Švietimo, mokslo ir sportą ministeriją (ŠMSM) vos įvedus karantiną užplūdo skundai dėl nepakankamų priemonių mokymuisi nuotoliniu būdu, stringančios sistemos. Pastaruoju metu ryškiausias nuomonių susikirtimas išryškėjo dėl mokslo metų trukmės ir baigiamųjų egzaminų.
Kad mokymuisi nuotoliniu būdu nėra pasirengusius visos mokyklos ir dalis mokinių paaiškėjo labai greitai. Dėl to ministerija ir kai kurios privačios iniciatyvos moksleiviams iš socialiai jautrių šeimų parūpino planšetinius ir nešiojamus kompiuterius.
Baigiamųjų klasių moksleiviai ir jų tėvai pasidalijo į dvi stovyklas: pažėrusiems kritiką dėl netipinės situacijos ir apsunkino mokymosi, kiti atsakė pavyzdžiais, jog vaikai gali pasiruošti savarankiškai. Vis dėlto buvo priimtas sprendimas nenukelti egzaminų sesijos ir ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu ji prasidės birželio 22 d.
Nuotolinio mokymosi ypatybes regionų ir didžiųjų miestų mokyklose aptarinėja ne tik švietimo bendruomenė, ministerija galutinį įvertinimą ir aptarimą ketina atlikti jau praėjus šiam sudėtingam laikotarpiu.
Tuo tarpu mokytojai, mokiniai ir tėvai turi savo nuomones. Netrūksta ir besidžiaugiančių šia sistema, kadangi tobulinamos kitos kompetencijos, pritaikomi naujesni metodai ir gebėjimas lanksčiai prisitaikyti.
Savo pastebėjimais apie nuotolinį mokymąsi su portalu lrytas.lt pasidalijo Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų rajono mokyklų moksleivės ir mokinių mamos.
Nuomonės skirtingos
Dvyliktokė iš Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos pasakojo, kad dalis mokytojų nėra įpratę naudotis reikiamomis programomis, dėl to kai kurios pamokos nevyksta. „Mes tiesiog gauname užduotis ir turime įveikti visą materialą patys.“ Be to, ji teigia, kad atsakingai mokosi vos 3 ar 4 mokiniai. „Manau, taip yra dėl motyvacijos stokos ir negebėjimo susikoncentruoti komforto zonoje“, – sako paskutinėje klasėje besimokanti mergina.
Tuo metu kitoje Šalčininkų gimnazijoje, Lietuvos tūkstantmečio, dviejų vaikų mamos teigimu, situacija kiek skiriasi. Du moksleivius vaikus auginanti Gerda portalui lrytas.lt sakė, kad nuotolinis mokymasis vyksta neblogai.
„Pirmą savaitę buvo nemažai užduota, pradinukės dukros mokytoja pakeitė jų kiekį, peržiūrėjo. Vyresnioji dukra tvarkosi pati. Nors, mano manymu, toks mokymosi būdas neužtikrina sklandaus darbo. Vaikai išties pavargę, visą dieną sėdi prie kompiuterio“, – įsitikinusi moteris.
Nuotolinio mokymosi sėkmė ir kokybė priklauso ne tik nuo ŠMSM sprendimų ar mokymosi programų, bet ir nuo mokyklų pasiruošimo tokiam darbui.
Internete netrūksta kritikos moksleivių skundams dėl nuovargio per ilgai sėdint prie kompiuterio. Akivaizdu, kad nuotolinis mokymasis vertinamas nevienareikšmiškai.
Įprasti reikėjo visiems
Su portalu lrytas.lt bendravę mokiniai Vilniuje išskiria ypač didelį krūvį, su kuriuo susidūrė vos pradėję mokytis nuotoliniu būdu. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos abiturientė Ieva pasakojo, kad pirmos dienos buvo itin sunkios: „Teko sėdėti prie kompiuterio nuo ryto iki vakaro, nes turėjau daug darbo.
Beveik visos pamokos vyksta online režime, tai yra kiek problematiška, kadangi mokomės trumpiau negu įprastai (30 min – pamoka) ir per tą laiką yra labai sunku išmokti ką nors naujo ir padaryti, ką nors naudingo.“
Jos teigimu, po kelių savaičių mokytojai priprato prie tokio mokymosi tvarkaraščio ir darbo krūvis tapo mažesnis.
Abiturientė pasisakė ir dėl brandos egzaminų: „Matau labai prastas perspektyvas. Yra sunku tiek mokytojams, tiek mokiniams. Nes mes turime pasiruošti egzaminams savarankiškai ir tai yra daug sunkiau, nei atrodo. Visą dieną sėdi, bandai už viską atsiskaityti, bet galų gale šis darbas nėra vaisingas. Labai sunku mokytis pačiam, be mokytojo pagalbos, todėl manau, kad jei egzaminai vyks – rezultatai bus prasti.“
Dviejų vaikų mama Evelina, kurios vaikai mokosi Valčiūnų gimnazijoje Vilniaus rajone, pasakojo, kad supranta didelį krūvą patiriančius mokinius ir mokytojus.
„Turiu du vaikus, vienas iš jų pradinukas, man teko net praleisti darbą tam, kad galėčiau jiems padėti susikoncentruoti bei suprasti kaip veikia visos mokymosi programos. Bet sunku yra ne tik mums, sunku yra ir mokytojams. Jie padeda mums spręsti iškylančias problemas.“
Tuo tarpu į portalą lrytas.lt besikreipusi mokytoja iš Vilniaus rajono mokyklos pasakojo, kad nesitikėjo tokių gerų rezultatų.
„Iš tiesų, nebuvome pakankamai apmokyti, kaip naudoti visas tas sistemas, bet ir neužtrukome, kol perpratome. Manau, kad viskas priklauso nuo abipusio nusiteikimo. Bet pati matau, kad tie vaikai, kurie dažnai klasėje jautėsi nejaukiai, demonstruoja gerus pasiekimus.
Aš galiu skirti individualiai laiko konsultacijai, jie jaučiasi geriau, todėl atliktų darbų rezultatai pagerėjo. Net pajuokausiu, dabar mokytojai turi daugiau darbo“, – dėstė mokytoja jau penkiolika metų dirbanti Vilija.
Primename, kad ministerija praėjusį penktadienį išplatino pranešimą, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 d.
