Prieš Seimo rinkimus – manevrai: perrašinėja programas, S. Skvernelis paaiškino, kodėl neskelbia sprendimo

Būsimų Seimo rinkimų datą (spalio 11-ąją) paskelbęs prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad šiemet jie bus kitokie, – sėkmė esą lydės tuos, kurie sugebės prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Tuo neabejoja ir į starto liniją kovoti dėl valdžios jau stojantys partijų vedliai, nes krizės akivaizdoje žmonių požiūris į politikus ėmė keistis.

Antai iki tol gana kritiškai vertinę valdančiuosius piliečiai ėmė mąstyti kitaip – aukštyn pašoko ir premjero Sauliaus Skvernelio, ir net gana prieštaringai vertinamo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reitingai.

Ar koronaviruso krizė valdantiesiems taps dovana, ar kryžiumi? Ko griebsis partijos, jeigu namuose žmones įkalinęs karantinas truks ilgiau?

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad jei artimiausiu metu gyvenimas sugrįš į įprastas vėžes, per rinkimų kampaniją gali būti grįžta ir prie įprastų temų – apie ateitį.

„Bet jei gyvensime dabartiniu režimu, kai vyrauja viena tema – virusas, ir suksis užsikrėtusiųjų, mirusiųjų ir pasveikusiųjų skaitiklis, įsibrauti su kita tema bus labai sunku.

Tokiomis aplinkybėmis daugiausia naudos gali turėti esantys valdžioje, kuriems prožektorių šviesos tenka daugiausia.

Kai žmonės gyvena baimėje dėl savo sveikatos ar gyvybės, kitaip vertina valdžią ir jos sprendimus. Tada daugeliui patinka griežta ranka“, – svarstė G.Paluckas.

Socialdemokratų vadovas pripažino, kad dabar nėra tinkamas metas kritikuoti valdžią: „Kai dega namas, ne laikas sodinti pomidorus. Žmonės to nesupras, nes reikia gesinti gaisrą. Bet kai bus išspręstas gyvybės ir mirties klausimai, žmonės norės kalbėti apie kitus dalykus. Žmogus nėra taip sukurtas, kad galėtų gyventi begalinėje kančioje.“

Tiesa, G.Paluckas neabejojo, kad matydami per krizę didėjančius savo reitingus valdančiosios daugumos politikai gali mėginti pasinaudoti šansu išsilaikyti valdžioje.

„Bet iki rinkimų žmonių neišlaikysi uždarytų. Jų dėmesys ims krypti į 5 mlrd. eurų dalybas, ir tada išlįs valdžios klaidos.

Šį kartą negali daryti ministerijų suneštinio baliaus, koks buvo daromas per ankstesnę ekonominę krizę.

Tie pinigai, kurie skirti ekonomikai gaivinti, nepasieks silpniausių visuomenės grupių, ir dėl to kils nepasitenkinimas. Žadamos simbolinės išmokos nekompensuos dėl perteklinių suvaržymų patiriamų nuostolių.

Dėl to valdžia greitai patirs visuomenės spaudimą. Jis didės ir tuomet neužteks pasakyti, kad viską „uždraudžiu“, „uždarau“. Tai reikalingos priemonės, bet joms neieškoma alternatyvų“, – kalbėjo G.Paluckas.

Gal alternatyvą pasiūlys opoziciniai konservatoriai, kuriuos į Seimo rinkimus pasišovė vesti krizės valdymo patirties jau turinti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė?

Konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokios atsakomybės partija nesipurtytų: „Esame patyrusi, daug kompetentingų žmonių turinti organizacija.

Mes pasiūlysime laiko patikrintą patirtį, ekspertizę ir kitokius skaidrumo standartus, o pasirinks žmonės.“

Visuomenės nuomonės apklausose šiuo metu lyderiaujančios partijos vadovas aiškino, kad konservatoriai jau yra parengę rinkimų programą ir planavo ją pristatyti visuomenei dar kovą.

„Bet pandemija ir pasikeitusios ekonominės aplinkybės keičia situaciją. Sustabdėme savo rinkimų pavasario reklamos kampaniją ir šias lėšas skyrėme respiratoriams įsigyti – juos jau perdavėme medikams.

Atitinkamai persvarstome parengtą programą. Tobulinsime ir keisime ją, kad atsilieptume į šių dienų ir būsimus iššūkius, kurių spektras labai platus. Jau pristatėme siūlymus dėl nuotolinio ugdymo, rengiame rekomendacijas ir ekonomikai atsigauti“, – dėstė G.Landsbergis.

Kad partijoms teks iš naujo kurti savo rinkimų strategijas, sutiko ir opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Akivaizdu, kad dauguma rinkimams ruoštų įžvalgų, tyrimų ar apklausų šiandien mažai vertos. Mes keliaujame iš vienos krizės į kitą, iš medicininės į ekonominę, o kartu – ir į socialinę.

Apie tai kalba vis daugiau ekspertų. Todėl ir programos bus koreguojamos būtent pagal tai, kaip keičiasi situacija. Juk ką tik turėjome bene didžiausią ekonomikos augimą. Dabar turime šokinį sustojimą, po kurio ekonomiką jau reikės gelbėti“, – mano politikė.

V.Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad ne kūrybiškumas ar prisitaikymas nulems rezultatus, o kuo tikslesnis įvertinimas to, kas mūsų laukia šių metų pabaigoje ir vėliau: „Ir gebėjimas pateikti tokias priemones, kurios mūsų šaliai padėtų atsigauti per maksimaliai greitą laiką.

