Slepiama ir net klaidinanti informacija, pavėluoti būtini sprendimai – tokius kaltinimus pažėrė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovams jos medikai. Anot jų, koronaviruso židiniu tapusią gydymo įstaigą netrukus iš viso gali tekti uždaryti.
Per pusantro tūkstančio darbuotojų turinčioje KUL gydomi 46 koronavirusu sergantys pacientai, dar vienuolika gydytis išleisti namo.
Virusu užsikrėtė penki gydytojai ir keturiolika slaugytojų, bet su „Lietuvos rytu“ kalbėję ligoninės darbuotojai neabejoja, kad koronavirusas netrukus gali pasklisti gerokai plačiau.
„Jei ir toliau ligoninės vadovai elgsis taip, kaip iki šiol, greitai neliks kam dirbti.
Neurochirurgijos skyriuje keliems ligoniams nustatytas koronavirusas. Visi jie praėjusią savaitę buvo operuojami, bet nė vienas operacijoje dalyvavęs medikas negavo nurodymo laikytis karantino. Visiems liepta pirmadienį atvykti į darbą.
Tad kaip virusas gali neplisti, jei nepadaroma net elementarių dalykų?“ – stebėjosi KUL gydytojas (tapatybė redakcijai žinoma).
Kitas šios ligoninės medikas teigė pats konsultavęs kelis pacientus, kuriems vėliau nustatytas koronavirusas, bet apie tai sužinojęs atsitiktinai.
„Laikytis karantino man niekas neliepė, tad pats save stebiu.
Šeimą išsiunčiau į kaimą, nes suprantu, kad anksčiau ar vėliau iš ligoninės virusą parsinešiu.
Tyrimai kol kas ne visiems ligoninės medikams daromi – galime tik spėlioti, kurie serga ir kurie ne, bet jei karantinas būtų skirtas visiems, turėjusiems kontaktą su apsikrėtusiais, neliktų kam dirbti“, – sakė gydytojas.
Vis dėlto medikams atrodo nenormalu, kad apie naujus koronaviruso atvejus ligoninėje jie sužino tik tada, kai apie tai savo feisbuko paskyroje praneša Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Tada tik vieni per kitus išsiaiškiname, kas konkrečiai susirgo, nes ši informacija nuo mūsų slepiama“, – teigė medikas.
Priemones pirko patys
Pasak KUL gydytojų, nors ligoninės vadovai teigia, kad apsaugos priemonių personalui pakanka, tai nėra tiesa.
„Net nežinau, kaip mums tai įrodyti. Administracija aiškina, kad visko turime, o mes žinome, jog tai melas. Pats su kolega už kelis šimtus eurų pirkau apsaugos priemonių sau ir slaugytojoms.
Skaičiau, kad ministras Aurelijus Veryga teigė, jog mūsų ligoninėje buvo atliktas patikrinimas ir apsaugos priemonių medikai turi užtektinai.
Nežinau, ką ten tikrino, bet tikrai žinau, kad po skyrius tikrintojai nevaikščiojo, nes būtų pamatę, jog tų priemonių mums stinga“, – piktinosi gydytojas.
Kiti du gydytojai irgi teigė apsaugos priemonių įsigiję už asmenines lėšas.
„Infekciniame skyriuje tų priemonių gal ir yra pakankamai, bet visų kitų skyrių medikai jų negauna, nors jiems irgi tenka dirbti su pacientais, kuriems nustatytas koronavirusas“, – sakė vienas medikas.
Gydytojai teigė, kad situacija būtų net juokinga, jei nebūtų graudi.
„Užpraeitą savaitgalį vyriausiasis gydytojas vaikščiojo po ligoninę, klausinėjo, kaip medikai jaučiasi, kokios jų nuotaikos.
Neurochirurgijos skyriaus medikai pasiguodė, kad neturi apsaugos priemonių, o ligoninės vadovas Vinsas Janušonis dar pasišaipė, kad jiems ir nereikia, nes su ligoniais nekontaktuoja. O po savaitės visą skyrių teko uždaryti“, – pasakojo medikas.
