Prisidengę kaukėmis Seimo nariai parodė savo tikrąjį veidą

Cinizmas ir moralinė degradacija siekiant politinės naudos netgi koronaviruso krizės sąskaita – tuo vieni kitus dabar kaltina valdantieji ir opozicija Seimui užvakar neįstengus susitarti, kad būtų padidinti atlyginimai medikams.

Kas privers abi politikų stovyklas susitarti? Gal visuomenės pasipiktinimo audra, užgriuvusi visą Seimą?

„Posėdis ir balsavimas virto tikru pabandymu šią krizės akimirką supriešinti visus: valstybę, medikus, pacientus ir sukelti realią grėsmę.

Jūs norite išprovokuoti medikus savo visais išsidirbinėjimais, kad jie realiai patikėtų jūsų visomis šiomis spekuliacijomis ir mestų darbą, ar ne?

Tai aš norėčiau, kad jūs ir atsidurtumėte tokioje vietoje, kai medikai atsisakys savo darbą dirbti“, – tokį palinkėjimą susirgti dešiniajai opozicijai antradienio posėdžio pabaigoje sviedė valstiečių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Mat būtent konservatoriai ir juos labiausiai palaikę liberalai staiga panoro aplenkti valdančiuosius dosnumu gydytojams – prieš lemiamus balsavimus pateikė įstatymų pataisas, numatančias, kad 50 proc. atlyginimo priedas per karantiną būtų visiems medikams, o tiems, kurie tiesiogiai susiduria su pandemija, – nuo 100 iki 150 proc.

Tuo metu pagal Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės valstietės Astos Kubilienės pateiktą projektą, medikams, dirbantiems su ypač pavojingomis infekcijomis ir jų židiniuose, būtų mokami nuo 50 iki 100 proc. algų priedai.

Valstiečiai nesugebėjo suvaldyti padėties posėdžių salėje ir atmesti konservatorių pataisos, kuriai Seimas pritarė dviem balsavimais.

Galiausiai valdantiesiems valstiečiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei „socialdarbiečių“ atstovams beliko tiesiog ištraukti korteles ir nebedalyvauti balsavime, šitaip sugriaunant kvorumą, kuriam reikia mažiausiai 71 Seimo nario.

Beje, už šį įstatymo projektą balsavo ne tik konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, bet ir trys valstiečių frakcijos atstovai, tarp jų – Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė.

„Manau, tiesiog iš pavydo ir pykčio, kad nespėjote padaryti to pirmi, norėdami tiesiog pasirodyti, kad rūpi medikų bendruomenė, o aš tikiu, kad mums visiems ji rūpi, pabandėte užregistruoti siūlymus, dėl kurių jau nebereikia, jūsų manymu, nei Vyriausybės išvados, nei vertinti, ar tam yra pakankami finansai, nei svarstyti komitetuose, kuriuose įprastai ir svarstomi tokie biudžetiniai reikalai.

Dar visai neseniai jūs mane kritikavote už tai, kad yra kaupiamas rezervas, sakėte – kokiai krizei mes ruošiamės? Šiandien jūs jau teikiate siūlymus, kuriems net ir to rezervo neužtektų“, – A.Veryga pliekė dešiniuosius, jų gretoms ošiant iš pykčio.

Tuo metu konservatoriai atkirto, jog patys valdantieji nepateikė konkrečių skaičiavimų, tik nurodė, kad lėšos būtų imamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kuriame jų yra pakankamai. Be to, opozicijos atstovai priminė, kad Vyriausybė yra padidinusi savo skolinimosi limitą 5 mlrd. eurų.

Dešinieji iškart pasigavo A.Kubilienei išsprūdusią repliką, kad jie siūlo didinti algas visiems, „net iki valytojų“. Taip, pasak konservatorių, valstiečiai diskriminuoja ir įžeidžia daugelį žmonių.

Šis opozicijos ir valdančiųjų susirėmimas antradienio posėdyje, kuriame buvo svarstomi su dabartine koronaviruso krize bei galimais jos padariniais susiję įstatymų projektai, buvo ne vienintelis.

