Vadovu Londono ligoninėje dirbantis lietuvis – apie tikrąjį pragarą ir COVID-19 randą

Vienos didžiausių Londono ligoninių intensyvios terapijos ir skubiosios medicinos tarnyboms vadovaujantis lietuvis gydytojas nemano, kad su COVID-19 artinasi pasaulio pabaiga, bet antrą kartą patekti į šios ligos užkurtą pragarą nelinki niekam.

T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Lrytas.lt koliažas
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Lrytas.lt koliažas
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
T.Jovaiša jau matė daugybę mirčių. <br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 29, 2020, 8:20 PM, atnaujinta May 13, 2020, 4:02 PM

„Niekas iš mūsų tam nebuvo pilnai pasiruošęs“, – kiek atslūgus įtampai dėl tūkstančius gyvybių nusinešusios koronaviruso infekcijos, ištarė Karalienės universitetinėje ligoninėje Londone dirbantis lietuvis gydytojas Tomas Jovaiša.

Šioje ligoninėje, kurioje Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos prezidentas vadovauja Anesteziologijos, intensyvios terapijos, skubios pagalbos blokams ir operacinėms, COVID-19 sergančių pacientų skaičius praėjusią savaitę perkopė tūkstantį.

Praėjusį savaitgalį COVID-19 aukų Jungtinėje Karalystėje užfiksuota jau per 20 tūkst. Šalies valdžia mano, kad ligos pikas jau yra pasiektas, bet švelninti karantino sąlygų esą kol kas dar ne laikas.

Kad ligos pikas buvo pasiektas praėjusią savaitę pritaria ir vienoje didžiausių Londono ligoninių svarbias pareigas einantis gydytojas T.Jovaiša.

Kauno klinikų vizituojantis profesorius pasakojo, kad praėjusią savaitę naujų pacientų skaičius ėmė mažėti. „Jau perkopėme piką, tampa kur kas ramiau“, – lengviau atsikvėpė medikas.

T.Jovaiša sakė, kad piko metu jų ligoninėje vienu metu buvo arti šimto sunkių ligonių, gydomų intensyvios terapijos skyriuje. „Piko metu Londone vienu metu kritinės būklės pacientų skaičius siekė pusantro tūkstančio.

Mums padėjo tai, kad jų antplūdžiui ėmėme ruoštis dar prieš bangą kovo pradžioje. Iš pradžių planavome pajėgumus didinti dvigubai, bet teko ir trigubinti, o finale, pamačius, kiek ligonių gali užplūsti, buvo sutelktos penkis kartus didesnės medikų pajėgos nei paprastai“, – sakė reanimacijos gydytojas.

Taikos metu šios ligoninės kritinių būklių tarnyba turi 52 lovas, pusė jų skirtos invazinei ventiliacijai. Prasidėjus epidemijai, šių lovų skaičių reikėjo padidinti iki 125. „Viskas prilygo karinei operacijai“, – pokalbio metu ne vieną kartą žodžius „taika“ ir „karas“ ištarė medikas.

Atrodė, kad tai niekada nesibaigs

Pritaikyti šiuolaikinę ligoninę darbui karo sąlygomis nebuvo paprasta.

Kaip pasakojo T.Jovaiša, infekuotiems ligoniams gydyti reikia ypatingų sąlygų. „Dėl to kitų operacijų skaičius buvo sumažintas iki būtiniausių, iš sandėlių ir privačių ligoninių, kurios taip pat sustabdė planines operacijas, buvo atsivežta papildomos įrangos. Visoje šioje operacijoje dalyvavo labai daug žmonių.

Man, kaip vadovui, daugiausiai darbo buvo net ne per patį piką, bet jam ruošiantis“, – apie pasiruošimą vėliau užklupusiai koronaviruso pandemijai pasakojo profesorius.

Planuota, kad gerokai daugiau nei įprastai, reikės ir personalo, todėl buvo pasitelkta daug jaunų žmonių, kurie nepriklauso rizikos grupei. „Per visą šią krizę į mūsų tarnybą atėjo apie tris šimtus naujų žmonių, kuriuos reikėjo apmokyti. Daugelis jų prieš tai nebuvo dirbę reanimacijoje“, – sakė vienas iš klinikos vadų.

