V. Matijošaitis: apie virusą turėtų kalbėti specialistai, o ne merai

Drąsiai miesto reikalus sprendžiantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gerokai atsargiau komentuoja klausimus, susijusius su koronavirusu. Paaiškinęs tokio elgesio priežastis jis pasidalijo ir savo prognozėmis.

 Kauno miesto meras V.Matijošaitis visiškai pritaria Vyriausybės nurodymui karantino metu viešosiose vietose būtinai nešioti apsaugines kaukes.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno miesto meras V.Matijošaitis visiškai pritaria Vyriausybės nurodymui karantino metu viešosiose vietose būtinai nešioti apsaugines kaukes.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2020-04-11 09:19, atnaujinta 2020-04-11 09:50

Koronaviruso (COVID-19) keliamą grėsmę V.Matijošaitis tikino aiškiai suvokęs maždaug prieš mėnesį, kai užkratas pradėjo staigiai plisti Europos šalyse.

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo, jau tuomet buvo atšauktos kelios išvykos į užsienį, o savivaldybės administracija sergantiems žmonėms paruošė gydymui skirtas patalpas Kulautuvoje.

Kol kas jų neprireikė, o kauniečiai gali džiaugtis, kad užsikrėtusių žmonių skaičius mieste santykinai gerokai mažesnis negu Vilniuje ar Klaipėdoje.

Ketvirtadienio duomenimis, Kauno apskrityje koronavirusu buvo užsikrėtę 104 žmonės. Kaune užkratas pasiekė 67 žmones. Pasveiko 6 pacientai, o vienas mirė.

– Vilniaus, Klaipėdos ir net mažesnių miestų merai skuba pasidalyti naujienomis apie koronavirusu sergančius ar mirusius žmones socialiniuose tinkluose, dažnai kritikuoja Vyriausybę ir ministerijų vadovus dėl esą netinkamų veiksmų. Kodėl jūs elgiatės kitaip – neskubate skelbti ne tik naujienų, bet ir savo nuomonės? – paklausėme V.Matijošaičio.

– Šiuo metu visai netinkamas metas kuo dažniau brautis prie kamerų ir mėginti tapti kino žvaigžde.

Mes, merai, nesame tokių situacijų specialistai. Yra šalies Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, jomis reikia pasitikėti ir klausyti nurodymų.

Nenormalu, kai sportininkas, muzikantas arba šiaip politikas moko specialistus, kaip reikia dirbti.

Per televiziją nuolatos kalba medikai, mokslininkai, jie pateikia išties profesionalios informacijos apie ligas ir apsisaugojimo būdus.

Geriau dirbti, o suklydus operatyviai taisyti klaidas. Būtent taip elgiasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis turi savo komandą, kompetentingų žmonių ir jie apie šią ligą, grėsmes ir galimus sprendimus žino daugiau nei bet kuris meras.

– Kada jūs suvokėte, kad koronavirusas kelia pavojų ne tiktai Kinijai, bet ir Lietuvai, Kaunui?

– Maždaug po vasario 16-osios, kai pamatėme, kad virusas lėktuvais sėkmingai keliauja po visą pasaulį.

Dirbdamas versle aš pats neišlipdavau iš lėktuvų ir galiu pasakyti, jog tai pats geriausias virusų plitimo būdas – orlaivyje mažai erdvės, daug žmonių. Jie drauge praleidžia kelias valandas ir kartu su užkratu išlipa jau kitame pasaulio krašte.

Virusui įsismarkavus Kinijoje pradėjome kalbėti, ko reikėtų atsisakyti, ir ruoštis blogiausiam scenarijui.

Kaunas itin artimai bendrauja su trimis Japonijos miestais, juose ketinome surengti savo atlikėjų pasirodymus.

Jauniems žmonėms buvo labai sunku atsisakyti tokios įdomios kelionės, tačiau jau tuomet svarstėme, kas atsitiks, jeigu visa grupė nuskris į Japoniją, bet negalės grįžti. Išvyką nusprendėme atšaukti.

– Kokiose srityse, jūsų nuomone, išryškėjo didžiausi trūkumai ruošiantis kovai su užkratu?

– Galbūt Lietuva išvis per vėlai pradėjo ruoštis pandemijai. Nenoriu pamokslauti, tiesiog kalbu iš savo patirties – visi planavome darbus, keliones, atostogas.

Nors karantinas Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas, mes Kaune jau dėliojome scenarijų, kaip elgsimės, jeigu tai atsitiks.

Kulautuvoje suradome buvusios tuberkuliozės ligoninės-sanatorijos pastatą, kuris trejus metus nebuvo naudojamas.

Su sveikatos apsaugos ministru A.Veryga sutarėme, kad jį galima labai greitai pritaikyti užkrečiamosiomis ligomis sergantiems žmonėms gydyti, jei pritrūktų vietų ligoninėse. Prireikė gana nedidelių investicijų – sutvarkėme ir aptvėrėme teritoriją, įrengėme palatas, nupirkome naujas lovas, pasirūpinome personalu.

Jame iš pradžių numatyta per 100 vietų pacientams, bet jų skaičius bet kada gali būti nesunkiai padvigubintas ar netgi išplėstas iki 400. Džiaugiamės, kad iki šiol šio pastato neprireikė.

Jeigu būtume bandę užsikrėtusius ligonius įkurdinti ligoninėse, sanatorijose ar slaugos ligoninėse, kur nuolat būna daug garbaus amžiaus žmonių, galėjo pasikartoti Italijos scenarijus.

Mokomės iš gerų pavyzdžių. Vos paskelbus karantiną Kauno jėzuitų gimnazija pradėjo mokymą nuotoliniu būdu. Jų patirtį pritaikėme visai miesto švietimo sistemai.

