Darbotvarkėje, be kita ko, buvo įrašyta diskusija apie pandemijos iššūkius Lietuvos sveikatos sistemai ir ekonomikai, premjero Sauliaus Skvernelio bei finansų ministro Viliaus Šapokos atsakymai į Seimo narių klausimus.
Tačiau prieš pat pietus paaiškėjo, kad nei premjero, nei finansų ministro atsakymų posėdžio dalyviai nesulauks – jie atsisakė atsakyti į opozicijos klausimus
Pranešė, kad neatvyks
S. Skverneliui ir finansų ministrui V. Šapokai ketvirtadienį atsisakius pateikti atsakymus į opozicijos jiems pateiktus klausimus, valdančiajai daugumai oponuojantys politikai prakalbo apie grėsmę kuriančius precedentus.
„Nei šioje kadencijoje, nei ankstesnėse nėra buvę, kad Vyriausybė ir jos atstovai, kurie yra kviečiami su parašais Seimo narių pagal Statuto numatytas normas, atsisakytų ateiti į posėdį ir į užduotus klausimus atsakyti. Susidaro įspūdis, kad visi tie išvedžiojimai apie tai, kad čia nesaugu, kad Seimas turėtų laikytis kažkokio karantino, – tai yra paprasčiausiai bėgimas nuo atsakymų į klausimus“, – Seime kalbėjo konservatorių bei opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis reagavo į Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio paskelbtą informaciją apie iš Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos gautus raštus, kad Seimo nariai turi teisę raštu pateikti tik vieną klausimą.
„Panašu, kad geriausia užuovėja yra patogios pačių susikurtos spaudos konferencijos. Tai yra tikrai gėdinga. Bet į klausimus atsakyti tikrai reikės, jie niekur nepradings“, – piktinosi G. Landsbergis.
Kartu, jo teigimu, Ministrų Kabineto narių poelgis kuria analogų neturintį pavojingą precedentą, – nes, tęsė konservatorius, visi į Seimą kviečiami pareigūnai galės pasirinkti, į kuriuos klausimus jie nenorės atsakyti.
„Ateityje tiek jis, tiek ir visi kiti pareigūnai galės pasakyti – prašome patikslinti, kurie klausimai yra svarbūs, nes kitaip aš neateisiu. Kuriamas nedemokratinis, Seimo statutą pažeidžiantis precedentas, kuris gali grėsti valstybei didelėmis problemomis ateityje“, – teigė G. Landsbergis ir kreipėsi į Seimo pirmininką, prašydamas, kad jis užtikrintų, jog Seimo statuto būtų laikomasi.
Premjeras neatvyks atsakinėti į opozicijos keliamus klausimus
Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį neatvyks į Seimą atsakinėti į opozicijos jam pateiktus klausimus. Opozicija ketvirtadienį surengė neeilinį posėdį ir dar priešpiet planavo Vyriausybės vadovui užduoti penkis klausimus dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, Upės gatvės asfaltavimo, valdžios testavimosi dėl koronaviruso bei vėlavimo įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
Nepaisant valdantiesiems oponuojančių jėgų deklaruotų raginimų atvykti ir atsakyti į klausimus, S. Skvernelis atsakymų pateikti numatytu laiku negalės. Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose, sako Vyriausybės vadovo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Be to, premjero komanda tvirtina, kad tuo pačiu metu vyksta COVID-19 komiteto, kuriam S. Skvernelis vadovauja, posėdis. Taip pat T. Beržinskas užsimena, kad opozicija paprašyta nepatikslino, į kurį klausimą premjeras galėtų atsakyti raštu.
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą Vyriausybės nariui gali būti pateikiamas raštiškas klausimas dėl ypač svarbios problemos, buvo paprašyta patikslinti, į kurį iš penkių raštu pateiktų Seimo narių klausimų turėtų būti pateiktas atsakymas posėdžio metu – ir kokia ypač svarbi problema yra keliama. Deja, atsakymo nesulaukėme.
Be to, pagal iš anksto suplanuotą darbotvarkę šiandien tuo pačiu metu, kaip ir Seimo posėdyje, numatytas laikas atsakymams pateikti, premjeras dalyvauja COVID-19 komiteto posėdyje. Ten, kur svarstomi tiesiogiai su susidariusios situacijos šalyje valdymu susiję klausimai ir priimami neatidėliotini sprendimai“, – Eltai teigė T. Beržinskas.