Minėta kaktomuša valdančiuosius paskatino sustabdyti kitą projektą iš vadinamojo socialinio paketo – Darbo kodekso pataisas, numatančias valstybės subsidijas savarankiškai dirbantiems žmonėms už prastovas dėl karantino.

Valstiečiai prieš pat pataisų galutinį priėmimą posėdžio pabaigoje staiga paprašė pertraukos iki kito posėdžio, taip dėl opozicijos užgaidų palikdami nežinomybėje šimtus tūkstančių žmonių, kurių interesus tiesiogiai lietė šis teisės aktas.

Mat konservatoriai ir šiuo atveju buvo pasiūlę mokėti keliomis dešimtimis eurų daugiau, nei buvo numatę valdantieji, tad šie išsigando, kad nepasikartotų istorija su medikų algomis.

Tokiu valstiečių elgesiu piktinosi ne tik opozicija, bet net posėdžiui pirmininkavusi R.Baškienė. Ji pareiškė, kad jos frakcijos pasiūlymas padaryti pertrauką šokiravo.

Kita vertus, opozicijos atstovai irgi bandė kelti sumaištį – ištraukdavo savo korteles norėdami sugriauti balsavimus dėl kitų įstatymų projektų, kuriems nepritardavo jie.

Triukšmas, kilęs dėl nepalaiminto didesnio atlygio medikams, nerimo ir vakar.

„Man be emocijų sunku kalbėti, tai antradienio fiasko parlamente, kitaip to nepavadinsi, nesugebant susitarti, kas medikams pažadėta, padidinti atlyginimus. Kartais susidaro įspūdis, jog tarp žmonių paplitęs įsitikinimas, kad politika – bjaurus reikalas, kad parlamentas – tokia institucija, kuria pasitikėti neverta, buvo padaryta taip, kad tokia nuomonė toliau įsitvirtintų visuomenės sąmonėje.

Politikavimas pačia blogiausia to žodžio prasme, ir man visiškai neįdomu, kas dėl vakarykščio fiasko kaltas: ar dešinieji, ar kairieji, ar viršutiniai, ar apatiniai. Kalti visi, nes sprendimas nepriimtas“, – išrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak šalies vadovo, jei Seimas nesugebės susitarti, tokį sprendimą teiks Prezidentūra. Tiesa, prezidentas nepatikslino, kurį projektą – opozicijos ar valdančiųjų – jis palaikytų.

Vakar A.Kubilienė įregistravo naują projektą – karantino metu didinti algas tiesiogiai su virusu kovojantiems medikams nuo 60 iki 100 procentų.

Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis ne mažiau griežtai nei A.Veryga pliekė konservatorius ir žadėjo, kad su opozicija šiuo klausimu derėsis ne jis, o premjeras.

Pagrindinė kliūtis derėtis jam pačiam, pasak R.Karbauskio, – „pasišlykštėjimas“. Sunku pasakyti, ką politikas turėjo galvoje, – ar tai, kad jis pats konservatoriams kelia pasišlykštėjimą, ar jam pačiam būtų šlykštu kalbėtis su jais.

Tuo metu socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas laikėsi tradicinės kairiųjų viešųjų ryšių strategijos – kaltinti valstiečius ir konservatorius dėl neracionalaus tarpusavio karo: „Kol nesusitarsime, nėra prasmės rengti posėdžių, kur, tikėtina, vėl bus sprendžiami atskirų partijų rinkimų klausimai. Mes nesiruošiame tame rinkimų šou dalyvauti, kur kai kurie politikai skelbs, kaip vieni kitais šlykštisi.“

Tuo metu premjeras S.Skvernelis vakar kategoriškai pažadėjo, kad medikams algos bus padidintos Seimo posėdyje, kuris vyks kitą antradienį.

„Sprendimai turi būti atsakingi ir realūs. Jie negali būti populistiniai ir nepakeliami mūsų šalies biudžetui. Ypač kai esame situacijoje, kada nežinome, kas bus po savaitės ar dviejų. Nežinome, kiek ir kam lėšų gali prireikti jau artimiausioje ateityje.

Čia ne vieta nežabotai platiems mostams ir dosnumui, kuris mums ne pagal išgales ir kišenę.

Esu pasirengęs kalbėtis ir kalbuosi su visais. Siaučiant pandemijai turime būti vieningi.

Tai kiekvieno iš mūsų pareiga ir atsakomybė. Kviečiu tai suprasti ir nedelsiant imtis sprendimų, kurie būtini. Žinau, kad tai galite. Padarykime“, – ragino Vyriausybės vadovas.

Užvakar Seimas nepalaimino projekto, leidžiančio Vyriausybei karantino metu reguliuoti prekių kainas ir riboti prekių ar paslaugų prieinamumą.

Už tokį siūlymą buvo balsuojama dukart, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Balsavime nedalyvavo konservatoriai, liberalai, dalis Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų, taip pat premjeras S.Skvernelis, valstiečių lyderis R.Karbauskis.

Seime antradienį strigo ir balsavimas dėl subsidijų įmonėms, kurios dėl įvesto karantino paskelbė prastovas, tačiau išlaiko darbuotojus. Svarstant šį klausimą pertraukos iki kito posėdžio paprašė valstiečiai.

Siūloma kiek pakeisti anksčiau priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai būtų skatinami labiau prisidėti patys, kartu didėtų ir valstybės parama.

Siūloma darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro neatskaičius mokesčių arba 656 eurus į rankas).

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę nemokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Seimas užvakar grąžino tobulinti ir siūlymą maitinimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiu, taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Parlamentarai taip pat nepriėmė ginčų sukėlusio projekto įpareigoti telekomunikacijų operatorius ekstremalios situacijos ar karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą. Šių įstatymo pataisų priėmimas irgi nukeltas valstiečių siūlymu.

Susisiekimo ministras J.Narkevičius pataisas argumentavo siekiu užtikrinti visuomenės saugumą daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių. Bet kai kurie opozicijos atstovai projektą kritikavo sakydami, kad pataisomis įteisinamas masinis žmonių sekimas ir taip šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.

Užtat Seimas apsisprendė dėl didesnių piniginių baudų karantino taisyklių pažeidėjams. Baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis ir policija.

Dabar baudos fiziniams asmenims – iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.

Vis dėlto Seime pritrūko balsų sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų liga išplistų. Dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, o Teisingumo ministerija maksimalią bausmę siūlė didinti iki penkerių metų.

Taip pat liko nepriimtos pataisos, kad susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, bet nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų.

Užvakar Seimas pritarė, kad kilus ekstremaliai situacijai dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimo gydantis gydytojas be teismo galėtų nuspręsti iki mėnesio privalomai hospitalizuoti infekuotą pacientą. Už tai balsavo 90 Seimo narių, nė vienas nebalsavo prieš, aštuoni susilaikė.

Iki šiol galiojusi norma numato, kad tokį sprendimą gali priimti trijų gydytojų komisija, o maksimalus privalomo izoliavimo terminas – septynios dienos.

Priimtomis pataisomis taip pat nustatyta, kad karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir būsto neliečiamumo teisė, nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.

Pagal įstatymą, Vyriausybei leista nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens ir paslaugų teikimo sąlygas bei tvarką.

Seimas taip pat palaimino siūlymą, kad Lietuvos bankas galėtų kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės.

Paskolos būtų teikiamos už įkeistą turtą: skolos vertybinius popierius, kredito reikalavimus, kitas finansinės priemones ar kitą turtą.

Seimas antradienį įteisino Darbo kodekso pataisas, numatančias, kad darbdaviai, dėl karantino paskelbę darbuotojų prastovas, privalės per vieną darbo dieną apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.

Pataisa leis darbdaviui prastovą skelbti, jeigu dėl veiklos ypatumų nėra galimybės darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu arba jis nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Prastovos metu darbdavys jam turi mokėti atlyginimą, ne mažesnį kaip minimali mėnesio alga, siekianti 607 eurus. Didžiąją jos dalį įsipareigojo padengti valstybė.