Vilnietės košmaras po kelionės: negauna nė būtino gydymo, nė COVID-19 tyrimo S. Čaplinsko verdiktas: arba nieko, arba mirs

Valdžiai ir medikams sutelkus visą dėmesį į kovą su siautėjančiu koronavirusu, užmiršti pasijuto kitomis ligomis sergantys žmonės. Jie teigia atsidūrę lyg užburtame rate: gydymo įstaigos jų kratosi, bet netiria dėl galimo užkrato.

Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Antanas Matulas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronaviruso spąstuose: užsivėrus poliklinikos durims, tenka laukti kitos mirtinos infekcijos.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2020-04-01 05:56, atnaujinta 2020-04-01 12:26

Į tokią situaciją pateko ir portalo lrytas.lt redakcijai paskambinusi 42 metų vilnietė, prašiusi neskelbti jos pavardės. Dėl beviltiškos padėties, kurioje atsidūrė, moteris taip pat kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą.

Vilnietė pasakojo, kad vasario viduryje lankėsi Tailande, kur jai įkando beždžionė. Nors jautėsi gerai, bet pasikonsultavusi su medikais, moteris pradėjo skiepytis nuo pasiutligės.

Paskutinis, trečiasis, skiepas vilnietei turėjo būti atliktas pirmadienį. Tačiau tada moteris susidūrė su netikėta problema. Sostinės Lazdynų poliklinikoje jai buvo pasakyta, kad skiepo nebus, kol nebus paneigta įtarimai dėl COVID-19.

Apie tokius įtarimus medicininį išsilavinimą turinti vilnietė šeimos gydytojui ir poliklinikos darbuotojams pranešė pati. „Norėjau būti sąžininga ir nenorėjau rizikuoti medikų sveikata.

Tačiau tada atsidūriau lyg užburtame rate – baigti skiepų dėl pasiutligės negaliu, o išsitirti dėl viruso irgi, nes nepatenku į ministro A.Verygos nustatytą atvejo apibrėžimą“, – portalui lrytas.lt guodėsi moteris, liūdnai juokaudama, kad nežino, ar laukti mirties nuo pasiutligės, ar nuo koronaviruso.

Siuntinėjo vieni pas kitus

Įtarimų dėl šios infekcijos moteriai kilo kovo viduryje, kai susirgo maitinimo įstaigoje dirbęs jos 20 metų sūnus. Nors jaunuolis nesilankė užsienyje, tačiau iš Italijos neseniai buvo sugrįžęs jo bendradarbis.

Anot moters, sūnaus bendradarbiui nebuvo diognozuotas COVID-19, tačiau ji spėjo, kad vyras greičiausiai nė nebuvo tirtas, be to, sūnaus darbe daug klientų, tarp jų – ir užsieniečių. „Prasidėjus karantinui, sūnui pakilo temperatūra, buvo užgulusi nosis, šiek tiek perštėjo gerklę, nesmarkiai laužė kaulus. Kadangi jis gausiai viduriavo, galvojome, kad gal kažką suvalgė“, – pasakojo moteris.

Vis dėlto dėl pasireiškusios panašios į koronavirusą simptomatikos medikės išsilavinimą turinti moteris nusprendė kreiptis karštąja linija 1808.

Tačiau šiuo numeriu paskambinusi vilnietė išgirdo, kad turėtų skambinti pagalbos telefonu 112. Šios tarnybos dispečeris, išgirdęs, kad vyras viduriavo, nusprendė, kad tai ne COVID-19 ir pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją.

„Taip ir padarėme. Šeimos gydytoja, pakonsultavusi telefonu, paskyrė antibiotikus. Sūnaus būklė nebuvo sunki, greitai jam visai pagerėjo, bet trečią parą temperatūra vėl užkilo (iki 38,6). Sūnus gėrė daug arbatos su vitaminu C ir temperatūra greitai stabilizavosi. Po to staiga ir vėl pakilo.

Todėl man kilo įtarimų dėl diagnozės ir aš nutariau pasitarti su šeimos gydytoja. Ji rekomendavo skambinti į 1808, bet ši tarnyba ir vėl nukreipė į 112.