Pasak jo, premjeras nesiruošia žaisti politinių žaidimų, be to, akcentuoja atstovas spaudai, progą užduoti rūpimus klausimus opozicija turės dar šį ketvirtadienį organizuojamoje Vyriausybės valandoje.
„Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose. Juolab kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus“, – pridūrė jis.
T.Bauro nuotr.
Paskelbė opozicijos darbotvarkę
Opozicijos darbotvarkėje numatė svarstyti klausimus dėl didesnių subsidijų už prastovas, geresnių sąlygų savarankiškai dirbantiems asmenims, palankesnės motinystės išmokų skaičiavimo tvarkos esant prastovai ir kitus.
Opoziciniai konservatoriai teiks įstatymo projektus dėl reprezentacinių ir parlamentinių išmokų sustabdymo.
Diskusijoje „Pandemijos iššūkiai ir problemos Lietuvos sveikatos sistemai ir ekonomikai“ pranešimus perskaitė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė dr. Živilė Gudlevičienė, ESTEP valdybos pirmininkas ir Pandemijos ekonomikos grupės narys dr. Klaudijus Maniokas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Įstaigų vadovai nežino, kaip ir iš kokių lėšų didinti medikams algas
Baigiantis balandžio mėnesiui gydymo įstaigų vadovai nežino, kaip ir iš kokių lėšų didinti atlyginimus medikams, teigia Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
„Šiandien, balandžio 23 dieną, dar nėra aišku, kaip bus, kokiu mechanizmu, iš kokių lėšų didinami tiek, medikų atlyginimai, tiek dirbančiųjų su COVID-19“, – ketvirtadienį per diskusiją nenumatytame Seimo posėdyje sakė ji.
„Pažadas yra 18 proc. (didinti darbo užmokestį – BNS) visiems medikams ir nuo 60 iki 100 proc. – dirbantiesiems COVID padaliniuose. Tačiau pažadas yra balandžio 1-osios. Mūsų klausimas – ar tai tikrai liks balandžio 1-osios pažadas? Nes šiandien nė vienos įstaigos administracija nežino, kaip ir iš kokių lėšų tą vykdyti“, – tvirtino medikų atstovė.
Vyriausybė yra nusprendusi nuo balandžio visiems medikams darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 18 procentų.
Susiję straipsniai
Valdantieji nusprendė nedalyvauti
Prieš pat Seimo posėdį prie salės sutikta valstietė Aušra Papirtienė dar kartą pakartojo, kad posėdyje nedalyvaus, nes taip sutarta frakcijoje, o ji yra komandos dalis.
Taip pat darbotvarkėn įtrauktas siūlymas dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais pradėti apkaltos procesą Seimo narei Irinai Rozovai.
Neeilinį posėdį opozicija rengia dėl to, kad valdantieji nesutiko grįžti prie įprasto Seimo darbo rimto, kai posėdžiaujama dvi dienas per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais.
Valdančiųjų frakcijų atstovai BNS patvirtino, kad sutarta nedalyvauti ketvirtadienio plenariniuose posėdžiuose.
Socialiniame tinkle ketvirtadienį savo nuomonę apie surengtą posėdį paskelbė ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Trečiadienį jis taip pat neslėpė kritikos šiame opozicijos sprendimui.
Nenumatytą Seimo posėdį šaukiančiai opozicijai – R.Karbauskio kritika, garsiojo gelbėjimo plano tikina nematęs ir premjeras.
„Taip, yra sprendimas nedalyvauti. Mes manome, kad dėl koronaviruso Seimas turėtų posėdžiauti vieną dieną per savaitę, siūlėme į antradienio darbotvarkę įtraukti opozicijos projektus, bet jie atsisakė juos pateikti. Čia yra politikavimas“, – BNS sakė valstiečių frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos seniūnė Vanda Kravčionok ir Socialdemokratų darbo partijos frakcijos vadovas Rimantas Sinkevičius taip pat teigė, kad frakcijų nariai laikysis ankstesnio sprendimo posėdžiauti vieną dieną.
Antradienį valdančiųjų balsais nuspręsta, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės saugiau būtų į plenarinius posėdžius Seimo nariams rinktis kartą per savaitę – antradieniais.
Opozicija tvirtina, kad atsisakius ketvirtadienio posėdžių, ji praranda parlamentinės kontrolės įrankius – Vyriausybės valandas ir opozicines darbotvarkes.
Nenumatytas posėdis rengiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių.