Registruojant partiją patvirtinti esminiai Nacionalinio susivienijimo steigiamojo suvažiavimo sprendimai: išrinktas pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas, jo pavaduotojai filosofas dr. Kęstutis Dubnikas ir politologas Vytautas Sinica, atsakingasis sekretorius Arnas Simutis, valdybos ir tarybos, taip pat partijos veiklą kontroliuojančių komisijų nariai.
Tarp valdymo organų narių – žinomi šalies kultūros, mokslo ir nacionalinio išsivadavimo dalyviai Romas Gudaitis, Petras Plumpa, Romas Pakalnis, signatarai Irena Andrukaitienė ir Algimantas Sėjūnas, profesoriai Rasa Čepaitienė, Vytautas Dubnikas, Kęstutis Jarašiūnas, Jūratė Laučiūtė, Jonas Vaičenonis, gausus būrys akademinio ir pilietiško jaunimo, visapusiškai pasiruošusio aktyviai įsitraukti į valstybės kuriamąjį darbą ir įnešti svarų indėlį į jos atsinaujinimą bei stiprinimą.
Partija pradėjo veiklą priimdama tris rezoliucijas. Pirmąja reikalaujama atšaukti globalios Lietuvos strategiją „Lietuva 2030“, kuri tik skatina emigraciją ir tautos išnykimą. Vietoje jos reikalaujama priimti naują strateginį dokumentą, kurio tikslas būtų lietuvių tautos išlikimas savo nepriklausomoje valstybėje.
Susiję straipsniai
Kita rezoliucija buvo reikalaujama reformuoti LRT, įtvirtinti žodžio laisvės, nešališkumo ir objektyvumo principus, atsisakyti faktinės savicenzūros ir „teisingų“ pašnekovų atrankos LRT eteryje.
Galiausiai trečioje rezoliucija kvietė „užtikrinti visos turimos patikimos informacijos apie prisipažinusius ir neprisipažinusius KGB bendradarbius paviešinimą“ bei „sukurti proporcingumo ir protingumo principus atitinkantį Komunistų partijos ir sovietinių saugumo struktūrų pareigūnų liustracijos modelį, parengti ir priimti jį atitinkančius įstatymus.“