Konsultavęs specialistas pasakė, kad kad gali sūnų išvežti į priėmimo skyrių, bet perspėjo, kad ten jis bus paliktas su visais kitais sergančiaisiais ir gali tekti palaukti net parą.

Be to, jeigu neserga COVID-19, gali ir užsikrėsti. Nutarėme nerizikuoti ir palaukti, juolab, kad sūnaus būklė buvo stabili, jokių simptomų daugiau nepasireiškė“, – pasakojo moteris.

Vis dėlto sūnaus ligos eiga moterį neramino – jai kirbėjo įtarimų dėl galimo COVID-19. „Turėjau greitąjį testą ir jį atlikau sūnui. Testas buvo teigiamas. Bet įsitikinti, ar tikrai jis užsikrėtęs ir serga šiuo virusu, negaliu, nes jis neatitinka atvejo apibrėžimo ir padaryti PGR testo, kuris patvirtintų, ar paneigtų COVID-19, nepavyksta“, – kalbėjo moteris.

Pajuto panašius simptomus

Vilnietė pabrėžė, kad šiuo metu sūnus jaučiasi gerai: nekosti, nečiaudi, kvėpavimo takų sutrikimo simptomų nejaučia. „Jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos, neturėjo kontaktų su nustatytais COVID-19 atvejais. Šeimos gydytoją informavome apie padėtį ir visą laiką palaikėme ryšį su ja“, – sakė moteris.

Tačiau sąžiningai elgusis moteris teigia patekusi į keblią padėtį dėl savo sveikatos būklės ir reikiamų medicininių paslaugų.

Įvairiomis lėtinėmis ligomis serganti vilnietė ir pati pajuto panašius į sūnaus ligos simptomus: „Sunkiai kvėpavau, dusau, ypač naktį. Tačiau temperatūros nebuvo.

Kadangi esu astmatikė ir yra kitų lėtinių ligų, todėl išskirti COVID-19 simptomus būtų labai sunku. Ir aš patekau į įtariamo atvejo apibrėžimo dalį, kur mano negalavimus galima paaiškinti. Gydžiausi man įprastais būdais ir šiuo metu jaučiuosi gerai. Net pasidariau sau greitąjį testą dėl COVID-19 ir jis neigiamas“.

A.Verygai pateikė prašymą

Tačiau testas, nors ir neigiamas, jis – neoficialus. O be oficialiai patvirtintos diagnozės, gydymo įstaigos durys moteriai buvo uždarytos.

Negana to, medikai vilnietei pagrasino baudžiamąja atsakomybe, jeigu ji pasirodytų gydymo įstaigoje.

Dėl grėsmės savo gyvybei sunerimusi negalinti pasiskiepyti moteris prašo ministro A.Verygos pakoreguoti atvejo apibrėžimą, kada galima kreiptis dėl COVID-19 testų: „Dėl viruso turėtų būti leidžiama tikrinti visus asmenis, kuriems reikia medicininių paslaugų ar intervencijų, kai jos negalimos nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo simptomatikos. Nes dabartinė tvarka užkerta kelią jas gauti.

Kitokiu atveju, kaip rodo dabartinė praktika, asmenys, kurie neturi simptomų ar jie kitokie, gali kreiptis į specialistus ir platinti užkratą to net neįtardami.

Tokie asmenys nėra kalti dėl tokios situacijos, kaip ir specialistai nėra apsaugoti nuo galimo užsikrėtimo apžiūrint pacientus, kurie neatitinka atvejo apibrėžimo.

Prašau suvienodinti valdžios ir medicinos įstaigų bei specialistų atvejo apibrėžimo suvokimą, kad jis nebūtų iškraipomas interpretuojant, ką tirti ir ko ne“.

Nori padėti, bet negali rizikuoti

Suteikti medicinos paslaugas vilnietei atsisakiusi Lazdynų poliklinika antradienį tapo karščiavimo klinika. Tai reiškia, kad į ją turėtų kreiptis COVID-19 simptomus pajutę vilniečiai.

Ar jie ten bus laukiami, jeigu prieš tai šios gydymo įstaigos medikai kratėsi panašių į COVID-19 simptomų turinčių pacientų, reikalaudami iš jų oficialaus diagnozės patvirtinimo?