Negalės padėti žmonėms
KUL gydytojai įsitikinę, jog koronavirusas Neurochirurgijos skyriuje išplito būtent dėl to, kad ligoninės vadovai nepaisė medikų prašymų atlikti testą iš Infekcinio į Neurochirurgijos skyrių laikinai perkeliamam ligoniui.
„Visas personalas – nuo žemiausios iki aukščiausios grandies prašė, kad prieš perkeliant operacijai iš Infekcinio skyriaus būtų padarytas koronaviruso testas, bet niekas šių prašymų negirdėjo.
Po kurio laiko virusas nustatytas ir šiam, ir dar keliems Neurochirurgijos skyriaus pacientams. Jei būtų buvę laiku atsižvelgta į prašymus atlikti testą, gal virusas nebūtų išplitęs“, – svarstė gydytojas.
Tačiau KUL vadovas V.Janušonis tvirtino, kad virusas išplito nuo skubaus ligonio, kuris buvo vežamas tiesiai į operacinę: „Greičiausiai praslydo sergantis, ir ta infekcija išplito.“
Ir Neurochirurgijos, ir Akių ligų skyriai KUL yra koronaviruso židiniai.
Dar vienas KUL gydytojas atkreipė dėmesį į kitą svarbią detalę – tai yra vienintelis Neurochirurgijos skyrius Vakarų Lietuvoje, kurio medikai gali atlikti skubias operacijas.
Tarkime, žmonėms po avarijų, kai reikia nedelsiant pašalinti galvos smegenų hematomą.
„Kaip jaustis medikams, kai jie nebegali žmogui padėti, nes neturi kur ir kaip tai padaryti?“ – klausė gydytojas.
Sustabdė per vėlai
Dėl sparčiai ir nevaldomai visame pasaulyje plintančio koronaviruso kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, dėl kurio net didžiausios šalies ligoninės sustabdė konsultacijas neribotam laikui. Tačiau KUL dar gerą savaitę konsultavo ligonius.
Kad dėl karantino ribojamas ambulatorinių paslaugų teikimas, ligoninės puslapyje paskelbta tik kovo 25-ąją. Iki tol konsultacijos ligoninėje vyko.
„Informacijos telefonu paskambinusiems pacientams buvo sakoma, kad jei atvyks, gydytojai juos priims.
Ir pacientai atvykdavo. Kai kurie gydytojai konsultacijas teikdavo telefonu, bet nemažai jų dar ilgai teko akis į akį pabendrauti su žmonėmis, nors nei pacientai, nei gydytojai net apsaugos priemonių neturėjo“, – pasakojo gydytojas.
Serga, bet eina į darbą?
Blogiausia, anot vieno „Lietuvos ryto“ pašnekovų, yra tai, kad nuolat meluojama stengiantis sudaryti vaizdą, kad ligoninėje viskas gerai.
„Bet gerai tikrai nėra. Daugeliui gydytojų net testai dėl koronaviruso neatlikti.
Labiausiai baiminuosi situacijos, kai medikai tiesiog atsistos ir išeis. Jie nori padėti, bet jiems nesudaroma sąlygų normaliai dirbti“, – tvirtino medikas.
Jo kolega teigė, kad tikslios informacijos apie tai, kas yra užsikrėtęs koronavirusu, negauna net tie medikai, kuriems galbūt nustatytas šis virusas.
„Pavyzdžiui, kai kuriems medikams atlikti greitieji testai iš kraujo mėginio.
Visiems, kurių testas buvo neigiamas, apie tai pranešta iš karto. O tie, kurių testas buvo teigiamas, tik atėję į darbą sužinojo, kad reikia atlikti dar vieną testą.
Nosiaryklės tepinėliai, kiek žinau, parodė, jog medikai koronavirusu neužsikrėtę, bet ar normalu, kad apie tai, jog gali būtų užsikrėtę, jie sužinojo ne iš karto, o atvykę į darbą?“ – klausė KUL gydytojas.
