Pagal naujas Teisingumos ministerijos teiktas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o policija įgyja teisę surašyti nusižengimų protokolus.
Iki šiol baudos fiziniams asmenims siekė iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų. Jas galėjo skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Tiesa, Seime visgi pritrūko balsų sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, Teisingumo ministerija maksimalią bausmę siūlė didinti iki penkerių metų.
Taip pat liko nepriimtos pataisos, kad susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, bet nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Šiuo metu, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Už administracinės atsakomybės griežtinimą balsavo 70 parlamentarų, du buvo prieš, 31 susilaikė. Baudžiamojo kodekso pataisos nepriimtos, nes joms registravosi mažiau nei pusė Seimo narių – 59 parlamentarai.
Teisingumo ministras: turime karo atvejį
Įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdyje antradienį pristatydamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tvirtino, kad dabartinė bausmių politika buvo priima taikos metu, o dabar šalyje vyksta karas su koronaviruso pasėta grėsme.
„Mes gyvename išties labai pavojingu laikotarpiu ir situacija kinta žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandien, buvo priimti taikos metu, o mes dabar turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį karą mes, neabejotinai, laimėsime.
Nors pastaruosius metus mūsų bausmių politika buvo švelninanti, šiandien esame priversti teikit siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – sakė ministras.
Kol kas, anot jo, policija negali bausti pažeidėjų, o vienintelė priemonė, kuria jie gali pasinaudoti – paprasčiausias įspėjimas. „Jeigu Seimas pritars, administracinių pažeidimų protokolus galės surašyti ne tik policija, bet ir kiti pareigūnai“, – aiškino E.Jankevičius.
Dar prieš balsavimą konservatorius Mykolas Majauskas klausė, ar Lietuvos piliečiai ministrui atrodo tokie necivilizuoti ir nesąmoningi, kad juos reikia bausti tokiomis griežtomis bausmėmis ir kalėjimu.
„Bausti nėra mūsų siekis. Mūsų siekis yra apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie savo neapgalvotais, pavojingais ir neteisėtais veiksmais kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Policija tiesiog neturi įrankių išrašyti protokolus, jie gali tik įspėti“, – atsakė E.Jankevičius.
Jis pridūrė, kad šie sugriežtinimai galios tik nepaprastosios padėties šalyje atveju. Pirmą kartą skiriant baudą, ji esą gali būti perpus mažesnė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas posėdyje sakė, kad svarbu ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas.
„Valdžia nebaudė ir mažomis baudomis, tų, kurie lipdavo iš keltų ir išeidavo iš izoliavimo vietų, o dabar siūlote dvigubai didesnes baudas. Gal pradėkime taikyti tas baudas, kurios šiandien egzistuoja“, – siūlė jis.
Policija kasdien sulaukia šimtų pranešimų
Šalies policija kasdien dėl saviizoliacijos ir karantino pažeidimų sulaukia šimtų pranešimų. Vien pirmadienį pareigūnai fiksavo 143 pranešimus dėl tokių pažeidimų.
Pasak Lietuvos policijos atstovo Ramūno Matonio didžioji dalis pranešimų gaunami dėl saviizoliacijos nesilaikančių žmonių. „Didžioji dalis dėl saviizoliacijos pažeidimų, dėl asmenų“, – pirmadienį BNS sakė R.Matonis.
Karantinas Lietuvoje buvo įvestas kovo 16 d. ir tęsis iki pat balandžio 13 d. Nuo jo pradžios policija sulaukė maždaug 4 tūkst. pranešimų dėl karantino ar saviizoliacijos pažeidimų.
Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, Prezidentūra taip pat pabrėžė, kad institucijos turėtų sutelkti dėmesį į bausmės neišvengiamumą, o ne jos dydį.
Koronavirusas šalyje diagnozuotas 537 žmonėms. Iš viso iki antradienio fiksuotos aštuonios mirtys, susijusios su koronavirusu.
