S. Skvernelis prakalbo apie ateitį politikoje ir santykius su G. Nausėda

2020 m. balandžio 10 d. 07:05
Vaidotas Beniušis, BNS
Interviu
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvai Velykų savaitgalis valdant koronaviruso plitimą gali tapti lūžio tašku, po kurio, esant stabiliai situacijai, būtų galima švelninti dalį suvaržymų socialiniam gyvenimui.
Daugiau nuotraukų (4)
Premjeras interviu BNS kalbėjo apie savaitgalį numatomus judėjimo ribojimus, paramos verslui plano įgyvendinimą, medikų apsaugą, politikų testavimą, bendradarbiavimą su prezidentu Gitanu Nausėda ir savo planus Seimo rinkimuose.
– Savaitgalį pasitiksime iš dalies uždarytuose miestuose, miesteliuose, bet tuo pačiu su tam tikra viltimi girdime, kad nuo kitos savaitės dalis suvaržymų gali būti atlaisvinta. Ar jau esame lūžio taške valdant situaciją?
– Aš tikrai norėčiau taip galvoti, bet nesu ekspertas. Vadovaujamės objektyviais duomenimis, kuriuos teikia analitikai – matematikai, medikai. Taip, mes šiandien turime situaciją, kad gali būti lūžio taškas, bet viskas priklauso nuo mūsų pačių.
Jūs paminėjote, kad bus Velykų savaitgalį uždaryti miestai, miesteliai. Ne čia esmė. Esmė yra ta, kad mes patys suprastume, jog šiuo metu reikia užsidaryti, būti namuose, vengti nereikalingų kontaktų. Tai yra didžiausia sėkmė, kad tai būtų tas lūžio taškas kalbant apie galbūt ir verslo tam tikrą atpalaidavimą ir mūsų sugrįžimą į šiek tiek lengvesnį, paprastesnį, mažiau suvaržymų turintį gyvenimą.
Jeigu artimiausias kelias dienas išlaikysime tokį daugumos visuomenės susitelkimą, aš manau, kad gali taip būti, kad mes neturėsime to piko, galbūt tą pačią stabilią plokščią kreivę. Taip nebus, kad epidemija ims ir pasitrauks, bet mes galėsime valdyti situaciją, o šiuo metu mes, manau, pakankamai gerai valdome. Reikia dėl to stengtis, bet tai priklauso ne nuo valdžios arba ne vien tik nuo valdžios, bet priklauso nuo mūsų visų žmonių.

