Bėglės skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Panevėžio apygardos teismas nepadarė jokių pažeidimų leisdamas šešiems mėnesiams apriboti N.Venckienei teises į jai priklausančius 2341 eurą ir 97 centus.
Šiuos pinigus buvusi teisėja turėjo gauti iš Kauno apygardos teismo, kaip kompensaciją už per krizę sumažintą atlyginimą, tačiau jie jos sąskaitos taip ir nepasiekė, nes valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą prašydamas N.Venckienės pinigams taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi pernai lapkričio mėnesį į Lietuvą pargabenta bėglė neturi nei piniginių lėšų, nei nekilnojamojo turto, šie pinigai ateityje gali būti panaudoti nukentėjusiųjų civiliniams ieškiniams sumokėti.
Vien Laimutė Stankūnaitė ir jos dukra N.Venckienei yra pareiškusios 70 tūkstančių eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, porą tūkstančių eurų iš jos prašo policijos pareigūnas Mindaugas Gušauskas, kuriam 2012 metų gegužės 17 dieną N.Venckienė trenkė kumščiu į veidą.
Dar 28 tūkstančių 962 eurų ieškinį N.Venckienei yra pareiškusi antstolė Sonata Vaicekauskienė, kuriai buvusi teisėja trukdė įvykdyti teismo sprendimą grąžinti mergaitę L.Stankūnaitei.
Kovo 30 dieną Panevėžio apygardos teismas visiškai patenkino D.Jakučio prašymą taikyti Kauno teismo sąskaitoje esantiems N.Venckienės pinigams laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teisiama bėglė šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Savo skunde ji nurodė, kad tokį teismo sprendimą galima vadinti psichologiniu smurtu, o teisėsaugos elgesys žemina jos orumą. „Piniginės lėšos, kurioms skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra savu metu dėl ekonomikos krizės valstybėje N.Venckienei laiku neišmokėtas darbo užmokestis, todėl dėl savo kilmės, pobūdžio tai yra tokia nuosavybė, kurios apribojimas pusės metų terminui neatitinka teisės normų ir įstatymuose nustatytų humanizmo principų“, - Lietuvos apeliaciniam teismui skundėsi Garliavos istorijos kūrėja ir jos advokatas Danius Svirinavičius.
Skunde N.Venckienė taip pat nurodė, kad šie pinigai jai labai reikalingi pragyvenimui, nes grįžusi į Lietuvą pasiskolino daugiau kaip 10 tūkstančių eurų, kurie buvo reikalingi užstatui sumokėti, tačiau jų grąžinti negali, nes neturi darbinių pajamų.
Dirbti, pasak bėglės ji negali dėl jai skirtų kardomųjų priemonių. Esą nors jos ir buvo sušvelnintos ir ji gali važinėti po visą Lietuvą, tačiau ieškotis darbo neturėjo kada, nes privalėjo ruoštis teisminiam procesui, o dabar įsidarbinti negali dėl paskelbto karantino.
„Dėl koronaviruso pandemijos paskelbto karantino galimybė susirasti darbą, o juo labiau asmeniui, kuris persekiojamas baudžiamąja tvarka, yra itin apsunkinta. Tačiau dėl turimo teisinio išsilavinimo ir anglų kalbos įgūdžių ateityje N.Venckienė įsidarbins, dirbs ir gaus darbines pajamas, kurių pakaks ieškiniuose nurodomai tariamai neturtinei žalai atlyginti“, - rašoma bėglės skunde.
Lietuvos apeliacinio teismo tokie N.Venckienės argumentai neįtikino.
Savo nutartyje teismas pabrėžė, kad N.Venckienė kelis metus slapstėsi užsienyje ir tam turėjo pinigų, todėl Kauno apygardos teismo sąskaitoje esančios lėšos negali būti jos vieninteliai turimi pinigai, o bėglė turėjo pakankamai laiko įsidarbinti, nes iš areštinės buvo paleista pernai lapkričio 19-ąją, o karantinas Lietuvoje paskelbtas tik šių metų kovo 16 dieną.
„Bylos duomenys apie kaltinamosios kelerius metus trukusį slapstymąsi užsienio valstybėje rodo, kad nors jokio N.Venckienės turto nebuvo rasta, pragyvenimo šaltinį ji turėjo ir turi. Taip pat ji turi teisę dirbti, gauti išmokas, kol nedirba, ir užsitikrinti lėšas pragyvenimui.
Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad šiuo metu Kauno apygardos teismo žinioje esančios piniginės lėšos yra vienintelės N.Venckienės lėšos, reikalingos būtiniems kasdieniams poreikiams patenkinti, nusipirkti maisto, apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas ar panašiai“, - rašoma teismo nutartyje.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
