A.Monkevičius sako, kad dar šią savaitę bus nuspręsta dėl mokslų metų pabaigos datų. Ministras taip pat pabrėžė, kad mokslo metai bus trumpesni nei įprasta.
Suplanuotas ir priėmimas į aukštąsias mokyklas – pirmasis jo etapas planuojamas iki rugpjūčio 18 d., antrasis – iki rugsėjo 4 d., o patį mokymosi procesą siūloma pradėti rugsėjo 14 dieną.
Dalis mokinių išreiškė prieštaravimą ir nepasitenkimą tokia tvarka. Jų teigimu, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) pritarimas sprendimui neatidėlioti Valstybinius brandos egzaminų (VBE) – neteisingas. Tikinama, kad nebuvo atsižvelgta į abiturientų nuomonę. Šia tema socialiniuose tinkluose įsivyravo ginčai.
Pasisakė už egzaminų nukėlimą
Abiturientai pasidalijo į dvi stovyklas, vieni teigia, kad egzaminai turi vykti, kadangi nuotolinis mokymas užtikrina sklandų pasiruošimą egzaminams. Tačiau kiti teigia, kad mokiniai savarankiškai negali pasiruošti egzaminams ir siūlo alternatyvas.
Dalis moksleivių jau kovo pabaigoje platino ir skatino pasirašyti peticiją, kurioje Lietuvos abiturientai kreipiasi į Vyriausybę su prašymu atšaukti egzaminus. Per dvi savaites peticiją pasirašė 8000 žmonių.
Abiturientų grupėse socialiniuose tinkluose paskleista žinutė su išsakytais argumentais, kodėl reikia atšaukti egzaminus.
Joje rašoma apie tai, kad nuotolinio mokymo sistema neveikia sklandžiai, o mokiniai tokiu būdu negali tinkamai pasiruošti egzaminams. Žinutės autorė teigė, kad ne visi mokytojai dalyvauja ugdymo procese. Nemaža dalis mokytojų atsiunčia užduotis ir paskiria laiko terminą, iki kada darbas turi būti atliktas, o tokiu būdu pasiruošti egzaminams yra sudėtinga.
Be to, autorė nurodė, kad dėl nuolatinio mokymosi prie kompiuterio, mokiniai jaučia nuovargį, dažniau skauda galvą, silpsta akys, atsiranda mieguistumas.
Paskelbtame užraše buvo kreipiamasi į Lietuvos moksleivių sąjungą su siūlymu: vietoje brandos egzaminų vykdymo, atsižvelgti į 11-12 klasių metinių pažymių įvertinimus, egzaminus keisti į įskaitas, kurios būtų lengvesnės, nei egzaminai, o priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti motyvacinių laiškų bei pokalbių pagalba.
Portalo lrytas.lt redakciją užplūdo moksleivių laiškai su skirtingomis nuomonės. Vis tik, didesnės dalies laiškuose išreiškiamas nusivylimas priimtu sprendimu.
„Vienas iš valdžios argumentu, kodėl negalime nelaikyti VBE – būtu nesąžininga praeitų ir ateinančių metų abiturientų atžvilgiu. Tačiau nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiais metais dvyliktokų mokymosi sąlygos yra visiškai kitokios, nei praėjusių ar būsimų abiturientų.
Daugelio nuomone, nuotolinio mokymosi būdas nėra pats tinkamiausias ruoštis egzaminams. Tad kodėl mums nėra taikomos kitokios priemonės dėl VBE. Mūsų atvejis yra palyginus išskirtinis. Ir galima teigti, kad tai diskriminacija“, – rašė portalo lrytas.lt skaitytojas.
LMS pateikė atsaką į siūlymus
Įsivyravus ginčams tarp abiturientų, abejinga neliko ir LMS. Į moksleivės išsakytus, o vėliau kitų moksleivių platintus pasiūlymus, sureagavo sąjungos prezidentė Sara Aškinytė. Ji išdėstė savo nuomonę, kodėl reikia laikyti egzaminus.
„Šiomis dienomis kaip niekad aktuali tema apskriejo Lietuvą – Lietuvos moksleivių sąjunga pasisako už valstybinių brandos egzaminų vykdymą, užtikrinant reikiamas, moksleivių poreikius atitinkančias sąlygas. Kol visą pasaulį krečia pandemija, medikai kovoja pirmose eilėse, žlunga verslai, be abejo nukenčia ir ugdymo(si) procesas.
Neišvengiamai, bet, deja, didelė dalis moksleivių neturi tinkamos įrangos, sustoja ir stringa programos, mokytojai nespėja pasiruošti, moksleiviai nespėja tvarkytis su krūviu, laukia nežinomybė dėl egzaminų, o prie viso to skauda akis ir kažkur kambary bėgioja maža sesė ar brolis. Taip, lengva nebus. Kodėl reikia laikyti egzaminus?
Kodėl negalima vertinti metiniais pažymiais? Kodėl universitetai neorganizuoja stojamųjų? Šie klausimai, panašu, jog užduodami dažniau nei perskaitomi atsakymai į juos. Šįkart nepasakosiu, kodėl svarbu laikyti egzaminus ir kodėl vienintelė moksleiviams atstovaujanti organizacija pasisakė už tai. Argumentai, priežastys ir kontekstas išsamiai pateiktas organizacijos puslapyje“, – dėstė sąjungos prezidentė.
Jos teigimu, LMS sprendimas gerokai sujudino abiturientų bendruomenę, viešoje erdvėje pasirodė pasipiktinimo įrašai, straipsniai, komentarai.
„Pasirodė ir netikra mano anketa su necenzūriniais žodžiais, dezinformacija apie organizaciją, jos sprendimus, buvo netgi transliacija, kurios metu plačiai apie tai diskutuota. Neabejoju, po šiuo įrašu atsiras dar daugiau reakcijų. Ir tai gerai. Moksleiviai turi kalbėti apie tai, kas svarbu.
Žmogiška piktintis, nesutikti ir išreikšti nusivylimą. Lygiai taip pat svarbu nepamiršti, kam, kur, kodėl ir kokiomis priemonėmis tas nusivylimas transliuojamas. Šioje vietoje lengvo sprendimo nebuvo, nėra ir tokio sprendimo, kuris tiktų visiems.
Turime nuotolinį mokymąsi, kuris vis dar stringa ir mes tai akivaizdžiai išreiškėme nurodydami reikalingas sąlygas. Kiekvienas galime turėti skirtingas švietimo vizijas, bet susiskaldymas ir susipriešinimas duoda mažiausiai naudos“, – pabrėžė LMS vadovė.
Mokslo metai pirmakursiams prasidės ne nuo rugsėjo 1 dienos
Švietimo, mokslo ir sporto ministras A.Monkevičius praėjusį penktadienį pranešė, kad egzaminų atšaukimas nėra planuojamas. Ministras kreipėsi į mokytojus ir paragino padėti abiturientams ruoštis egzaminams, reguliuoti krūvį bei kartu spręsti technines problemas.
„Svarbu užtikrinti sklandų ir ramų pasiruošimą egzaminams, kad šių metų abiturientai turėtų visavertį atestatą,“ – sakė ministras. Be to, jis nurodė, kad egzaminų turinys ženkliai nesikeis. Taip pat A.Monkevičius sakė, kad jau surikiuotas valstybinių brandos egzaminų sesijos grafikas. Jį galite matyti čia.
