G.Nausėda penktadienį prakalbo ne tik apie užsienio politiką, bet ir apie svarbius šalies vidaus politikos aspektus. Penktadienį jis su premjeru Sauliumi Skverneliu konferencinio skambučio metu aptarė karantino sąlygas šalyje, ekonomikos skatinimo planą, situaciją švietimo sistemoje.
Rytų partnerystės svarba
Pirmasis G. Nausėdos ir A. Lukašenkos pokalbis: Minskas į svarbiausius klausimus neįsiklausė
Prezidentas patikino, kad vakarykštis pokalbis su Baltarusijos vadovu buvo telefoninių skambučių su Rytų partnerystės šalių vadovais startas. „Čia yra puiki proga įrodyti, kad mes esame neabejingi Rytų partnerystės šalims“, – tikino jis.
Su Baltarusijos prezidentu, pasak prezidento, buvo aptarti net keli klausimų blokai. G.Nausėdos teigimu, Lietuvos pozicija dėl Astravo atominės elektrinės neturėtų pakenkti kitiems Baltarusijos ir Lietuvos tarpvalstybiniams klausimams.
Situacija dėl koronaviruso keičiasi
G.Nausėda pastebėjo, kad Baltarusijos pozicija koronaviruso atžvilgiu šiek tiek keičiasi.
„Požiūris į koronavirusą, kaip į grėsmę, tikrai jaučiamas ir gerokai griežtesnis negu buvo prieš kurį laiką. Netikėti statistika aš neturiu pagrindo, nes nedisponuoju alternatyviais statistiniais duomenimis apie susirgimus ir jų dinamiką.
Jei yra kažkokių būdų padėti Baltarusijos pusei lengviau susidoroti su koronaviruso grėsme, mes esame pasirengę tai padaryti“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda: tikiu, kad po šios krizės galime tapti stipresni
Tačiau nors A.Lukašenka už tai padėkojo, noro gauti vienokią ar kitokią paramą jis neišreiškė.
Astravo atominės klausimas
Kaip tvirtino G.Nausėda, panašu, kad Astravo AE klausimas nėra tarpvalstybinių įtampų priežastis. Kaimyninės valstybės vadovas, prezidento teigimu, sutinka diskutuoti kitais dvišaliais klausimais, nepaisant nesutampančio požiūrio į Astravą.
„Mes tikrai traktuojame Astravo AE kaip grėsmę mums tiek ekologinę, tiek nacionalinio saugumo požiūriu ir būtina imtis visų priemonių, kad „stress testai“, rekomendacijos pagal juos, būtų įgyvendinti dar iki Astravo AE eksploatavimo pradžios“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak jo, A.Lukašenka tikino, kad neskubins atidarymo, nes „yra suinteresuoti žmonių saugumu, nes buvo viena iš tų valstybių, kuri labiausiai nukentėjo po Černobylio atominės katastrofos“.
„Labai tiesiai paklausiai Baltarusijos prezidento, pasakydamas, kad mūsų pozicija Astravo AE atžvilgiu ir nepirkimo elektros iš šios elektrinės atžvilgiu lieka nepakitusi ir ji bus nepakitusi, ar šis aspektas netaps kliūtimi bendradarbiauti ir kalbėti visais kitais klausimais.
Jo atsakymas buvo vienareikšmiškas – ne, tai netaps kliūtimi ir mes galime diskutuoti visais klausimais, kuriais turime galimybę rasti sutarimą. O tokių yra tikrai apstu“, – tikino prezidentas.
Ar valstybei reikės apkarpyti savo išlaidas?
Prezidentas sureagavo ir į kalbas, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje savo išlaidas galimai teks sumažinti ir valstybei.
„Pagyvensim – pamatysim. Pirmiausia, mūsų atžvilgiu, aš manau, kad reikia kalbėti apie ekonomikos skatinimą anticikline kryptimi. Kitaip tariant, tuo metu, kai reikia didinti visuminę viešąją paklausą, reikia ją didinti, siekiant išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio.
Šiuo metu mes turime būtent tokį poreikį ir, svarbiausia, mes galime įgyvendinti šitą poreikį, atliepti jam, pasinaudodami tuo tarpu ir masyvia Europos Sąjungos parama“, – kalbėjo prezidentas.