– Kaip pasikeitė darbas savivaldybėje?

– Jau tuo metu, kai garbingi vyrai „Žalgirio“ arenoje stebėjo krepšinio rungtynes, savivaldybėje rytinius pasitarimus pradėjome rengti didžiojoje posėdžių salėje, susėdę dideliu atstumu vienas nuo kito. Jokių rankų paspaudimų ar apsikabinimų.

Aš esu vienas vyresnių žmonių savivaldybėje, bet jaunimas labai pagarbiai rūpinasi kiekvienu komandos nariu.

Galbūt dabar rečiau esame matomi viešosiose erdvėse, dirbame kabinetuose ir bendraujame telefonu, internetu.

– Kodėl Kaune fiksuojama mažiau susirgimo atvejų nei Vilniuje ar Klaipėdoje?

– O kodėl užkratas labiausiai išplito Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje? Tai susiję su gražia šių šalių žmonių bendravimo tradicija. Susitikę jie sveikinasi prisiliesdami skruostais, o tai puiki terpė virusui plisti.

Vilnius yra sostinė, tad žmonių srautas labai didelis. Per Klaipėdą žmonės iš užsienio sugrįžta keltais, todėl ir ten susidaro didelė užkrato koncentracija.

Kaune veikia tikrai aukšto lygio medicinos įstaigos, jų specialistai labai rimtai žiūri į susidariusią situaciją, protingai naudojasi apsaugos priemonėmis ir rūpinasi tiek savimi, tiek darbuotojais, tiek pacientais.

Nuolat palaikome ryšį ir gerus santykius su visomis miesto ligoninėmis.

Labai vertiname ir miesto žinioje esančių įstaigų darbą bei pastangas.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis dirba visai Lietuvai su karštąja linija 1808, Kauno poliklinika aptarnauja miesto ir aplinkinių rajonų žmones mobiliajame tyrimų punkte, valdo situaciją Karščiavimo klinikoje, o K.Griniaus slaugos ligoninė rūpinasi mūsų senjorais.

– Kada galima tikėtis, kad gyvenimas Kaune ir visoje šalyje sugrįš į įprastą vagą?

– Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė susigriebė, ir ši situacija bus suvaldyta. Kitaip negali būti.

Dar dabar galime pamatyti Kauno gatvėse vaikštančių žmonių be apsauginių kaukių. Man patinka griežtesnė Vyriausybės pozicija, kad kaukės yra būtinos. Tikiu, kad kauniečiai tai supras ir atsakingai vykdys nurodymus.

Prieš porą dienų buvome nuvykę apžiūrėti ledo arenos statybų. Išvydus gausybę žmonių kilo mintis, kad reikėtų dar griežčiau reguliuoti atstumą net jiems dirbant.

Velykos parodys, ar gyventojai paklus specialistų nurodymams likti namuose. Tikiu, kad jie suvokia grėsmę ir išgirs patarimus.

Kitu atveju sergančiųjų skaičius vėl šoks į viršų, o karantinas truks dar ilgiau.

Nenoriu prognozuoti, bet maždaug po mėnesio gyvenimas turėtų grįžti į normalesnį ritmą.

Žvelgiant toliau turbūt reikės pusantrų ar dvejų metų, kad galėtume drąsiai vaikščioti be kaukių ir nueiti į teatrą, kaip esame įpratę.

– Kaip užgriuvę ekonominiai sunkumai atsilieps didiesiems miesto projektams?

– Tikrai turės įtakos. Kai kuriuos projektus reikės atidėti, nes įplaukos į miesto biudžetą gerokai sumažėjo ir visi turės veržtis diržus.

Dabar visam verslui leidžiama nemokėti pajamų mokesčio. Dauguma verslininkų tokia galimybe pasinaudojo, todėl tikrasis nuosmukio mastas nėra aiškus. Pažiūrėsime, kaip atsigaus verslai ir kiek miestas gaus pajamų.

Turime šiek tiek pasidėję šaldytuve lašinių, tačiau greitai reikės juos išdalyti.

Galbūt savivaldybėms bus padidinti skolinimosi limitai. Kai tapau meru, miestas grąžino apie 10 milijonų eurų skolų, o vėliau jau negalėjome daugiau pasiskolinti.

Pirmiausia atidėsime M.K.Čiurlionio koncertų centro statybą, nes jis netgi nepradėtas projektuoti.

„Mokslo salą“ statysime, nes jau paskelbtas statybos konkursas. Skelbiamas jis ir baseinui Nemuno saloje statyti, tačiau dėl jo dar kyla abejonių.

Aišku, geriau būtų pasiskolinti ir vienu metu pastatyti abu objektus Nemuno saloje.

Netrukus bus paskelbtas ir naujas S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos konkursas. Spalio mėnesį tikimės tęsti darbus.

– Kokios jums bus šių metų Velykos?

– Su artimaisiais švęsime nuotoliniu būdu. Nieko nepadarysi, toks gyvenimas. Keistesnių Velykų nėra buvę. Gal tiktai seneliai galėtų prisiminti, kaip šventė Velykas karo metu.

Mano anūkai gyvena kitoje gatvės pusėje, tačiau niekada neateina. Jokie kiti svečiai taip pat neužsuka.

Su sūnumi Šarūnu pasikalbame tiktai stovėdami per garbingą atstumą. Aš savo, jis – savo kieme.

Tad ir visiems kauniečiams bei Lietuvos žmonėms noriu palinkėti ramių ir saugių Velykų. Tegu tas fizinis atstumas tarp žmonių nesutrukdo šventiškai nuotaikai pasiekti jų namus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.