Žmonėms atgauti darbus, verslui – pozicijas ir rinkas, švietimui – pasinaudoti įgytą patirtį vykdant nuotolinį mokymą.

Taip pat turime labai aiškiai įvertinti, kaip keisis mūsų medicina, nes tokia, kokia buvo iki šių metų, ji likti negali.“

Apie tai, kad dabartinė krizė gali tapti savotiška galimybe, kalbėjo ir Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė.

„Virusas dar gali lydėti visus metus, dėl to rinkimuose dalyvausiančios partijos turės atsisakyti tradicinių labai svarbių kampanijos elementų – gyvo bendravimo su rinkėjais, ėjimo nuo durų prie durų, didelių renginių.

Vis dėlto ne veltui egzistuoja posakis „nešvaistykime geros krizės“. Ši krizė taip pat yra galimybė.

Mes jau dabar visus savo susitikimus esame iškėlę į virtualią erdvę, kiekvieną savaitę rengiame atvirus seminarus su tiesioginėmis transliacijomis, kad bet kas galėtų prisijungti ir pasisemti žinių.

Esame pasirengę savo rinkimų sąrašą reitinguoti elektroninėmis priemonėmis, taip pat surengti pirmąjį Lietuvos istorijoje elektroninį partijos suvažiavimą. Ne tik Lietuvos švietimas ir verslas turi prisitaikyti prie naujos realybės, politinėms partijoms taip pat ateina laikas keistis“, – kalbėjo A.Armonaitė.

Tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ vedlys Remigijus Žemaitaitis, į būsimus Seimo rinkimus nusprendęs žygiuoti kartu su Artūru Paulausku ir Artūru Zuoku, mano, kad prisitaikyti nebūtina.

„Ne prisitaikymas arba pasakų sekimas turėtų vesti į rinkimus, o darbai, idėjos, pasiūlymai ir realūs sprendimai.

Gali atsitikti taip, kad nuo koronaviruso Lietuvoje mirs 20–30 ar 50 žmonių, o nuo ekonominių pasekmių, dėl prarasto darbo, verslo, negebėjimo grąžinti paskolas iš gyvenimo gali pasitraukti tris keturis kartus daugiau žmonių“, – nuogąstavo „tvarkietis“.

Kad ir kaip būtų, R.Žemaitaitis irgi pripažino, kad politikų ir partijų laukia labai rimtas išbandymas: „Norėčiau tikėti, kad žmonės jau išmoko vertinti, tuos, kurie dirbo, o ne tuos, kurie ant bangos užšoko.

Čia ne banglenčių sportas, kur laimi tas, kuriam geresnė banga atėjo.“

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas mano, kad dabartinė krizė – puiki banga valdantiesiems: „Tai jiems šansas likti valdžioje. Bet nežinau, ar jiems pavyks juo pasinaudoti.

Aišku, kad valdžia dabar geriausiai matoma ir jai lengviausia pasiekti auditoriją. Kiti politikai tokių galimybių, jei karantinas tęsis, neturės ir bendrauti su rinkėjais bus sunku.

Tada bus labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo ir tai, kad ji būtų vienodai teisinga visiems.“

Populizmu pats neretai kaltintas „darbietis“ kritikavo valdančiuosius, kad jie renkasi populistinį kelią, kai pasiskolintus pinigus per krizę žadama tiesiog pravalgyti.

„Mano amžiuje jau neverta meluoti. Reikia sakyti tiesą, o ji tokia: reikia žadėti ne atimti, padalyti, duoti ar pamaitinti, bet reikia suteikti galimybę padėti žmonėms patiems atsistoti ant kojų

Dabartinė griežta valdžios retorika ir taikomos kontrolės priemonės kol kas patinka išgyventi norintiems žmonėms. Kai sukeliama tokia psichozė, žmonių sprendimai nebūna adekvatūs.

Žmonėms patinka kalbos, kad jiems kas nors ką nors duos už dyką. Tačiau tokiems pažadams įgyvendinti reikia pinigų. Dabartinė valdžia, jei karantinas dar tęsis ir ims strigti gamyba, pinigų tiesiog pritrūks dar iki rinkimų“, – optimizmu netryško V.Uspaskichas.

Tuo metu visa galva į krizės iššūkius pasinėręs Vyriausybės vadovas S.Skvernelis tikino, kad apie būsimus rinkimus neturi kada galvoti.

„Pirmiausia reikia išgyventi tiesiogine prasme ir kaip valstybei, kaip visuomenei įveikti šitą krizę. Tada galėsime kalbėti apie rinkimus. Matyt, kampanija šiemet tikrai bus kitokia, nei buvo prieš ketverius metus. Ji, ko gero, bus trumpa ir mes nežinome, kas bus rudenį.

Mes kalbame su medikais, ką jie mano apie pasaulines tendencijas, kad gali praeiti metai iki paveikių vaistų atsiradimo. Jei rudenį vėl turėsime kokią nors pandemijos bangą, apskritai klausimas gali būti keliamas kitaip kalbant apie rinkimus“, – dramatiškai kalbėjo S.Skvernelis.

„Lietuvos ryto“ pakalbintas valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis iš viso kol kas nemato reikalo svarstyti apie rinkimus: „Šiuo metu tai nėra aktualu. Rinkimų klausimai bus aptariami, kai pasibaigs karantinas ir žmonių gyvenimas ims grįžti į įprastą ritmą.“