Lazdynų poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Vaida Bernotienė apgailestavo, jeigu įstaigos personalas medikų pagalbos prašiusiai moteriai grasino baudžiamąja atsakomybe.

Bet gydytoja tvirtino, esą pacientė paslaugų nesulaukė pagrįstai: „Kol ji neturės atsakymo dėl patvirtinto ar atmesto COVID-19, tol ji negalės gauti tų paslaugų“.

Tačiau, kaip jai tą padaryti, kai atvejis neatitinka A.Verygos nustatyto algoritmo? „Ji turėtų skambinti į 1808 ir pasidaryti testą. Tada mes matytume, ar jos testo rezultatai teigiami ar neigiami. Matyt, ši tarnyba jai testo neskiria dėl kažkokio žmogiškojo faktoriaus. Tai jau ne pirmas atvejis, kai tarnyba neskiria to testo.

Ir mūsų gydytojams ne visuomet pavyksta užsiregistruoti. Ten dirba žmonės ir gal ne visuomet iš pirmo karto pavyksta registruotis“, – svarstė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja.

Ji teigė esą vienas iš ministro A.Verygos potvarkių numato, kad jeigu žmogus yra turėjęs kontaktą su sergančiuoju COVID-19, tokiu atveju jis turi būti izoliuotas ir negali lankytis gydymo įstaigoje. „Ji daktarui yra pasakiusi apie sūnui atliktą testą, kuris teigiamas. Kadangi jie gyvena kartu, mes negalime rizikuoti ir ją priėmę vėliau uždaryti visą polikliniką“, – kalbėjo V.Bernotienė.

Be to, gydytoja pridūrė esą moteriai reikalingas paskutinis skiepas dėl pasiutligės. „Bet infektologai sako, kad nėra didelės būtinybės jį padaryti paskirtu metu“, – tikino V.Bernotienė.

Pasekmės: arba nieko, arba mirs

Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas mano, kad medikų pagalbos nesulaukusi vilnietė iš tiesų atsidūrė užburtame rate.

Profesorius pripažino, kad nėra jokių kontrindikacijų, dėl kurių vilnietė negalėtų būti skiepijama nuo pasiutligės. ULAC vadovas atkreipė dėmesį, kad net ir jo kolegos medikai klaidina visuomenę, sakydami esą karantino metu yra sustabdytos imunizacijos programos: „Tai – netiesa. Yra ministro įsakymas, kad skiepai turėtų būti atliekami toliau. Nebent yra kažkokios kitos kontrindikacijos, bet ne COVID-19 ir ne karantinas“.

Paklaustas apie galimas pasekmes laiku neatlikus skiepų dėl pasiutligės, profesorius buvo lakoniškas: „Arba nebus nieko, arba jinai numirs nuo pasiutligės.

Pasiutligės atveju nėra taip, kad imunitetas susiformuotų truputį. Jis arba susiformuoja, arba ne. Jeigu žmogus suserga, išsigelbėti neįmanoma“.

Tačiau S.Čaplinskas tvirtino, kad vilnietės minimi simptomai nesusiję su pasiutlige. „Didelis klausimas, ar ji apskritai užsikrėtė. Bet kadangi tokia tikimybė yra, su pasiutlige nejuokaujama“, – portalui lrytas.lt pabrėžė medikas.

Kartojamos senos klaidos

Tuo metu, anot ULAC vadovo, įtarimus dėl COVID-19 turėtų išsklaidyti PGR testas.

Bet S.Čaplinskas kartojo, kad ir be šio testo pacientei paslauga turėjo būti užtikrinta. „Taip turėtų būti teoriškai, bet praktiškai, panašu, situacija yra kitokia. Tokios situacijos atsitinka dėl baimės, kuri visus prieš 20-30 metų buvo sukausčiusi kilus ŽIV infekcijai. Viskas kartojasi, bet to neturėtų būti“, – apgailestavo profesorius.

Jį stebina ir iš medikų lūpų skambantys gąsdinimai dėl baudžiamosios atsakomybės: „Jei pradėsime gąsdinti ten, kur nereikia, bus kaip ir ŽIV infekcijos metu, kai žmonės nuėjo į pogrindį.

