Istorijos dūžiai balandžio 26-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

2020-04-26 06:55

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1925 m. įkurta Vilniui vaduoti sąjunga, jos pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška. Sąjunga lietuvių visuomenėje stiprino Vilniaus krašto atgavimo idėją, šį klausimą kėlė užsienyje, Vilniaus krašto gyventojams rengė specialias radijo programas lietuvių ir lenkų kalbomis.

1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Rengiama sutartis ilgai strigo dėl Lietuvos siekio generolo Lucjano Żeligowskio 1920 m. akciją sutartyje įvardyti kaip Vilniaus krašto okupaciją. Lenkija su tuo nesutiko.

Įvykiai pasaulyje

1964 m. Tanganika ir Zanzibaras sudarė Jungtinę Tanzanijos Respubliką. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė – Susijungimo diena.

1966 m. per žemės drebėjimą sugriauta Uzbekijos sostinė Taškentas.

1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas. Į atmosferą pateko apie 11 tonų radioaktyviųjų medžiagų, kuriomis buvo užkrėsta apie 100 000 kv. km Baltarusijos ir Ukrainos teritorijos. Sovietų sąjunga šią katastrofą kurį laiką stengėsi nuslėpti, tik balandžio 28-ąją išplatintas trumpas informacinis pranešimas apie nelaimę. Įvairiais duomenimis, nuo radiacijos vėliau mirė nuo 8000 iki 15 000 žmonių.

Gimė

121 m. – Romos imperatorius, filosofas stoikas Markas Aurelijus. Mirė 180 m.

1573 m. – Prancūzijos karalienė Marija Mediči (Marie de Médicis). Globojo dailininką Peterį Paulių Rubensą, kuris savo paveiksluose pavaizdavo jos gyvenimo scenas. Mirė 1642 m.

1798 m. – vienas žymiausių romantizmo dailininkų Europoje Eugene’as Delacroix. Mirė 1863 m.

1894 m. – latvių kilmės inžinierius ir architektas, dirbęs Lietuvoje, Karolis Reisonas. Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Mirė 1981 m. Australijoje.

1906 m. – fotografas, skautų veikėjas Kazys Laucius. Parašė pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį „Fotografuoti gali kiekvienas“. 1941 m. sušaudytas sovietų.

1917 m. – kinų kilmės amerikiečių architektas Ieoh Ming Pei. Suprojektavo stiklo Piramidę Luvro muziejuje Paryžiuje. Mirė 2019 m.

Mirė

1571 m. – LDK poetas ir valstybės veikėjas Petras Roizijus (apie 66 m.). Sukūrė daug proginių kūrinių, kuriuose užfiksuoti Žygimanto Augusto ir įvairių didikų gyvenimo įvykiai.

2004 m. – vienas žymiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas Henrikas Šablevičius (73 m.).

1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>ViDA Press nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>ViDA Press nuotr.
1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1925 m. įkurta Vilniui vaduoti sąjunga, jos pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška.<br>T.Bauro nuotr.
1925 m. įkurta Vilniui vaduoti sąjunga, jos pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška.<br>T.Bauro nuotr.
1917 m. gimė kinų kilmės amerikiečių architektas Ieoh Ming Pei. Suprojektavo stiklo Piramidę Luvro muziejuje Paryžiuje. Mirė 2019 m.
1917 m. gimė kinų kilmės amerikiečių architektas Ieoh Ming Pei. Suprojektavo stiklo Piramidę Luvro muziejuje Paryžiuje. Mirė 2019 m.
1894 m. gimė latvių kilmės inžinierius ir architektas, dirbęs Lietuvoje, Karolis Reisonas. Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Mirė 1981 m. Australijoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1894 m. gimė latvių kilmės inžinierius ir architektas, dirbęs Lietuvoje, Karolis Reisonas. Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Mirė 1981 m. Australijoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
2004 m. mirė vienas žymiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas Henrikas Šablevičius (73 m.).<br>A.Kemežio nuotr.
2004 m. mirė vienas žymiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas Henrikas Šablevičius (73 m.).<br>A.Kemežio nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.
1966 m. per žemės drebėjimą sugriauta Uzbekijos sostinė Taškentas.<br>123rf nuotr.
1966 m. per žemės drebėjimą sugriauta Uzbekijos sostinė Taškentas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>ViDA Press nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>ViDA Press nuotr.
1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos prezidentas Lechas Wałęsa Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.<br>R.Jurgaičio nuotr.
1925 m. įkurta Vilniui vaduoti sąjunga, jos pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška.<br>T.Bauro nuotr.
1925 m. įkurta Vilniui vaduoti sąjunga, jos pirmininku išrinktas Mykolas Biržiška.<br>T.Bauro nuotr.
1917 m. gimė kinų kilmės amerikiečių architektas Ieoh Ming Pei. Suprojektavo stiklo Piramidę Luvro muziejuje Paryžiuje. Mirė 2019 m.
1917 m. gimė kinų kilmės amerikiečių architektas Ieoh Ming Pei. Suprojektavo stiklo Piramidę Luvro muziejuje Paryžiuje. Mirė 2019 m.
1894 m. gimė latvių kilmės inžinierius ir architektas, dirbęs Lietuvoje, Karolis Reisonas. Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Mirė 1981 m. Australijoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1894 m. gimė latvių kilmės inžinierius ir architektas, dirbęs Lietuvoje, Karolis Reisonas. Svarbiausias projektas – Kristaus Prisikėlimo bazilika Kaune. Mirė 1981 m. Australijoje.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
2004 m. mirė vienas žymiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas Henrikas Šablevičius (73 m.).<br>A.Kemežio nuotr.
2004 m. mirė vienas žymiausių lietuvių dokumentinio kino režisierių, Nacionalinės premijos laureatas Henrikas Šablevičius (73 m.).<br>A.Kemežio nuotr.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.
1986 m. Ukrainoje įvyko didžiausia avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje – sprogo Černobylio atominės elektrinės ketvirtasis blokas.
1966 m. per žemės drebėjimą sugriauta Uzbekijos sostinė Taškentas.<br>123rf nuotr.
1966 m. per žemės drebėjimą sugriauta Uzbekijos sostinė Taškentas.<br>123rf nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.