Šalies vadovas užsiminė ir apie išlaidas krašto apsaugai.
„Net ir išsaugant tą patį krašto apsaugai skiriamų lėšų procentą – du procentus nuo BVP – kai BVP mažėja, o prognozės rodo, kad mažėja apie aštuonis procentus, reiškia, atitinkamai mažėja ir krašto apsaugai skiriamos lėšos. Kaip jas taupyti? Tegul pirmiausia apsisprendžia tie, kurie yra atsakingi už tuos asignavimus.
Mes visada esame šalia ir mano vienas iš raginimų ir aspektų, kuriuos aš visada sakau ir kariuomenės vadui, ir krašto apsaugos ministrui – mes skiriame tikrai didžiules lėšas, žiūrint absoliučiomis sumomis, kariniams įsigyjimams ir mes negalime švaistyti pinigų šitoje srityje, nes šitie pinigai turi būti labai tiksliai skaičiuojami.
Šitie pinigai potencialiai galėtų atitekti kitoms gyvenimo sritims, kurios tikrai yra labai svarbios taip pat. Aš tikiuosi, kad su šituo suvokimu bus stengiamasi spręsti, kaip optimizuoti išlaidas ir sutaupyti būtent šioje srityje“, – tikino G.Nausėda.
Ragino grįžti prie atviro viešųjų pirkimų konkurso
Šalies vadovas kalbėjo, kad, siekiant išvengti kai kurių priemonių trūkumo, karantino pradžioje buvo tikslinga imtis viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų būdu, tačiau dabar reikia grįžti prie atviro konkurso pirkimų. Šį klausimą prezidentas sakė aptaręs ir pokalbyje su premjeru S.Skverneliu, kuris esą irgi pritarė šiai idėjai.
„Kuomet buvo paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija, siekiant supaprastinti procesą arba išvengti kai kurių medicinos priemonių deficito ir panašiai, buvo tikslinga imtis netradicinių viešųjų pirkimų būdų, tačiau dabar, apsirūpinus, sutvarkius logistiką ir judant link normalizacijos, nėra gerai, jei toliau naudojame neskelbiamų derybų metodą.
Turėtume kaip galima greičiau grįžti prie atviro konkurso viešųjų pirkimų“, – sakė G.Nausėda.
G.Nausėda: šių metų biudžetas gali būti peržiūrėtas
Prezidento teigimu, šių metų valstybės biudžetas gali būti peržiūrėtas.
„Pirmiausia, situacija tikrai yra visiškai unikali ir tokios neturėjome per labai ilgą savo valstybės gyvavimo laikotarpį. Šiandien biudžeto persvarstymas, naujų priemonių taikymas – visa tai gali būti dienotvarkėje“, – tvirtino G.Nausėda.
S.Skvernelis ketvirtadienį taip pat neatmetė galimybės, kad šių metų biudžetas gali būti peržiūrimas, be to, anot jo, ši Vyriausybė 2021 metais neplanuoja įvesti naujų mokesčių.
Susiję straipsniai
Pirmasis pokalbis su po 10 metų pertraukos
Primename, kad minėtas prezidento ir Baltarusijos vadovo pokalbis buvo pirmasis Lietuvos vadovo pokalbis su kaimyninės šalies prezidentu po 10 metų pertraukos. Ruošiantis Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui birželio mėnesį, prezidentas ketina kalbėtis su visų šešių Rytų partnerystės šalių vadovais.
Prezidentai aptarė didžiausią šiandienos iššūkį – COVID-19 pandemiją. Apsikeista nuomonėmis dėl viruso užkardymo priemonių abiejose šalyse. Šalies vadovas pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams, rašoma išplatintame pranešime.
Skambučio metu aptarti ir pagrindinių pramonės sektorių, kuriuose bendradarbiauja Lietuva ir Baltarusija, – naftos, dujų ir transporto – projektai, tarpvyriausybinės dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos.
Lietuvos ir Baltarusijos vadovų tiesioginis pokalbis paskutinį kartą vyko 2010 metais, Baltarusijos vadovo vizito Lietuvoje metu.