Nuotolinio mokymosi grimasos: pornografija, patyčios ir raginimai mokslo metus baigti anksčiau

Pirmadienį prasidėjus nuotoliniam mokymui susidurta ne tik su techninėmis problemomis. Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.

Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Bauro nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Stasevičiaus asociatyvi nuotr.
Mokymosi savaitei artėjant pabaigos link vis garsiau raginama mokslo metus užbaigti anksčiau.<br>T.Stasevičiaus asociatyvi nuotr.
Anksčiau šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad anksčiau mokslo metų baigti neketinama.<br>T.Bauro nuotr.
Anksčiau šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad anksčiau mokslo metų baigti neketinama.<br>T.Bauro nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Psichoterapeutė A.Kurienė nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Apr 3, 2020, 6:17 AM, atnaujinta Apr 3, 2020, 2:15 PM

Tėvai kalba apie skubotą procesą, mokytojai kenčia nuo patyčių, kalbama ir apie mokymosi neefektyvumą. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina būti kantriems.

Nori anksčiau užbaigti mokslo metus

Ketvirtadienio rytą portalą lrytas.lt pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas. Jame teigiama, kad tėvai nebepakelia nuotolinio mokymo naštos, jis yra nenaudingas ir mokslo metai turėtų būti baigti anksčiau.

„Būtu labai malonu, jei skirtumėte tam truputį savo laiko ir paskaitytumėte tai. Šiandien rašau visų mokinių ir tėvų vardu, nusprendėme nebetylėti. Mes manome, kad būtų protinga pabaigti šiuos mokslo metus. Iš nuotolinio mokymo nėra jokios naudos, programos dažnai stringa o ir nemaža dalis mokinių neturi tam tinkamų sąlygų.

Taip pat mokymosi krūvis tapo tiesiog nežmoniškas, mokiniai prie pamokų praleidžia visa diena ir tai visko nesuspėja padaryti. Tėvams taip pat sunku, vaikai nesupranta užduočių ir beveik viską turi spręsti tėvai, o jei šeimoje daugiau vaikų kaip tada?

Tėvai nespėja persilaužti, o dar ir patys turi dirbti savo darbus. O kas pagalvojo apie mokytojus? Juk jie irgi turi šeimas, jie visą dieną vargsta, ieško užduočių mokiniams, o kas prižiūri jų vaikus?“ – rašoma laiške.

Taip pat pateikta nuoroda į peticiją, kurioje jau daugiau nei 18 tūkst. asmenų pasirašė, kad mokslo metai būtų sutrumpinti.

„Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai „lūžta“ nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu.

Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases.

„Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A.Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai“, – rašoma peticijos tekste.

Panagrinėjus peticijos komentarus, aiškėja, kad daugybė šeimų patiria ne tik techninių trikdžių, bet ir nepakelia psichologinės naštos, tėvams sudėtinga namuose ugdyti vaikus ir dirbti, problemų kyla, kai namuose auga keli mokyklinio apmžiaus vaikai, mokymosi procesą apsunkina ir patyčių problema.

Daugiavaikė šeima nusiteikusi optimistiškai

Šešių vaikų mama Audronė iš Radviliškio portalui lrytas.lt pasakojo, kad mokymosi procesas šiuo metu tikrai kelia iššūkių.

„Keturi mano vaikai mokosi mokykloje. Vyresnysis sūnus – abiturientas. Juokauju, kad vienas kambarys – 12 klasė, penktokas mokosi miegamajame, kitame laisvame kambaryje mokosi mano aštuntokė, o antrokas mokosi popietinėje pamainoje – su juo pamokas ruošiu kartu, grįžusi iš darbo“, – pasakojo moteris.

Ji pripažino, kad nemenkas iššūkis pirmiausiai kilo dėl techninių kliūčių.

„Mes buvome nepasiruošę. Mano asmeninis nustatymas – nešiojamąjį kompiuterį dovanojame studentui. Taigi, abiturientas jį jau turi. Taip elgiamės, kad vaikai nuolat neleistų laiko virtualioje erdvėje.

Dabar visiems vaikams kompiuterių nepripirksi, buvo sudėtinga pasiruošti vien iš techninės pusės. Turime du kompiuterius ir keturis mokinukus.

Mažiukų užduotis mokytojų prašau kuo dažniau siųsti elektroniniu paštu arba mažesnieji prie programų jungiasi jau po pietų, kai kompiuteris būna laisvas nuo didesniųjų“, – apie mokymosi procesą namuose pasakojo Audronė.

Moteris tikina, kad turi dirbti darbo vietoje, o jos vyras ūkininkas – jam vis tenka skubiai grįžti namo, kai asmeninis telefonas net užkaista nuo vaikų skambučių.

„Patiriu nemažą stresą. Turiu atsiliepti keliais darbiniais telefonais, o asmeninis taip pat netyla. Tai vaikai nemoka garso įsijungti, tai dar kokios problemos. Tenka skambinti ir prašyti vyro lėkti namo padėti. Tačiau esame optimistai – prisitaikysime ir įveiksime visą šitą“, – mano Audronė.

