Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1794 m. Jokūbo Jasinskio vadovaujami sukilėliai užėmė Vilnių.
1919 m. lenkų užgrobtame Vilniuje įkurtas Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas. Atstovavo Vilniaus ir Vilniaus krašto lietuviams ir jų organizacijoms, veikė kaip neoficiali Lietuvos atstovybė, informuodavo Lietuvos vyriausybę apie padėtį krašte, gynė lietuvių teises. Lenkijos administracijai komiteto pavadinime įžvelgus Lietuvos pretenzijas į Vilniaus kraštą, 1935 m. pabaigoje komitetas pavadintas Tautiniu Vilniaus lietuvių komitetu. Jo veikla buvo varžoma, 1937 m. vasario 16 d. uždarytas ir veikė slaptai.
Įvykiai pasaulyje
1418 m. baigėsi šešioliktas visuotinis Katalikų Bažnyčios susirinkimas, prasidėjęs 1414 m. Vokietijos mieste Konstance. Tai buvo didžiausias pagal dalyvių skaičių vidurinių amžių Bažnyčios susirinkimas. Dalyviai sąlyginai buvo suskirstyti pagal tautas – į anglų, ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių grupes, kad balsuojant nenusvertų daugumą sudarančių italų nuomonė. Susirinkimas paskelbė visuotinio susirinkimo viršenybę popiežiaus atžvilgiu, Janą Husą ir jo sekėją Jeronimą Prahiškį pripažino eretikais ir nuteisė sudeginti ant laužo. Susirinkime dalyvavo ir lietuvių bei žemaičių pasiuntiniai. Jie pateikė Vytauto Didžiojo skundą dėl Vokiečių ordino negarbingos veiklos. Konstanco susirinkimas Žemaitiją paliko politiškai pavaldžią Vokiečių ordinui, bet teisę ją apkrikštyti suteikė Vytautui ir Jogailai.
1915 m. I pasauliniame kare prie Belgijos miesto Ipro Vokietijos kariuomenė pirmą kartą panaudojo cheminį ginklą – nuodingas chloro dujas, kurios vėliau pavadintos ipritu. Buvo apnuodyta apie 15 tūkst. žmonių.
1945 m. Pietų Prancūzijoje oficialiai baigė gyvuoti kolaboracinis Vichy režimas. Jo vadovas maršalas Henri Pétainas Prancūzijos vadovu pasiskelbė 1940 m. vasarą, kai nacių Vokietija okupavo Šiaurės Prancūziją. Režimas vykdė represijas prieš žydus ir komunistus, leido jo kontroliuojamoje Prancūzijos dalyje veikti Vokietijos specialiosioms tarnyboms. 1942 m. lapkričio mėn. Vokietijai okupavus visą Prancūziją, režimo valdžia tapo nominali. 1995 m. Rygoje įvyko pirmasis bendras Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos pasitarimas. Sutarta, kad susitikimai, kuriuose bus aptariami pagrindiniai Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo tikslai, vyks kartą per metus.
Gimė
1451 m. – Kastilijos ir Aragono karalienė Izabelė I Katalikė. Jai valdant Ispanijoje baigėsi rekonkista, buvo stiprinama katalikybė, įkurta inkvizicija, iš Ispanijos išvyti atsisakę krikštytis žydai. Izabelė I Katalikė rėmė Kristupo Kolumbo keliones į Ameriką, jos laikais buvo pradėta kurti Ispanijos imperija. Mirė 1504 m.
1724 m. – vokiečių klasikinės filosofijos pradininkas ir žymiausias jos atstovas Immanuelis Kantas. Siekė atrasti proto pagrindus bei galimybes, nagrinėjo moralės supratimą, ieškojo jos pagrindų. Grožį traktavo kaip moralumo simbolį. Mirė 1804 m. 1870 m. – Rusijos politinis veikėjas, bolševikų partijos įkūrėjas ir komunizmo teoretikas Vladimiras Uljanovas-Leninas. Buvo svarbiausias XX a. komunistinis veikėjas, išplėtojo proletariato diktatūros ir socialistinės revoliucijos teorijas. Mirė 1924 m.
1904 m. – amerikiečių fizikas, vienas atominės bombos kūrėjų Julius Oppenheimeris. Jam pasisakius prieš vandenilinę bombą ir už taikų atomą, apkaltintas nelojalumu valstybei. Buvo teisiamas, po teismo nuspręsta, kad jo kandidatūra nepageidautina jokiuose postuose, susijusiuose su karinėmis paslaptimis. 1963 m. kaltinimai buvo panaikinti. Mirė 1967 m.
1967 m. – Lietuvos laisvės gynėja, Sausio 13-osios auka Loreta Asanavičiūtė. Žuvo 1991 m.
Mirė
1884 m. – italų baleto artistė ir pedagogė Maria Taglioni (79 m.). Šoko daugelio Europos valstybių teatruose, buvo viena žymiausių romantinio baleto šokėjų. Viena pirmųjų pradėjo šokti ant pirštų galų, avėdama puantus. 1958 m. – žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas ir praktikas Petras Šalčius (65 m.).
1994 m. – JAV prezidentas Richardas Nixonas (81 m.). Užbaigė Vietnamo karą, užmezgęs santykius su Kinija ir su SSRS pasirašęs Strateginės ginkluotės apribojimo sutartį sumažino Šaltojo karo įtampą. Iš pareigų atsistatydino dėl kilusio Votergeito pasiklausymo skandalo per prezidento rinkimų kampaniją.