Pasak gydytojų, greitieji testai itin nepatikimi, tad medikai apskritai abejoja jų nauda.
Kur dingo reikiamos lovos?
Pasak KUL medikų, ligoninės vadovas V.Janušonis klaidina net viešai, bet dėl to jam nereikia niekam aiškintis.
Virusui tik įsibėgėjant V.Janušonis teigė, kad jau turi 80 vietų, jei koronavirusu sergantys pacientai būtų guldomi po vieną, arba 200 vietų, jei pacientai būtų grupuojami.
Praėjusį sekmadienį, kai ligoninėje buvo 41 koronavirusu užsikrėtęs pacientas, V.Janušonis jau prabilo apie tai, kad netrukus tokiems pacientams gali nelikti vietų.
„Šiuo metu paguldyti dar galime, bet laikomės ant ribos, kad gali nebeužtekti, jei sergančiųjų atsirastų daugiau. Kalbame apie respublikinę ligoninę, kuri yra išlaisvinusi ir paruošusi vieną korpusą. Tiesa, jis nedidelis, apie 40 lovų, gal dar galima praplėsti“, – teigė V.Janušonis.
„Kur dingo visos kitos vietos koronavirusu sergantiems ligoniams, apie kurias vyriausiasis gydytojas kalbėjo prieš savaitę?“ – stebėjosi KUL medikai.
Mirė du pacientai
Dėl išplitusios koronaviruso infekcijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje šiuo metu uždaryta dešimt skyrių.
Praėjusį šeštadienį KUL mirė antras koronavirusu užsikrėtęs vyras. Tai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Neringa Mikėnaitė.
Tačiau V.Janušonis teigė, kad Akių ligų skyriuje gydytas asmuo sirgo ir kitomis sunkiomis ligomis, tad koronavirusas nebuvo mirties priežastis.
Dar vienas pacientas, kuriam buvo nustatytas koronavirusas, šioje ligoninėje mirė praėjusį ketvirtadienį.
Neneigia, kad ligoninėje yra problemų
– Medikai teigia, kad ligoninėje vis dar stinga apsaugos priemonių – tinkamai aprūpintas neva tik Infekcinių ligų skyrius, kuriame gydomi koronavirusu sergantys pacientai. Kaip yra iš tiesų? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Janušonio.
– Medikai bijo labiau nei kiti žmonės ir visi norėtų vaikščioti su kosmonautų kostiumais. Šių norų negali įgyvendinti nė viena įstaiga. Bet pagal reikalavimus ir higienos normas, mes aprūpiname medikus.
Medikai gauna tokias apsaugos priemones, kokios priklauso. Kombinezonų visuose skyriuose tikrai negauna ir kai kurių kitų priemonių negauna, bet kas priklauso – ar respiratorių, ar kaukių, ar pirštines, visa tai gauna.
– Gydytojai teigia, kad pavėluotai reagavote į Lietuvoje paskelbtą karantiną, todėl virusas taip įsisuko į jūsų ligoninę. Neva dar gerą savaitę medikai teikė ambulatorines paslaugas.
– Dar kovo 16 dieną išleidau įsakymą ir viską nutraukiau. Bet yra onkologiniai ligoniai, sergantys įvairiomis vėžio formomis, jie visi ir toliau turi tęsti gydymą: jie švitinami, operuojami, jiems taikoma chemoterapija.
– Medikai skundžiasi, kad nežino, kuriems kolegoms ar pacientams nustatytas koronavirusas, todėl negali izoliuotis.
– Žmogus, kuriam nustatytas koronavirusas, informuojamas nedelsiant. Kontaktavę žmonės ne tik informuojami, bet ir tikrinami – tyrimo atsakymų iškart nėra, bet tie, kuriems reikėjo, izoliavosi. Operacinėse visi dirba su saugia apranga, tad nėra reikalo jų iškart izoliuoti, kol nėra tyrimo atsakymų.
Jei visus, kurie turėjo nors kokį kontaktą su sergančiaisiais COVID-19 izoliuotume, reikėtų uždaryti ne tik mūsų, bet ir daugybę kitų ligoninių. Gauname tyrimų atsakymus, ir sprendžiame, ką daryti.
– Prieš kelias savaites teigėte, kad galėtumėte priimti iki 200 koronavirusu sergančių pacientų. Ligoninė dar neturi nė pusšimčio, o jau teigiate, kad gali tekti prašyti kitų ligoninių pagalbos.
– Teigiau ir dabar teigiu, kad turime 200 lovų. Dabar jas irgi turime. Ir turime 46 COVID-19 sergančius pacientus. Bet į keturvietę palatą negalime suguldyti keturių žmonių.
Galime nebeturėti vietos, jei pasikeistų pacientų srautai. Jei šiandien atsirastų keliolika sergančiųjų, jau sunkiai sutilptume. Reikia galvoti apie rytdieną.
Problemų turi visos ligoninės. Pažiūrėkite, kas dedasi kitose šalyse. Klaipėdoje apskritai yra daug problemų – keltai, apsikrėtusiųjų srautai, mes vieninteliai Klaipėdoje priimame skubios pagalbos pacientus. Galimybė pas mus patekti virusui yra labai didelė. Jei pavyks, tikrinsime visus atvykstančius pacientus. Jau dabar yra postas, kur tikrina temperatūra, klausiama, ar nebuvo užsienyje, ar neturėjo kokių kontaktų.
Patikrinome apie 400 medikų. Žadame patikrinti visus.
Patikrinome visą Infekcinio korpuso personalą, kuris turi tiesioginį kontaktą su sergančiaisiais COVID-19. Visi sveiki, o ten dirba apie 90 žmonių. Daugiau apie koronavirusą skaitykite specialioje lrytas.lt rubrikoje.
Sergančių medikų – vis daugiau
Lietuvoje koronavirusas nustatytas 61 medikui, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Galiu patvirtinti, kad, naujausiais duomenimis, šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtęs 61 medikas“, – BNS sakė ministerijos atstovė Gabrielė Banaitytė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Ukmergėje serga 18 medikų, Vilniuje – 17, Klaipėdoje – 15, Kaune – aštuoni, Biržuose – trys.
Ukmergės rajono savivaldybė pirmadienį pranešė, kad Ukmergėje koronavirusu iš viso užsikrėtę 18 medikų.
„Oficialiai yra aštuoni asmenys, patvirtinti Ukmergėje. Gauta žinia iš savivaldybės, kad yra dar 10 asmenų, kuriems patvirtintas teigiamas koronaviruso testo atsakymas, bet Visuomenės sveikatos centras laukia oficialaus pranešimo, kad tikrai būtent tiems asmenims yra nustatytas šis sukėlėjas“, – teigė šio centro epidemiologė D.Razmuvienė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius pirmadienio rytą skelbė, kad Ukmergėje užsikrėtusių medikų skaičius gali dar labiau išaugti.
Jau praėjusį ketvirtadienį buvo pranešta, kad Ukmergės ligoninėje nelieka galinčių dirbti medikų, – čia susirgus daliai gydytojų kitus teko izoliuoti. Ukmergėje nuo koronaviruso mirė 4 žmonės.
„Ukmergės ligoninėje dirba 441 darbuotojas: 355 gydytojai ir kitas medicinos personalas. Nuo kovo 25 dienos iš 228 medikų paimti mėginiai. Dabar turime 8 teigiamus ir 84 neigiamus testus. Dar laukiama kitų rezultatų“, – teigė A.Ščeponavičius.
Pasak jo, Lietuvoje jau be jokių kliūčių testuojami visi medikai. „Priimtas sprendimas tirti visus medikus. Pačios gydymo įstaigos sudaro prioritetinę medikų eilę. Jokių kliūčių atlikti medikams tyrimus nėra“, – sakė jis.
