsų, kad toji dauguma būtų ir stabili, ir darbinga.

Taigi, ir toliau sudėtinga įsivaizduoti konservatorius valdžioje su liberalais bei, pavyzdžiui, socialdemokratais. Kur kas lengviau ir realistiškiau įsivaizduoti centro-kairiąją koaliciją, vedamą socialdemokratų su 3-4 mažesnių apylygių frakcijų kompanija.

– Tad kas, jūsų nuomone, galėtų padidinti dešiniųjų šansus atsidurti valdžioje?

– Tam, kad Lietuvą po kitų rinkimų valdytų centro-dešinioji koalicija, mano įsitikinimu, būtinos dvi sąlygos.

Pirma, pagrindinės ją galinčios formuoti jėgos – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – turėtų liautis, it vilkai, medžioti vieni kitus. Teisingiau, medžioti vieni kitų rinkėjus, tikėdamiesi, kad, vienam nukraujavus, kitas tojo sąskaita išgyvens.

Konservatoriai ir toliau tikisi, kad pagrindinė jų gerovės sąlyga – persivilioti ir praryti kuo daugiau buvusių ar potencialių liberalų rinkėjų.

Ingridos Šimonytės iškėlimas ir yra į tai nutaikytas. Pirmiausia – į tuos pačius rinkėjus, kuriais tikisi remtis Laisvės partija. Tai – didmiesčių jaunimas.

Na, konservatorių išskaičiavimą lengva suprasti – jei tas jaunimas balsavo už I.Šimonytę per prezidento rinkimus ir taip išplėtė dešiniųjų rinkėjų ratą, tai kodėl to nepakartojus dabar?

Tačiau taip bus suduotas triuškinamas smūgis Laisvės partijai, nuo kurio nukentės ir Liberalų sąjūdis. Žinoma, pastaroji partija nukentės mažiau, nes ji turi ir struktūrą visoje Lietuvoje, ir merų postus provincijoje.

– Tai konservatoriams nereikėjo kelti I.Šimonytės? Ką jiems kelti, jei jie neturi tikro lyderio?

– Nesakau, kad jiems nereikėjo kelti I.Šimonytės ir mėginti plėsti savo elektorato, tik sakau, kad jiems reikia tai daryti ne pirmiausia ir ne vien tik liberalų sąskaita. Jie turi siųsti labai aiškią žinią visiems dešiniesiems rinkėjams, jog jiems reikia ir stiprių konservatorių, ir stiprių liberalų.

O ir pati I.Šimonytė turėtų labiau orientuotis į konservatyvesnius rinkėjus, kuriuos dabar mėgina pavilioti tokie „tikrieji konservatoriai“, kaip Rimantas Dagys.

Toks pat kanibalizmas – ir tarp susiskaldžiusių liberalų. Tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija tikisi, kad kita pusė nukraujuos ir žlugs, ir šioje stovykloje liks viešpatauti tik viena kuri iš jų.

Tokia ciniška logika – ir naivi, ir pražūtinga visiems. Juolab, kad iš to paties puodo, kurį dabar į savo pusę tampo šios abi partijos, siekia pasisemti ir, žinoma, kažkiek pasems ir Darbo partija, ir, galbūt, net „trijų muškietininkų“ partija su Artūru Zuoku, Remigijumi Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku. O tas puodas juk ne bedugnis.

Taigi, čia prieiname prie antrosios sąlygos centro-dešinės koalicijai susiformuoti ir kartu vienintelės galimybės liberalams išlikti bent šiek tiek reikšmingesniu faktoriumi Lietuvos politiniame gyvenime.

Toji sąlyga – abiejų partijų vadovybės turi peržengti asmenines ambicijas, simpatijas ir antipatijas ir kuo greičiau sutarti dėl bendro rinkimų sąrašo ir vienmandačių apygardų pasidalijimo.

Jei to nebus, Laisvės partija greičiausiai bus suvalgyta iš abiejų pusių – konservatorių bei Liberalų sąjūdžio. Tačiau pastarasis Seime geriausiu atveju tebeturės tokią pat frakciją, kaip ir dabar, o jos tikrai neužteks, kad konservatoriai suformuotų valdančiąją koaliciją.

– Tačiau tenka prisiminti, kad pagrindinė liberalų nuosmukio ir susiskaldymo priežastis – prieš 2016 m. Seimo rinkimus sprogusi galimos politinės korupcijos byla, kurios vienu iš pagrindinių herojų esate ir kuri dabar sukasi teismų girnose. Gali būti, kad pirmosios instancijos teisme dar iki rinkimų ar prieš pat juos gali būti paskelbtas toks nuosprendis, kuris dėl korupcijos nuteis ne tik jus, bet ir visą partiją, kaip juridinį subjektą. Kaip tai gali atsiliepti Liberalų sąjūdžio rezultatams?

– Pirmiausia, aš abejoju, ar tas nuosprendis bus paskelbtas prieš rinkimus. Bet net jei taip ir būtų ir tas nuosprendis būtų toks, kaip sakote, nemanau, kad tai galėtų turėti kokios nors lemiamos reikšmės.

Juk Liberalų sąjūdis išlaikė frakciją Seime ir netgi pasigerino pozicijas dar tuo metu, kai tas skandalas buvo prasidėjęs ir kraujavimas iš tos žaizdos buvo pats gausiausias. O dabar, po šitiek laiko, mano nuomone, dauguma žmonių jau seniai apsisprendė ir priėmė savo nuosprendžius.

Tų, kurie laukia teismo verdikto ir pagal jį ketina balsuoti rinkimuose, mano nuomone, labai mažai.

Juolab, kad Liberalų sąjūdis vis viena skųstų neigiamą nuosprendį aukštesnės instancijos teismui ir galėtų dalyvauti rinkimuose.

Taigi, pagrindinė visų liberalų problema – kaip dabartiniai jų lyderiai sugebės peržengti savo ambicijas ir įveikti susiskaldymą? Juk niekas kitas, nei emocijos ir ambicijos, jų iš tiesų ir neskiria.

Na, tai, kad ir vienai partijai, ir kitai vadovauja moterys, o konservatorius taip pat ves moteris, man teikia vilčių. Juk moterys dažnai susitaria ir sutvarko reikalus ten, kur vyrams per skystos blauzdos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: komentarai apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą