Juo gydytoja pasirinko uostamiestyje žinomą teisininką Henriką Mackevičių. Šis advokatas užpernai tragiškai žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitės byloje gynė mediką Aivarą Miltenį.
H.Mackevičius dabar priverstas aiškintis, kodėl R.Dagienės vadovaujamame hospise, kuriame mirė jau du COVID-19 sirgę asmenys, buvo 38 gyventojai, nors galėjo būti tik vienas.
Pirmadienį ministras A.Veryga pranešė, kad situacija „Klaipėdos hospise“ skandalinga – ši įstaiga esą higienos pasą turėjo tik vienai lovai, kai realiai jų buvo net 38.
V. Grubliauskas apie situaciją „Klaipėdos hospise“: „Situacija mažų mažiausiai skandalinga“
Dėl to A.Veryga teigė matantis pagrindo kreiptis į teisėsaugą. „Tai iš tikrųjų yra kriminalas, jeigu žmonės taip neatsakingai elgėsi“, – pareiškė ministras.
Į prokuratūrą jau pranešė kreipęsis ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis užsiminė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras esą metus neturėjo prievolės tikrinti privačios įstaigos veiklos.
Negana to, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį pranešė, kad „Klaipėdos hospise“ esą neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugų. Ministerija apie tokią įstaigą esą nieko net nežinojo.
Veikia teisėtai ar ne?
Ar tikrai visuomenės sveikatos specialistai neturi galimybių tikrinti, ar įstaiga vykdo tą veiklą, kuriai yra gavusi leidimą? Ar tokia veikla yra teisėta?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai lrytas.lt antradienį nurodė, kad „Klaipėdos hospisas“ (viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“) turi Valstybinės Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išduotą licenciją, kuriai yra suteikta teisė šiai įstaigai teikti keletą asmens sveikatos priežiūros paslaugų.
Įstaiga esą gali teikti stacionarines palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, ambulatorines šeimos medicinos ir paliatyviosios pagalbos, psichiatrijos bei ambulatorines slaugos paslaugas namuose.
„Klaipėdos hospisas“ šias paslaugas teikia teisėtai“, – nurodė SAM atstovė Justina Petravičienė, pabrėžusi, kad išduodant asmens sveikatos priežiūros paslaugų licenciją teisės aktų reikalavimų lovų skaičiui nėra numatyta ir to Akreditavimo tarnyba nevertina.
Anot ministerijos, higienines sąlygas vertina ir leidimą – higienos pasą – išduoda kita ministerijai pavaldi įstaiga – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Šio centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė antradienį pakartojo, kad įstaiga higienos pasą turėjo tik vienai lovai. „Tai reiškia, kad 37 pacientai buvo gydomi neteisėtai, nelegaliai“, – teigė NVSC Vilniaus departamento vadovė.
R. Lingienė: „Klaipėdos hospise“ tebedirba sąlytį turėję darbuotojai
Po vienu stogu – dvi organizacijos
Ar „Klaipėdos hospisui“ nuo praėjusių metų rugpjūčio vadovaujanti R.Dagienė, kuri yra ir viena iš jo bendrasavininkių, gali paaiškinti, kodėl A.Veryga ir V.Grubliauskas globos įstaigos vadovams grasina kriminalu?
Antradienį R.Dagienė buvo nepasiekiama, už ją kalbėjo advokatas H.Mackevičius. Jis portalui lrytas.lt negalėjo atsakyti, ar higienos pasą vienai lovai yra gavusi viešoji įstaiga, ar „Klaipėdos hospisas“.
Tačiau atvokatas pripažino, kad tai – du skirtingi juridiniai asmenys. „Tai dvi skirtingos organizacijos, kurias sieja veiklos vieta, tarpusavio pagalba ir vadovybė“, – paklaustas, kas sieja „Klaipėdos hospisą“ ir viešąją įstaigą „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centrą“, sakė advokatas.
Registrų centro duomenimis, ši Pilies gatvėje registruota įstaiga buvo įsteigta dar 2011 metais. R.Dagienė ją įsteigė kartu su Klaipėdos regiono slaugos koordinatoriumi Viljaru Reigu.
Pastarasis, kaip ir Klaipėdos universitetinėje ligoninės Brachiterapijos skyriui vadovaujanti R.Dagienė, dirba dar kelis darbus. V.Reigas taip pat dirba Klaipėdos savivaldybės įsteigtoje Medicininės slaugos ligoninėje bei miesto greitosios pagalbos stotyje.