Kitas dalykas – piktybiniai atvejai, kai žmonės tyčia bando užkrėsti kitus.

Bet dabar aš nematau pagrindo netikėti ta moterimi ir nesuprantu, kodėl atsisakoma suteikti jai pagalbą, kai žmogus atvirai ir sąžiningai papasakoja savo situaciją. Jeigu ta situacija iš tiesų yra tokia, tai klausimas Sveikatos apsaugos ministerijai, kodėl taip yra ir kodėl kartojamos tos pačios klaidos“.

Kiti ligoniai – užmiršti

Sveikatos apsaugos ministerija komentaro kol kas nepateikė, žadėdama jį atsiųsti trečiadienį.

Užtat padėtį įvertino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas, kurio sūnus Vismantas Matulas vadovauja sostinės Karoliniškių poliklinikai. Jis laikinai vadovauja ir Lazdynų poliklinikai.

A.Matulas lrytas.lt teigė, kad prasidėjus karantinui sutriko medicinos paslaugų teikimas tiems asmenims, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis: „Dėl to skundų labai daugėja. Nemažai žmonių nepatenka į gydymo įstaigas, nes pirmenybė teikiama dabartinei pandemijai. Bet nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, o nuo širdies ir kraujagyslių ligų per metus Lietuvoje miršta apie 20 tūkst. žmonių.

To ignoruoti negali net ir siaučiant koronavirusui. Gal karantino pradžioje, vieną ar kitą savaitę, žmonės galėjo kentėti be medikų priežiūros, bet tai irgi negali tęstis ilgai.

Juk nepamiškime, kiek ligonių laukia eilėse pas kardiologus, neurologus bei kitus specialistus. Pacientų ligos, laukiant tinkamo gydymo, gali paūmėti ir padėtis taps išties prasta. Sveikatos apsaugos ministerija jau turėtų keisti tą politiką ir užtikrinti tokių ligonių sveikatos tyrimą bei gydymą, aišku, pasirūpinus tinkama medicinos personalo apsauga nuo koronaviruso.

Labai gaila, kad dabar iš ministro girdime pareiškimus, kad tiems gydytojams, kurie tiesiogiai nesusiję su infekcijos atvejais, apsaugos priemonės nepriklauso. Bet juk negali žinoti, ar tarp jų pacientų nėra viruso nešiotojų. Šie klausimai bus svarstomi skubiai šaukiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje“.

Papildyta. Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos komentaras: "Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos.

Numeryje 1808 dirbantys konsultantai vadovaujasi algoritmu. Jūsų aprašomo laikotarpio metu į mobilius punktus buvo registruojami asmenys, kurie 14 dienų laikotarpiu grįžo iš užsienio arba turėjo artimą kontaktą su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 ligos diagnozė. Atsižvelgiant į patvirtintą algoritmą minėtam asmeniui pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją ar skambinti 112 ir kviesti pagalbą.

Lietuvoje paskelbus karantiną dėl ekstremaliosios situacijos, ambulatorines paslaugas teikiantys gydytojai dažniausiai (priklausomai nuo asmens sveikatos būklės) konsultuoja pacientus nuotoliniu būdu.

Gydytojui nuotoliniu būdu įvertinus paciento sveikatos būklę ir nusprendus, kad pacientui būtina atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą karantino laikotarpiu (nes nesuteikus pacientui laiku paslaugų, atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė), gydytojas ar slaugytojas turi paskirti konkretų laiką paciento vizitui į sveikatos priežiūros įstaigą.

Taip pat norime informuoti, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu šeimos gydytojas dėl paciento sveikatos būklės gali pasikonsultuoti su gydytoju specialistu nuotoliniu būdu ir gauti jo rekomendacijos dėl paciento gydymo ar ištyrimo.

Kadangi šiuo metu yra pakeistas COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) apibrėžimas, siūlytume dar kartą kreiptis telefonu 1808 ir užsiregistruoti tyrimui į mobilų punktą. Tačiau norime pabrėžti, kad į mobilų punktą asmenys pasidaryti tyrimų gali atvykti tik su nuosavu automobiliu".

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.