S. Skvernelis apie savaitgalio kelionių ribojimus: „Reikėtų pagalvoti, kur tas kelias nuves“

– Paaiškinkite, prašau, žmonėms, kurie savaitgalį ruošiasi nuvykti į sodybas ar keliauti darbo reikalais, ar kurių artimieji sunkiai susirgs – kokius dokumentus, įrodymus pasiimti, kad jie galėtų kirsti miestelių ribą?
– Tai bus daugiau simbolinė riba. Taip, ji bus kontroliuojama tiek pareigūnų, tiek kelio ženklų, bet pagrindinis dalykais – nesistengti, kad čia kažką gudriau padarysiu ar kažką apgausiu, ar žinau kelius, kur apvažiuoti. Jūs galite ir prie posto privažiavęs pasakyti, pameluoti pareigūnui, apgauti jį ir pravažiuoti, bet kokios bus pasekmės?
Atvejai, kurie numatyti, matau, kad truputį interpretuojami įvairiai. Išimtys yra labai aiškios – grįžimas namo, vykimas į darbą, vykimas skubios medicininės pagalbos ir su mirtimi susijusių artimųjų galimybė atvažiuoti aplankyti. Tai viskas, daugiau išimčių nėra.
Nemanau, kad reikėtų turėti kažkokius dokumentus – policijos pareigūnai turi galimybę prisijungti prie duomenų bazių, jeigu jiems reikės patikrinti.
Mes čia nieko neapgauname, apgauname tik patys save, nes gali būti taip, kad aš atvažiuosiu be reikalo, nors esu sveikas, stiprus, nesergantis, bet galiu būti nešiotojas ir tą virusą perteiksiu savo mamai, tėčiui, seneliui ir pasekmės tada bus labai liūdnos. O jeigu dar bus didžiulis paplitimas miestelyje arba mieste, tai tų tragedijų bus gerokai daugiau. Siūlau tikrai nevažiuoti, kam nereikia, o kam tos būtinos sąlygos yra, manau, kad pareigūnai tikrai ir patikės, ir turės galimybę patikrinti.
– Trumpai užsiminėte apie kitą savaitę, kad pamažu kažkokie varžtai galės būti atleidžiami. Kai kurios šalys jau paskelbė ir detalius planus. Kada jūs paskelbsit detalų planą su dienomis ar bent savaitėmis?
– Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, jeigu neturėsime šitom dienom kažkokių nenumatytų situacijų ir augimo, paskelbsime dalinį atlaisvinimą. Tai būtų susiję su prekybos ir paslaugų sektoriumi. Tuo metu paskelbsime ir preliminarias datas, kada mes galėtume grįžti į kitas veiklas.
Antras etapas susijęs su lauko kavinių galimybėmis, tam tikra sportine veikla, sveikatinimu, dalies būtinųjų sveikatos paslaugų teikimu.
Trečiasis etapas susijęs su labai svarbia gyvenimo sritimi – vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai labai svarbu, nes dalis žmonių šiandien išimti iš darbo rinkos, nes tiesiog prižiūri savo vaikučius, nes nėra darželių.
Taip pat, matyt, žinia bus ir apie galimus tolimoje ateityje masinius renginius.
Preliminarias datas bandysime padėlioti, jos reikš, kad turime tokį tikslą, bet jeigu situacija keisis arba negerės, arba matysime, kad yra rizikos, tos datos tiesiog persikels. Patį planą, aš tikiuosi, kad mes trečiadienį jau galėtume preliminarų pateikti dėl grįžimo į socialinį gyvenimą.
Verslui yra ekonominis paketas, jau kai kas pradėjo funkcionuoti. Svarbiausias mūsų uždavinys – darbo vietų išsaugojimas, kad žmonės galėtų dirbti, užsidirbti ir nekristų pajamos bei mūsų verslas galėtų atsigauti, vėl gaminti, eksportuoti.
Šiandien kas galvoja, kad reikėtų įjungti kažkokius taupymo režimus – tikrai ne. Aš manau atvirkščiai – mes turime daryti viską, kad tos viešos lėšos, kurios yra numatytos, ir skolintos lėšos būtų įdėtos į mūsų ekonomiką, kad galėtų gaminti baldus, gamintų maistą pramonė, tekstilę. Jeigu nėra dar pilnai atsivėrusių eksporto rinkų, tai mūsų žmonės galėtų tą vartojimą užpildyti. Šiandien nekalbame apie diržų suveržimą, mes kalbame apie efektyvų tų lėšų panaudojimą ir skolintų lėšų panaudojimą ir svarbiausia, aišku, darbo vietų išsaugojimą.
– Kalbant apie sprendimų priėmimą krizės metu – kiek jūs derinate tokius sprendimus, kaip privalomas kaukių nešiojimas ar miestelių uždarymas, su prezidentu, o kiek jį tiesiog informuojate apie priimtus sprendimus?
– Aš manau, kad šitoje situacijoje mes pagrindiniais strateginiais klausimais apsitariame ir aš informuoju iš anksto prieš sprendimų priėmimą, kalbant apie esmines problemas, kaip karantino įvedimą, specialiųjų režimų nustatymą. Bet tas kasdieninis darbas, kuris numatytas Vyriausybės, ministerijų kompetencijoje – tikrai nėra laiko ir galimybių kiekvieną dalyką derinti ar klausti nuomonės. Mūsų atsakomybė yra priiminėti sprendimus.
Dar reikia pasidžiaugti, kad ir Seime daugiau mažiau randame sutarimą. Prezidentui reikia vertinti tuos įstatymus, kurie yra įvairiai vertinami, ir vertinti nebūtinai iš ilgalaikės perspektyvos, bet iš šitos krizinės situacijos. Surandame tą bendrą dialogą ir manau, kad paskutiniu metu ypatingai glaudžiai bendradarbiaujame su prezidentu.
– Patikslinkite prašau situaciją, kai užsiminėt, kad skrydžiai iš Vokietijos buvo vykdomi lėktuvais. Tarp Vokietijos ir Lietuvos yra Lenkija. Ar ir dabar yra tokia situacija, kad mes negalime vežtis priemonių per Lenkiją, nes lenkai gali nusavint?
– Ne, dabar tikrai tokios rizikos nėra. Mes kalbame apie laikotarpį, kuris buvo prieš 2-3 savaites, kada buvo Laukiniai Vakarai. Dabar galime planuotis ir atsivežimą geležinkeliu, ir krovininiu transportu. Bet tuo metu, kada siuntos buvo būtinos greitai ir be jokių „o jeigu kas nors įvyktų“, tai buvo padaryta lėktuvu.
Su Lenkijos Vyriausybe, ministru pirmininku, kaip ir su latvių ir estų, mes palaikome nuolatinį kontaktą. Sprendžiame klausimus, kurie betarpiškai iškyla – ar pasienyje, ar judėjimo, ar medicinos priemonių įsigijimo ar paskolinimo. Tikrai kontaktas yra pakankamai geras ir kol kas išsprendžiam visas problemas. Galbūt net taip greitai, galbūt ne taip, kaip 100 proc. norim, bet tai yra kompromisai.
– Prezidentas oficialiai paskelbė Seimo rinkimų datą, startuoja politinė kampanija. Gal metas ir jums pasakyti, ar bus Saulius Skvernelis valstiečių sąraše Seimo rinkimuose?
– Matyt, ši žinia šiandien Lietuvoje nelabai kam ir yra įdomi. Ko gero, tikrai niekas nekalba nei apie kampaniją, nei apie rinkimus, dabartinis iššūkis yra kasdienis darbas. Jei Saulius Skvernelis liks politikoje, jis tikrai bus valstiečių sąraše. Jeigu nuspręs, kad aš reikalingas, jog vesčiau sąrašą, tai irgi bus svarstoma ir kalbama. 
Bet patikėkit, labai nuoširdžiai sakau, tai yra net ne antraeilis dalykas, visiškai nustumiame į šoną. Net ir kalbant Seime su kolegomis rinkimų tema nė karto nebuvo paminėta.
Pirmiausiai reikia išgyventi tiesiogine prasme ir kaip valstybei, kaip visuomenei įveikti šitą krizę. Tada mes galėsime kalbėti apie rinkimus. Matyt tikrai kampanija šiemet bus kitokia, negu buvo prieš ketverius metus. Ji, ko gero, bus trumpa ir mes nežinome, kas bus rudenį – nėra vakcinos, nėra vaistų.
Mes kalbame su medikais, ką jie signalizuoja apie pasaulines tendencijas, kad metai laiko gali būti iki paveikių vaistų atsiradimo. Jeigu rudenį vėl turėsime kažkokią bangą, tai apskritai gali būti klausimas keliamas kitaip, kalbant apie rinkimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.