Istorijos dūžiai balandžio 18-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

2013 m. mirė aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas (54 m.).<br>LR nuotr.
2013 m. mirė aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas (54 m.).<br>LR nuotr.
1918 m. Lietuvos Taryba, turėdama tikslą organizuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, pradėjo slapta nuo vokiečių registruoti iš Rusijos kariuomenės grįžtančius karius. Vienas pirmųjų karininkų užsiregistravo Kazys Škirpa. Iki 1918 m. spalio mėn. užsiregistravo 39 karininkai ir du kareiviai.<br>V.Skaraičio nuotr.
1918 m. Lietuvos Taryba, turėdama tikslą organizuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, pradėjo slapta nuo vokiečių registruoti iš Rusijos kariuomenės grįžtančius karius. Vienas pirmųjų karininkų užsiregistravo Kazys Škirpa. Iki 1918 m. spalio mėn. užsiregistravo 39 karininkai ir du kareiviai.<br>V.Skaraičio nuotr.
1990 m. Sovietų Sąjunga, reikalaudama, kad Lietuva atšauktų Kovo 11-osios Aktą ir grįžtų į kovo 10 d. buvusią padėtį, pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą. Ji tęsėsi 72 dienas.<br>LR nuotr.
1990 m. Sovietų Sąjunga, reikalaudama, kad Lietuva atšauktų Kovo 11-osios Aktą ir grįžtų į kovo 10 d. buvusią padėtį, pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą. Ji tęsėsi 72 dienas.<br>LR nuotr.
2005 m. Vatikane iš 115 kardinolų pradėtas rinkti naujasis, 265 asis, popiežius. Tarp pretendentų buvo ir Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis (nuotr.).<br>M.Kulbio nuotr.
2005 m. Vatikane iš 115 kardinolų pradėtas rinkti naujasis, 265 asis, popiežius. Tarp pretendentų buvo ir Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis (nuotr.).<br>M.Kulbio nuotr.
1980 m. iš naujojo Vilniaus televizijos bokšto Karoliniškėse pradėtos transliuoti radijo programos.<br>I.Gelūno nuotr.
1980 m. iš naujojo Vilniaus televizijos bokšto Karoliniškėse pradėtos transliuoti radijo programos.<br>I.Gelūno nuotr.
1941 m. Vokietija išbandė dar vieną „meseršmitą“ – naikintuvo „Me-262“ prototipą, dar vadinamą „Kregžde“ (vokiškai – Schwalbe). Jis laikomas pirmuoju serijinės gamybos reaktyviniu lėktuvu, naudotu karo veiksmuose. Baigiantis II pasauliniam karui Vokietijos karo pramonė pagamino 1430 tokių naikintuvų.<br>wikipedia nuotr.
1941 m. Vokietija išbandė dar vieną „meseršmitą“ – naikintuvo „Me-262“ prototipą, dar vadinamą „Kregžde“ (vokiškai – Schwalbe). Jis laikomas pirmuoju serijinės gamybos reaktyviniu lėktuvu, naudotu karo veiksmuose. Baigiantis II pasauliniam karui Vokietijos karo pramonė pagamino 1430 tokių naikintuvų.<br>wikipedia nuotr.
1927 m. gimė amerikiečių politologas Samuelis Huntingtonas. Numatė, kad didžiausia grėsme Vakarų civilizacijai taps islamiškasis ekstremizmas. Mirė 2008 m.<br>123rf nuotr.
1927 m. gimė amerikiečių politologas Samuelis Huntingtonas. Numatė, kad didžiausia grėsme Vakarų civilizacijai taps islamiškasis ekstremizmas. Mirė 2008 m.<br>123rf nuotr.
2004 m. pašventinta restauruota Šventosios Trejybės bažnyčia Vilniuje, nuo šiol ji bus vadinama Dievo Gailestingumo šventove. Ta proga ketinta iš šalia esančios Šventosios Dvasios bažnyčios perkelti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, tačiau jo perkėlimui pasipriešino lenkų tikintieji. Paveikslas buvo perkeltas 2005 m. rugsėjo 28 d. Gailestingojo Jėzaus paveikslą 1934 m. nutapė dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis pagal šventosios Faustinos Kowalskos regėjimą.<br>V.Balkūno nuotr.
2004 m. pašventinta restauruota Šventosios Trejybės bažnyčia Vilniuje, nuo šiol ji bus vadinama Dievo Gailestingumo šventove. Ta proga ketinta iš šalia esančios Šventosios Dvasios bažnyčios perkelti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, tačiau jo perkėlimui pasipriešino lenkų tikintieji. Paveikslas buvo perkeltas 2005 m. rugsėjo 28 d. Gailestingojo Jėzaus paveikslą 1934 m. nutapė dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis pagal šventosios Faustinos Kowalskos regėjimą.<br>V.Balkūno nuotr.
1960 m. paleistas pakutinis, ketvirtasis, Kauno hidroelektrinės agregatas. Pradėjusi dirbti visu pajėgumu hidroelektrinė gamino apie 30 proc. visos tuo metu Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. 2014 m. elektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1960 m. paleistas pakutinis, ketvirtasis, Kauno hidroelektrinės agregatas. Pradėjusi dirbti visu pajėgumu hidroelektrinė gamino apie 30 proc. visos tuo metu Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. 2014 m. elektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Apr 18, 2020, 6:55 AM

Įvykiai Lietuvoje

1518 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis vedė Bario kunigaikštytę italę Boną Sforzą.

1918 m. Lietuvos Taryba, turėdama tikslą organizuoti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, pradėjo slapta nuo vokiečių registruoti iš Rusijos kariuomenės grįžtančius karius. Vienas pirmųjų karininkų užsiregistravo Kazys Škirpa. Iki 1918 m. spalio mėn. užsiregistravo 39 karininkai ir du kareiviai.

1960 m. paleistas pakutinis, ketvirtasis, Kauno hidroelektrinės agregatas. Pradėjusi dirbti visu pajėgumu hidroelektrinė gamino apie 30 proc. visos tuo metu Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. 2014 m. elektrinei suteiktas Algirdo Brazausko vardas.

1980 m. iš naujojo Vilniaus televizijos bokšto Karoliniškėse pradėtos transliuoti radijo programos.

1990 m. Sovietų Sąjunga, reikalaudama, kad Lietuva atšauktų Kovo 11-osios Aktą ir grįžtų į kovo 10 d. buvusią padėtį, pradėjo ekonominę Lietuvos blokadą. Ji tęsėsi 72 dienas.

1990 m. prie Vyriausybės įkurta Lietuvos muitinės tarnyba. Pirmosios pradėjo veikti Vilniaus, Lazdijų, Varėnos, Skuodo, Zarasų, Šalčininkų ir Joniškio muitinės.

1995 m. Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą.

2004 m. pašventinta restauruota Šventosios Trejybės bažnyčia Vilniuje, nuo šiol ji bus vadinama Dievo Gailestingumo šventove. Ta proga ketinta iš šalia esančios Šventosios Dvasios bažnyčios perkelti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, tačiau jo perkėlimui pasipriešino lenkų tikintieji. Paveikslas buvo perkeltas 2005 m. rugsėjo 28 d. Gailestingojo Jėzaus paveikslą 1934 m. nutapė dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis pagal šventosios Faustinos Kowalskos regėjimą.

Įvykiai pasaulyje

1914 m. socialdemokratų susirinkime Krokuvoje Vladimiras Leninas pasisakė tik už vieną socialdemokratų partiją Rusijoje. Lietuvos socialdemokratų pažiūras tautiniu klausimu jis pavadino smulkiaburžuazinėmis.

1941 m. Vokietija išbandė dar vieną „meseršmitą“ – naikintuvo „Me-262“ prototipą, dar vadinamą „Kregžde“ (vokiškai – Schwalbe). Jis laikomas pirmuoju serijinės gamybos reaktyviniu lėktuvu, naudotu karo veiksmuose. Baigiantis II pasauliniam karui Vokietijos karo pramonė pagamino 1430 tokių naikintuvų.

