Apie grįžimą prie griežtesnio karantino prabilęs G. Nausėda užsiminė ir apie judėjimą per Motinos dieną

Prezidentas tikino, kad neturime žiūrėti ir lygintis su kitomis šalimis, kaip karantino sąlygos švelninamos jose, o kiek tas sąlygas švelninti esą apskritai turėtų spręsti ne politikai, o specialistai.

„Jeigu įsitikinama, kad dėl atlaisvinimo pakilo naujų susirgimų protrūkis ir kilo neigiamų reiškinių, čia pat reikia stabyti atlaisvinimą ir prie antrojo etapo nepereiti. Spręsti, ar reikia eiti prie kito etapo, turėtų ne politikai. Jie kartais užsižaidžia.

Nereikia lygintis į kitus, žiūrėkime, ko mes pasiekėme ir tikrinkime, ar veiksniai davė teigiamą rezultatą. Aš tikrai manau, kad davė, nes mes turime labai apčiuopiamą viruso plitimo sustabdymo rezultatą“, – kalbėjo jis.

Šalies vadovas pabrėžė pats besilaikantis pozicijos, kad geriau būti atsargiems ir rinktis sveikatos, o ne ekonominę pusę, nes žala visuomenės sveikatai gali baigtis labai dideliais ekonominiais nuostoliais.

„Visada būsiu atsargumo pusėje, nes, deja, galbūt atrodo, ką rinktis – ekonomiką ar sveikatą – trumpuoju laikotarpiu, bet, žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, toki pasirinkimo nėra, nes piktnaudžiavimas visuomenės sveikata gali baigtis labai dideliais ekonomikos nuostoliais.

Mano nuomone, šitas planas yra konservatyvus, atsargus ir jis yra pagrįstas ir tuo dokumentu, kuris yra pateiktas Europos Komisijos. Jo vienas iš principų yra atlaisvinti karantiną laipsniškai, įsitikinti, kad tai nekelia neigiamo rezultato sveikatos prasme. Tik tada judėti prie kito etapo“, – sakė jis.

„Matuokime gyvenimą šiek tiek didesniu masteliu ir mes pamatysime, kaip galime iš tos krizės išeiti. <..> Turbūt artimiausius metus, kol bus išrasta vakcina, mes gyvensime šalia viruso“, – pabrėžė G.Nausėda.

Ar per Motinos dieną šalyje bus įvesti tokie eismo ribojimais, kaip ir per šventinį Velykų savaitgalį?

„Iš tikrųjų, kaip ir numatyta, pirmam etapui pasibaigus, mes įvertinsime situaciją ir tada pereisime prie antrojo etapo arba nepereisime. Tikrai dabar negaliu atsakyti dėl motinos dienos.

Labiausiai norėčiau aplankyti savo mamą, kuri guli Darbėnų kapinėse, bet nežinau, ar taip pavyks padaryti, nes tiesiog tam nebus prielaidų“, – apie karantino sąlygas per motinos dieną kalbėjo G.Nausėda.

„Tokie judėjimo apribojimai šalies viduje yra labai netradiciniai, sunkūs sprendimai, kurie sukelia daug neigiamų reakcijų. Bet man pagrindinis kriterijus yra žmogaus gyvybės.

Jeigu tai padeda išsaugoti bent vieną, dvi ar penkias žmogaus gyvybes, tai yra verta daryti. (...) Kiekvienos šalies istorijoje būna aplinkybių, kur mes privalome elgtis šiek tiek nekonvenciškai“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Premjero Sauliaus Skvernelio prieš kelis mėnesius į ekonomikos ir inovacijų ministrus siūlytas Lukas Savickas penktadienį pradėjo eiti Vyriausybės pirmojo vicekanclerio pareigas. Pasak prezidento, kandidato į ministrus bus ieškoma.

„Norint šokti tango, reikia abiejų šokėjų. Nesakau, kad noriu šokti tango su premjeru, bet vis dėlto reikalingas abiejų pusių sutarimas. Taip, ir aš esu siūlęs kandidatūrų ir premjeras yra siūlęs. Kol kas sutarimo neradome, tai nereiškia, kad nerasime artimiausiu metu“, – sakė jis.

