Etikos sargai siūlo Seimui balsavimą dėl teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo pripažinti negaliojančiu

Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.<br>D.Umbraso nuotr.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinksianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina svarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų aplinkybes.<br>D.Umbraso nuotr.
Asta Kubilienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Asta Kubilienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Antanas Matulas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antanas Matulas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Apr 24, 2020, 8:30 AM, atnaujinta Apr 24, 2020, 2:22 PM

Penktadienį į neeilinį posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.

Etikos sargų nuomone, šių metų balandžio 21 d. Seimo priimtas nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš užimamų pareigų, nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.

„Taip pat nutarėme prašyti Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos prezidento valios“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.

Anot jo, kitą savaitę, antradienį, Seimui planuojama pristatyti šį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą.

„Prašysime Seimo balsuoti už jį, ir jeigu Seimas pritars tokiam Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimui, būtų ištaisytas akivaizdus prieštaravimas, nes Seimui nesuteikta teisė be pagrindo atleisti teisėją. Seimas turėtų balsuoti greičiausiai atvirai, čia jau pirmininkaujantis pagal Statutą turėtų apsispręsti, ir pripažinti nutarimą dėl teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo negaliojančiu“, – Eltai sakė A. Matulas.

Jis tikisi, kad Seimas pritars etikos sargų išvadai, nes visų frakcijų atstovai šioje komisijoje pritarė jai vieningai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat pažymėjo, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „turėdamas išskirtinę pareigą vadovauti Seimo darbui, vadovaudamasis iš Konstitucijos kylančiais demokratijos, atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principais bei įvertindamas susiklosčiusią situaciją, galėjo reaguoti atidėdamas Seimo nutarimo, kuriuo Seimas atleido S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų, pasirašymą“ bei neatidėliotinai kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją.

Etikos sargų nuomone, taip būtų išvengta nutarimo įsigaliojimo pasekmių.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui A. Matului keista, kodėl taip greitai Seimo pirmininkas V. Pranckietis pasirašė šį nutarimą.

„Jam pagal Statutą suteikta teisė nutarimus pasirašyti per 10 dienų. Manau, kad jam negalėjo nekilti įtarimų, kodėl siekiant žmogų paskirti į aukštesnes pareigas, jis atvirkščiai buvo nužemintas. Ta skuba, manau, irgi ne visai korektiška, ne visai logiška. Neaišku, kodėl Seimo pirmininkas tą nutarimą pasirašė labai skubiai, nors galėjo kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir prašyti išaiškinimo, bet jis to nepadarė, nors turėjo teisę pasirašyti per 10 dienų“, – svarstė A. Matulas.

Pasak Seimo etikos sargų, Konstitucijoje, Teismų įstatyme įtvirtinti teismo skyriaus pirmininko atleidimo pagrindai lemia, kad teismo skyriaus pirmininkas negali būti atleidžiamas iš pareigų, jei nėra paskirtas į kitas pareigas arba nėra kitų atleidimo iš pareigų pagrindų.

„Svarstomu atveju S. Rudėnaitės nepaskyrus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, išnyko ir pagrindas atleisti ją iš užimamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų. Tačiau, kadangi S. Rudėnaitės skyrimo į vienas pareigas ir atleidimo iš kitų pareigų klausimai buvo siūlomi reguliuoti viename Seimo nutarime, dėl abiejų nuostatų buvo slaptai balsuojama vienu metu.

Todėl susidarė situacija, kai buvo priimta nuostata dėl S. Rudėnaitės atleidimo ir nepriimta nuostata dėl jos paskyrimo į kitas pareigas. Pažymėtina, kad Seimo nariai šios balsavimo baigties iš anksto numatyti negalėjo, o tokio balsavimo rezultatas negali būti laikomas kaip atspindintis tikrąją Seimo narių valią atleisti S. Rudėnaitę iš užimamų pareigų neperkeliant į kitas“, – sakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendime.

Etikos sargams išvadų projektą dėl S. Rudėnaitės atleidimo rengė Seimo nariai konservatorius A. Matulas ir „valstietė“ Asta Kubilienė.

ELTA primena, kad Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.

Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.