Tik pridūrė, kad šiomis dienomis labai sunku apriboti vaikų buvimą prie kompiuterių, kai mokymosi procesas vyksta tokiu būdu.

Procesas skubotas

Viešojoje erdvėje sklando ne vienas pavyzdys, kaip virtualių pamokų metu dalijamasi net pornografinio pobūdžio vaizdeliais, tyčiojamasi iš mokytojų. Pasak daugiavaikės mamos Audronės, patyčių problema iš dalies taip pat yra techninė. 

„Ne visi mokytojai moka apsaugoti virtualias klases nuo netinkamo turinio. Stinga patirties“, – mano ji.

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas portalui lrytas.lt sakė, kad poros savaičių pasiruošimo tėvams ir pačioms mokykloms nepakako, o patyčių išbujojimas internetinėje erdvėje – tai, ko ir buvo galima tikėtis.

„Didžiausia problema ta, kad bandyta tą mokyklą, kuri buvo anksčiau, padaryti nuotoline. Su tuo pačiu spaudimu vaikams. Mokytojas paprastai turi didesnę galią klasėje, kaip ją parodyti virtualiai – sudėtingas klausimas. Problema ir ta, kad pamokų tvarkaraštis – daugeliu atvejų nepakito, vaikams ir toliau organizuojamas 5-6 pamokos.

Mano galva tvarkaraščius tikrai reikėjo pergrupuoti, kad jų būtų 2 ar 3 per dieną, bet jos būtų kiek ilgesnės, gilesnės. Manau, kad reikėjo pasilikti ir dviejų savaičių periodą be vertinimo – jokio spaudimo. Reikėjo bandyti pačiais švelniausiais metodais įtraukti vaikus ir jų tėvus į mokymosi procesą“, – teigė Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Didžiausias krūvis tenka tėvams

LTF valdybos nario K.Mikolajūno nuomone, vaikai yra smalsūs ir imlūs, tad laisvą laiką tikrai užpildytu kitą lavinančia veikla. Tuo tarpu dabar didžiausias krūvis tenka tėvams.

„Dabartiniai veiksmai skuboti. Suprantu tėvus, jie labiausiai yra nepasiruošę, ne vaikai. Mokiniai lankstūs, nesimokys pamokų, savo įgūdžius lavins internetinėje erdvėje. Žinoma, klausimas, kiek tai jiems pravers gyvenime. Tačiau bet kokiu atveju nuotolinio mokymo procesas prasidėjo skubotai“, – kalbėjo jis.

LTF tarybos narys teigė matęs internetinėje erdvėje paviešintą tėvų laišką mokytojai, kuriame vartojama užgauli, įžeidžianti leksika.

„Laiškas matyt buvo parašytas kaip atsakymas į mokytojos užklausą dėl nedalyvavimo ar pavėlavimo į virtualias pamokas. Manau, kad tai išimtinis pavyzdys. Tėvai retai nori konfliktuoti su mokytojais. Dažniausiai tėvai supranta ugdymo prasmę“, – teigė K.Mikolajūnas.

Mokyklos jau mokėsi, kaip kovoti su patyčiomis

Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė, psichologė ir psichoterapeutė Aušra Kurienė atkreipia dėmesį, kad mokyklos jau turėjo turėti kovos su patyčiomis programas.

„Nesvarbu, kas iš ko tyčiojasi, mokykla turi turėti tvarką ir ji neturėtų būti pasikeitusi. Jei tokios tvarkos nėra, ji labai skubiai turi atsirasti. Turėtų būti priminta taisyklė, kad patyčios yra nepriimtinas ir netoleruojamas elgesys. Apie tokį elgesį turi būti informuojami tėvai. 

Esant patyčių problemai turi būti inicijuojami pokalbiai su konkrečiais moksleiviais ir jų tėvais. Sunku pasakyti skirtingu atveju kas tai, ar elgesio problemos, ar nesusivokimas. 

Bendras principas – mokyklos administracija turi turėti tvarką, kaip reaguojama į netinkamą vaiko elgesį, nesvarbu, kur jis pasireiškia. Netikiu, kad dabar paviešintos problemos, konkretūs elgesio atvejai yra užgimę šiandien. 

O jei ir užgimė tik dabar, tokį elgesį labai nesudėtinga sustabdyti“, – aiškino psichoterapeutė. 

Veda ir prie darnos, ir prie konfliktų

A.Kurienė taip pat nemano, kad ankstesnis mokslo metų baigimas yra išeitis, tačiau mokymosi programas peržiūrėti reikėtų.

„Vaikai vis tiek bus namuose ir kils klausimas, kaip juos užimti. Klausimas tik kaip viską suderinti, jei mamos ir tėčiai dirba, o vaikai mokosi. Tai iš šeimos reikalauja didelio susiderinimo. Nemanau, kad per kelias dienas ar net per dvi savaites tas susiderinimas įvyko. Reikia trupučio kantrybės ir susitelkimo.

Antra vertus tėvams ir mokykloms reikia lankstumo: reikia įsivertinti, ką vaikai tokiomis sąlygomis galės išmokti ir ko šiemet tiesiog neišmoks. Nežinau, ar reikia užbaigti mokslo metus, bet galbūt reiktų peržiūrėti programas: kiek, ko ir kaip vaikus gali mokyti mokytojai ir tėvai. Tačiau reikia nepamiršti, kad tėvai netaps mokytojais, jie yra padedantys, labiau organizuojantys darbą, kartais paaiškinantys „, – kalbėjo ji.

A.Kurienės nuomone kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, tėvams dirbti tuo pat metu, kai vaikai turi dalyvauti tam tikrose programėlėse – iš viso nerealistiška. Tokiu atveju dirbti gali tik vienas iš tėvų.

„Derinimasis gali privesti ir prie darnos ir bendrystės, ir prie konfliktų šeimoje. Turime šiuo metu būti itin atidūs savo būsenai, kas su mumis vyksta“, – perspėjo A.Kurienė.

Svarbi dienotvarkė ir vaiko darbo vieta

Paramos vaikams centro įkūrėja patarė, kad šeimoje šiuo laiku itin svarbu susidaryti ir laikytis griežtos dienotvarkės.

„Dienos bėga tikrai kitaip nei iki kovo 16, todėl dienotvarkė dabar itin svarbi. Šeima su vaikais turi susėsti ir sutarti, kad keliamės, kada mokomės, kas kuriuo laiku padeda mokytis, kada yra žaidimų laikas, kada bendras laikas, tvarkymosi darbai ir t.t. Turi būti labai aiškūs susitarimai, kurių visi turi laikytis.

Labai svarbu, kad tėvai pasirūpintų vaiko darbo vieta. Suprantama, kad žmonės gyvena skirtingai, ne visi turi vienodas galimybes, tačiau vaikas turi turėti darbo erdvę. Tėvai teks praktiškai mokyti vaikus, kaip prie kompiuterio išsėdėt 45 minutes nežaidžiant žaidimų, kaip reikės suprasti užduotis, kada daryti pertraukėles, pajudėti, kada ir kuo užkandžiauti. Iš tėvų pusės labai reikia vaiko laiko organizavimo.

Taip pat reikės pagalvoti, kaip vaikus perjungti nuo žiūrėjimo į ekraną. Filmukų pažiūrėti dabar jau nepasiūlysime, nes galva ekrano jau yra perkimšta. Reikės sugalvoti: kartu pasportuoti, gaminti, galbūt pašokti, gėles sodinti.

Tikrai rekomenduoju ateiti į mūsų „Facebook“ puslapį, kur esame pasidaliję patarimais, kaip padėti vaikams mokytis. Taip pat kviečiu skambinti į tėvų liniją, kuri veikia, ir čia tėvai gali gauti reikiamų patarimų“, – ragino A.Kurienė.

Mokslo metų anksčiau baigti neketina

Anksčiau šią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad anksčiau mokslo metų baigti neketinama.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi bendrąsias rekomendacijas mokykloms, kaip turėtų vykti nuotolinis mokymas. Mokyklos pasiskyrė asmenis, dažniausiai informatikus mokytojus, kurie atsakingi už sklandžią techninę nuotolinio mokymosi pusę. Nuotolinio mokymo koordinatoriai mokyklose padeda mokytojams ir mokiniams išvengti techninių iššūkių mokantis per atstumą.

Penktadienį visoms mokyklos išplatinome Ryšių reguliavimo tarnybos rekomendacijas, kaip išvengti panašių situacijų, kai stringa internetas ar mokymosi platformos. Viena iš jų – tvarkaraštį sudėlioti taip, kad apkrovimas išsidėstytų per visą dieną, ne tik ankstyvą rytą.

Daugelyje mokyklų mokymas per atstumą jau pasiteisino. Nors šiuo neįprastu periodu gali kilti įvairių nesklandumų, juos galima spręsti mokyklos viduje, įtraukiant į sprendimų priėmimą visą mokyklos bendruomenę: mokytojus, mokinius ir jų tėvelius.

Pavyzdžiui, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje prieš pradedant nuotolinį mokymą vyko virtualus susitikimas su mokinių tėveliais, kurio metu mokyklos administracija aptarė galimas problemas ir atsakė į visus tėveliams kilusius klausimus.

Kalbant apie įrangos trūkumą, šios savaitės pabaigoje į mokyklas pradės keliauti pirmieji įrenginiai iš valstybės perkamų 35 tūkst. planšetinių ir nešiojamų kompiuterių.

Pirmos nuotolinio mokymo dienos yra skirtos pasibandymui, darbotvarkės susiderinimui, dienynai ir mokymo platfomų tiekėjai stengiasi padėti mokykloms, šalinti pasitaikančias kliūtis. Visuotinis nuotolinis mokymas visiems kol kas yra naujiena, prie šito reikės įprasti, išmokti, suderinti sistemas. Tai tikrai didelė permaina, ir reikia laiko, kad visa sistema pradėtų veikti sklandžiai“, – teigiama ministerijos atsakyme. 

Dėl plintančio koronaviruso paskelbto karantino metu iki šiol mokiniai oficialiai dvi savaites atostogavo. Pirmadienį atnaujintas ugdymo procesas nuotoliniu būdu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.