„Norėčiau priminti, kad to nebuvo padaryta. KARANTINAS NEATŠAUKTAS, atsipalaiduoti vis dar negalime! <..>

Kartu informuoju, jog šiandien COVID – 19 valdymo komitete nusprendėme, kad šį savaitgalį būtina skirti padidintą dėmesį ir pajėgas sritims, kurias palietė Vyriausybės paskelbtos švelninimo priemonės.

Duoti pavedimai policijai, visuomenės sveikatos centro specialistams, prašysime ir savivaldybių pagalbos. Bus aktyviai tikrinama, ar laikomasi privalomų atstumų, aptarnavimo laiko intervalų, kitų nustatytų reikalavimų“, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė premjeras Saulius Skvernelis.

.

Šalies vadovas įvertino ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą bei kai kuriuos jo sprendimus.

„Tikrai manau, kad tas darbas, kurį jis daro, yra didžiąja dalimi labai naudingas ir reikalingas Lietuvai. Tie, kurie dirba, deja, padaro klaidų ir kartais pagrindiniai sprendimai, kurie mums yra labai svarbūs, gimsta vos ne naktį (...)

Tiek savivaldybės, tiek verslo subjektai, kuriems buvo pranešta apie sąlygų atlaisvinimą, tikrai negali dirbti jau kitą dieną, nes jiems pirmiausia reikia susipažinti su instrukcijomis, dėl to tas verslo atpalaidavimas kol kas yra labiau popierinis, nei apčiuopiamas“, – sakė prezidentas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad susirgimų Lietuvoje statistika yra gerėjanti ne tik dėl infekuotųjų skaičiaus mažėjimo, bet ir didėjančių tyrimų skaičiaus.

G.Nausėda akcentavo, kad Seimo darbą karantino metu galima traktuoti įvairiai, tačiau, jo nuomone, Seimas turėtų grįžti į normalų darbo ritmą.

„Galima traktuoti įvairiai, galima sakyti, kad Seimo dabartinis darbo periodiškumas arba darbas komitetuose ir kartas nuo karto vykstantys plenariniai posėdžiai yra tai, ko užtenka.

Mano nuomone, tai nėra tai, ko užtenka, nes, na, paimkime paprastą pavyzdį – Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūrų klausimas. Jau ir nebepasakysiu, kiek laiko ten užsitęsęs yra ir nėra sprendžiamas ir dar klausimas, ar bus sprendžiamas ateinančią savaitę. 

Yra klausimai, kurie tiesiog nėra sprendžiami operatyviai ir dėl to iš dalies turi prisiimti atsakomybę Seimas“, – aiškino prezidentas.

Anot jo, galima būtų teigti, kad esamas karantino režimas trukdo Seimui normaliai dirbti, tačiau tokiame režime esame visi, todėl privalome stengtis.

 

„Kad Seimas pastaruoju metu yra tam tikrą veiklos tempą praradęs, galima pagrįsti ir objektyviais veiksniais – tuo, kad dabar tenka prisitaikyti prie naujo režimo. Bet prie to naujo režimo taikomės visi. <..>

Visi taikomės ir aš kviečiu, kad Seimas tą darytų energingiau, dažniau ir tikrai prisiimtų visą atsakomybę už šalies problemų sprendimą šiuo metu, nes tik visos valdžios institucijos kartu gali pasiekti optimalų rezultatą“, – tikino valstybės vadovas.

Lietuvoje – dar 21 naujas koronaviruso atvejis. Bendras nustatytų sergančiųjų skaičius išaugo iki 1149. Tiesa, padaugėjo ir pasveikusiųjų – tokiais laikoma 210 asmenų. Mirė 32 koronaviruso infekcija sirgę žmonės.

Laboratorijose ketvirtadienį ištirti 4564 ėminiai, bendras ištirtų ėminių skaičius – 53 tūkst. 101. Nuo ketvirtadienio laboratorijose liko 947 neištirti ėminiai.