Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1992 m. Lietuva priimta į Tarptautinį valiutos fondą.
1994 m. organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui ir septyniems jo bendrininkams už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje skirtos laisvės atėmimo bausmės.
1996 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo Vilniui buvo priskirtos buvusios Vilniaus ir Trakų rajonų teritorijos. Dėl šio sprendimo protestavo kai kurie Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai ir Lenkijos politikai.
Įvykiai pasaulyje
1429 m. į Orleaną įžengė Jeanne’os d’Arc vadovaujama kariuomenė ir, per kelias kitas dienas sumušusi aplink miestą įsitvirtinusius anglus, nutraukė nuo 1428 m. spalio vidurio trukusią miesto apsiaustį. Tai buvo persilaužimo momentas Anglijos ir Prancūzijos Šimtamečiame kare. Anglijos planai įsivyrauti Prancūzijoje sužlugo.
1918 m. Vokietijos remiamas Ukrainos Centrinės rados ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis atamanas Pavlo Skoropadskis panaikino Ukrainos liaudies respubliką ir įkūrė Ukrainos valstybę, arba Etmonatą. Tą pačią dieną jis buvo paskelbtas Ukrainos etmonu.
1941 m. Vokietija ir Italija okupavo visą Jugoslavijos ir Graikijos teritoriją, išskyrus Kretą ir kitas Graikijos salas, kurios buvo užimtos birželio pradžioje per Vokietijos kariuomenės oro desanto operaciją.
1945 m. Adolfas Hitleris vedė Evą Braun. Jo meiluže ji buvo nuo 1932 m., bet viešai kartu beveik nesirodydavo.
1982 m. Tarptautinė šokio taryba prie UNESCO balandžio 29-ąją paskelbė Tarptautine šokio diena. Diena pasirinkta įvertinant šią dieną gimusio prancūzų šokėjo, baletmeisterio, šiuolaikinio baleto tėvu vadinamo Jeano Georges’as Noverre’as nuopelnus.
1997 m. Hagoje įkurta Cheminio ginklo uždraudimo organizacija. Šiuo metu jai priklauso 193 valstybės, Lietuva narė yra nuo 1998 m. Visos narės, išskyrus Izraelį ir Mianmarą, yra pasirašiusios ir ratifikavusios Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją. 2013 m. organizacija apdovanota Nobelio taikos premija.
Gimė
1727 m. – prancūzų šokėjas ir baletmeisteris Jeanas Georges’as Noverre’as. Buvo vienas pirmųjų baleto teoretikų, siekė refomuoti baletą, atsisakyti nepatogių, puošnių kostiumų, kaukių, kurti siužetinius, veiksmo baletus. Mirė 1810 m.
1818 m. – Rusijos imperatorius Aleksandras II. Panaikino baudžiavą, padarė kitų reikšmingų reformų, bet stiprino rusinimo politiką, uždraudė lietuvišką spaudą visoje Rusijos imperijoje. Mirė 1881 m.
1885 m. – čekų rašytojas ir žurnalistas Egonas Kischas. Pagarsėjo publikacijomis apie Prahos kriminalinį ir vargšų pasaulį, reportažo žanrą išplėtojo iki įtaigaus publicistinio literatūros kūrinio. Mirė 1948 m.
1899 m. – JAV kompozitorius ir pianistas, 12 „Grammy“ apdovanojimų laureatas Duke’as Ellingtonas. Pirmasis džiazo raiškos priemones sujungė su akademinės muzikos simfonizmu ir sonatos forma. Mirė 1974 m.
1970 m. – JAV tenisininkas Andre Agassi.
1970 m. – JAV kino aktorė, išgarsėjusi vaidmenimis Quentino Tarantino filmuose, Uma Thurman.
Mirė
1380 m. – italų vienuolė Kotryna Sienietė (33 m.). Buvo dvidešimt ketvirtas vaikas šeimoje. Nuo vaikystės buvo labai pamaldi, regėjo vizijas, vienos jų metu Kotrynai atsivėrė stigmos. Paskelbta šventąja.
1771 m. – italų kilmės rusų architektas Bartolomeo Francesco Rastrelli (71 m.). Suprojektavo Rundalės rūmus prie Jelgavos, daug statinių Sankt Peterburge, tarp jų – Žiemos rūmus.
1933 m. – kunigas, rašytojas, aktyvus spaudos ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas‑Vaižgantas (63 m.). Leido ir redagavo įvairius leidinius. Palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje Kaune.
1980 m. – JAV kino režisierius Alfredas Hitchcockas (80 m.). Sukūrė psichologinių trilerių, suformavo naujus siaubo filmo kūrimo principus, buvo vadinamas įtempto laukimo nuotaikos kūrimo meistru.