A. Veryga: galima sakyti, kad egzaminą išlaikėme, tačiau karantiną bus siūloma pratęsti
Pripažino: painiavos – daug
„Klaipėdos hospisą“ V.Reigas ir R.Dagienė įsteigė pernai balandį.
Advokatas H.Mackevičius portalui lrytas.lt teigė kol kas negalįs atsakyti, ar higienos pasas buvo išduotas hospisui ar viešajai įstaigai, kurios, nors ir registruotos skirtingais adresais, veikia po vienu stogu Jūros gatvėje.
„Aš ne medicinos srities specialistas, o teisininkas ir visų niuansų nežinau, bet situacija tokia, kad higienos pasas yra išduotas vienai palatai, kurioje yra viena lova, o ta palata yra pastato pirmame aukšte.
Dėl to kartais kartais gali kilti painiavos – viena palata, viena lova, vienas aukštas“, – dėstė advokatas, paklaustas apie įtarimus dėl nelegalios hospiso veiklos.
Anot teisininko, kadangi dvi įstaigos veikia tose pačiose patalpose, sunku susigaudyti, kas yra kas ir kas yra kur: „Matau, kad ir A.Verygai sudėtinga susigaudyti, ir man ne viskas dar aišku, kas iš tų įstaigų atlieka kokias paslaugas.
Aš ir pats dabar aiškinuosi, ar iš tikrųjų tam tikrų paslaugų atlikimui reikalingas higienos pasas? Nes ten yra tokia žmogiškoji painiava – nežinia, kas ką daro?
Nes, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje darbuotojų, berods, yra 36, o hospise – trys. Bet juk aišku, kad trys darbuotojai negali prižiūrėti 38 pacientų?“.
Susiję straipsniai
Įtarimus aiškinsis vėliau
Kodėl šiuo atveju yra tiek painiavos?
Ar šiuo atveju nebuvo bandyta sumėtyti pėdas, siekiant paslėpti nelegalią veiklą? „Aš visuose tuose dalykuose pradėjau kapstytis tik pirmadienį. Šiandien sužinojau, kad hospisui trūksta trečio lygio apsaugos priemonių. Rytdienai įstaiga jų neturi.
Man – ir kaip žmogui, ir kaip advokatui, – dabar svarbu pasiekti, kad rytoj būtų tęsiama žmonių priežiūra, apsaugant pacientus ir ten likusius dirbti darbuotojus, tarp kurių irgi yra užsikrėtusių.
Mūsų su R.Dagiene rūpestis dabar yra ne aiškintis tuos, kaip jūs sakote „šachar machar“, o apsaugos priemonės, kurių rytoj jau galime ir neturėti. Dabar svarbu išgelbėti pacientus ir neapkrėsti kitų žmonių, o kas ten dėl ko kaltas aiškinsimės vėliau“, – paklaustas apie įtarimus dėl nelegalios veiklos, į šoną suko advokatas.
Anot H.Mackevičiaus, galima kelti įvairias versijas, kodėl taip yra, kad leidimas buvo išduotas vienai lovai, o realybėje jų yra daugiau: „Gal yra kokia nors klaida, gal yra dalykų, kurie nėra labai toleruotini, bet yra teisėti. Neatmetu, kad galėjo būti ir kokių nors pažeidimų. Bet šiandien dar anksti spręsti, kokia gali būti atsakomybė: drausminė, baudžiamoji, administracinė, civilinė ar kokia kitokia atsakomybė?
Bet šiandien man ir R.Dagienei labiau rūpi gauti apsaugos priemonių, reikalingų pacientų priežiūrai, arba juos turi pasiimti kažkurios kitos gydymo įstaigos. Kai išspręsime šituos dalykus, tada aiškinsimės, kodėl buvo padaryta vienaip, o ne kitaip“.
Vis dėlto H.Mackevičius užsiminė, kad hospisas esą užsiėmė ne vien tik paliatyviosios medicinos paslaugomis, bet teikė ir kitas paslaugas, kurias tik iš dalies galima priskirti prie medicinos paslaugų.
„Aišku, kad 38 pacientai negali būti guldomi į vieną lovą.
Bet turime kelti klausimą, ar hospisas yra gydymo įstaiga, kuriai reikalingas higienos pasas? Aš atsakymo neturiu, dabar tai aiškinuosi ir negaliu kategoriškai teigti, ar tokį pasą privalu turėti, ar vis vis dėlto ne. Gali būti, kad tai tik formalus pavadinimas. Ar dabar važinėjimas be žieminių padangų yra formalus pažeidimas ar nusikaltimas? Mano nuomone, reikia vertinti konkrečias aplinkybes“, – kalbėjo „Klaipėdos hospiso“ pasitelktas teisininkas.
Be to, advokatas teigė, kad šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra milžiniškos šūsnys ir kol kas sudėtinga rasti reikiamus atsakymus. „Jeigu aš šiandien galėčiau atsistoti prieš kameras ir pasakyti, kad mano įsitikinimu yra taip ir taip, aš tą ir padaryčiau. Bet šiandien mes dirbame ir aiškinamės, ar yra kažkokie pažeidimai“, – kalbėjo H.Mackevičius.
Susiję straipsniai
Reikia psichologo pagalbos
Beje, H.Macklevičius portalui lrytas.lt teigė R.Dagienės pasamdytas ne tik kaip advokatas, bet ir kaip atstovas žiniasklaidai. Teisininkas pats pakomentavo skandalų užgriuvusio „Klaipėdos hospiso“ vadovės būseną.
Anot advokato, koronaviruso židiniu tapusio „Klaipėdos hospiso“ vadovė šiuo metu patiria didelį moralinį spaudimą. „Gydytojui yra didelis moralinis smūgis, kai miršta jo pacientas. Ji yra labai įsitempusi ir kaip žmogus. Liaudiškai tariant, ji yra įsprausta į kampą. Aš šiuo atveju atlieku ne tik advokato, bet vos ne psichologo paslaugas, ją raminu“, – apie R.Dagienės savijautą detalių atskleidė jos advokatas.
H.Mackevičius pripažino, kad be rūpesčių dėl infekcijos, „Klaipėdos hospiso“ vadovę prislėgė ir per visą šalį nuskambėję A.Verygos mesti kaltinimai. „Jie turbūt niekam nebūtų malonūs“, – sakė advokatas.
Neranda darbuotojų
Tuo tarpu A.Veryga antradienį pareiškė nesuprantantis, kodėl visame Klaipėdos regione neatsiranda darbuotojų, kurie galėtų dirbti koronaviruso židiniu tapusiame „Klaipėdos hospise“.
Koronavirusas buvo nustatytas vienuolikai įstaigos darbuotojų ir 33 pacientams, o likusieji įstaigos darbuotojai turėtų izoliuotis, tačiau vis dar dirba, nes nėra kam jų pakeisti.
„Tuos duomenis, ką mes turėjome, jie iš tikrųjų yra labai didelį nerimą keliantys. Ir tai, kad ten tris paras tie darbuotojai ar net ilgesnį laiką tie patys dirba. Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima Klaipėdos visame regione rasti kelių darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip ten neišeina susišnekėti“, – sakė ministras.
Pasak jo, tai, kad įstaigoje šiuo metu dirba kontaktą su sergančiais turėję asmenys, yra negerai, bet dar blogiau būtų sunkiai sergančius hospiso globotinius palikti be priežiūros.
„Žinoma, kad jeigu dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, yra blogai, bet tai yra geriau negu palikti tuos pacientus išvis be nieko. Negalima palikti žmonių, kurie yra terminalinės būklės, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, be personalo“, – sakė A. Veryga.
Klaipėdoje antradienį rengiamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl situacijos hospise. Anksčiau antradienį pranešta, jog pavyko sudaryti dvi pamainas, kurios turėtų perimti darbą iš šiuo metu įstaigoje esančių darbuotojų.
Pirmadienį skelbta, jog pavyko rasti devynis iš reikiamų 15 darbuotojų.
„Nė viename kitame regione tokių problemų nekyla: randami yra darbuotojai ir ligoninėse, kurios užsidaro, kur reikia papildomai parūpinti. Taigi ne pirmas atvejis – buvo Ukmergė, buvo Marijampolė. Visur tuos darbuotojus rasdavo. Nežinau, kodėl Klaipėdoje taip stebuklingai nieko neišeina rasti ir kaip ten yra prašoma ar kaip ten yra kalbama. Žinoma, negali prievarta darbuotojų nudeleguoti, bet tam yra vadovai, jie turi šnekėtis, turi kalbėtis“, – teigė ministras.
Klaipėdos savivaldybė taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama hospisui skirti asmens apsaugos priemonių, nes savivaldybė kai kurių priemonių, tokiu kaip antbačiai ar vienkartiniai kombinezonai, neturi.
A. Veryga teigia, jog dėl to reikėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę, skirstančią priemones Klaipėdos regiono gydymo įstaigoms.