1945 m. Antrajame pasauliniame kare baigėsi Rūro operacija – didžiausia Sąjungininkų supamoji operacija Vakarų fronte. JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados ginkluotosios pajėgos sunaikino paskutinę didelę Vokietijos kariuomenės grupę, į nelaisvę pasidavė apie 325 000 Vokietijos karių. Vokietijos frontas Vakaruose suiro, organizuotas pasipriešinimas nutrūko.

1955 m. Indonezijos mieste Bandunge Indonezijos, Birmos, Ceilono (dabar Šri Lanka), Indijos ir Pakistano iniciatyva sušaukta pirmoji tarptautinė Azijos ir Afrikos šalių konferencija. Dalyvavo 23 Azijos ir 6 Afrikos šalys. Konferencija pasmerkė kolonializmą, rasinę diskriminaciją, prašė Jungtinių Tautų teisingiau taikyti geografinį principą skirstant Saugumo Tarybos nenuolatinių narių vietas Azijos ir Afrikos šalims. Ši konferencija paskatino Neprisijungusiųjų šalių judėjimo atsiradimą 1961 m.

1980 m. Zimbabvė paskelbė nepriklausomybę. Iki tol teritorija vadinosi Pietų Rodezija ir buvo valdoma britų. Pirmuoju šalies ministru pirmininku ir gynybos ministru tapo Robertas Mugabe. Balandžio 18-oji Zimbabvėje yra valstybinė šventė – Nepriklausomybės diena.

2005 m. Vatikane iš 115 kardinolų pradėtas rinkti naujasis, 265 asis, popiežius. Tarp pretendentų buvo ir Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Gimė

1474 m. – Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro žmona Elena. Pastatydino Išganytojo cerkvę Vilniuje. Mirė 1513 m.

1600 m. – karo inžinierius ir artileristas Kazimieras Semenavičius. Jo knyga „Didysis artilerijos menas“ pusantro šimto metį buvo svarbiausias artilerijos mokslo veikalas Europoje. Jame pirmasis iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją ir pateikė trijų pakopų raketos brėžinių. Mirė apie 1651 m.

1814 m. – istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas Eustachijus Tiškevičius. Jo iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Vilniaus senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje. Mirė 1873 m.

1882 m. – Lietuvos valstybės veikėjas, kooperacijos Lietuvoje vienas pradininkų Juozas Tūbelis. Vadovavo trims vyriausybėms, buvo kelių vyriausybių narys. Mirė 1939 m.

1927 m. – amerikiečių politologas Samuelis Huntingtonas. Numatė, kad didžiausia grėsme Vakarų civilizacijai taps islamiškasis ekstremizmas. Mirė 2008 m.

1927 m. – pirmasis pokomunistinės Lenkijos ministras pirmininkas Tadeuszas Mazowieckis. Jo vyriausybė iš esmės pertvarkė šalies ūkį ir politinę sistemą. Mirė 2013 m.

Mirė

1955 m. – amerikiečių fizikas Albertas Einsteinas (76 m.).

1958 m. – Prancūzijos karo veikėjas, Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų Prancūzijoje vyriausiasis vadas Maurice’as Gustave’as Gamelinas (85 m.). Dėl pasenusių strateginių ir taktinių nuostatų neįstengė sulaikyti Vokietijos puolimo Ardėnuose, dėl to buvo atleistas ir perduotas kariniam tribunolui.

2002 m. – norvegų keliautojas Thoras Heyerdahlas (87 m.). Iškėlė hipotezę, kad polineziečiai gali būti kilę iš Pietų Amerikos. Norėdamas ją patvirtinti 1947 m. su penkiais bendražygiais plaustu „Kon-Tiki“ perplaukė Ramųjį vandenyną.

2013 m. – aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas (54 m.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.