Vis dėl to, kad ir kiek buvo ruoštasi galimai kritinei situacijai, tokio antplūdžio užsikrėtusiųjų ir tokios dramatiškos padėties, su kuria vėliau susidūrė britų medikai, niekas nesitikėjo net juodžiausiame sapne.

„Daug atėjusiųjų naujų medikų savo kasdieniniame darbe nėra susidūrę su tiek mirčių ir tokiomis dramomis, kurių buvo gausu šįkart.

Iš esmės tam nebuvo pasiruošę niekas. Niekas nieko panašaus nebuvo matę nei per kiaulių gripo, nei per kitas epidemijas. Mes esame matę sunkių ligonių, bet kad jų bus tiek daug vienu metu turbūt nesitikėjo niekas. Kai matai, kad atveža dešimt ligonių, dar dešimt, ir dar veža, atrodo, kad tai niekada nesibaigs, labai sunku“, – pripažino su mirtimis savo darbe neretai susiduriantis medikas.

Tačiau, neslėpė medikas, šįkart buvo neramu. „Mirčių buvo daug ir buvo neramu, ar atlaikysime. Matėme, kad sunkių ligonių srautas didėja ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse ligoninėse. Baigiantis jų pajėgumams, ypač sunkius ligonius perveždavo mums. Tada buvo apėmęs jausmas, kad velniai žino, kaip čia viskas pasisuks“, – apie prieš Šv.Velykas tvyrojusias nerimo nuotaikas pasakojo T.Jovaiša.

Liga su daug veidų

Kaip jau yra žinoma, didesnioji su COVID-19 susidūrusių pacientų nejaučia jokių ligos simptomų. Į ligonines guldomi tik apie 5 proc. pacientų ir tik nedaugeliui jų reikia deguonies kaukių.

„Bet dalis jų serga baisiai sunkiai. Jie dūsta, jų kvėpavimas būna baisingai apsunkintas. Kai kuriems jų neužtenka neinvazinės ventiliacijos, tada tenka migdyti ir jungti prie aparatų. Tie ligoniai, kurie tenka mums, jie yra be proto sunkūs“, – sakė patyręs reanimatologas.

Jis teigė, kad COVID-19 nėra viena liga. „Tai liga su daug veidų ir jos klastingumas ypač matyti ant ligonių, kurie pasiekia intensyvią terapiją. Gal pirmomis ligos dienomis ligoniai atrodo vienodai, bet paskui vieną ištinka inkstų nepakankamumas ar pažeidimai, kitą – kvėpavimo nepakankamumas ar ima streikuoti širdis.

Gali būti ir visų šių ligų deriniai ar mišiniai. Tikriausiai tai ir yra didžiausias iššūkis medikams. COVID-19 ligoniai turbūt sunkiausi, kuriuos mums teko kada nors gydyti“, – pripažino profesorius.

Kita problema, anot T.Jovaišos, kad sunkių COVID-19 atvejų gydymas užtrunka ypač ilgai. „Žmonėms, kuriems reikia dirbtinės ventiliacijos, reanimacijoje išbūna po tris savaites. Didžioji banga ligonių į Londono ligonines pateko kovo viduryje ir dauguma jų vis dar yra intensyvios terapijos skyriuose“, – pasakojo gydytojas.

Daugumai sunkių ligonių yra taikomas palaikomasis gydymas, kai stengiamasi išlaikyti gyvybiškai svarbių organų funkcijas. „Dabar yra daug įvairių diskusijų apie medikamentinius gydymus. Mes juos taip pat skiriame, bet tik klinikinių tyrimų rėmuose.

Mūsų skyrius irgi dalyvauja trijuose klinikiniuose tyrimuose, bet kol kas sunku daryti kokias nors išvadas dėl jų efektyvumo“, – apie bandymus COVID-19 gydymui pritaikyti jau sukurtus kitoms ligoms gydyti skirtus vaistus gana skeptiškai atsiliepė profesorius.

Mokytis teko žaibiškai

Anot T.Jovaišos, ypač didelių atradimų gelbstint COVID-19 pacientų gyvybes nebuvo, bet su šia liga kovojantys Jungtinės Karalystės medikai labai greitai dalijasi patirtimi ir kai kurias pamokas išmoko.

Vienas tokių atradimų, kad niekada anksčiau, gydant kitas ligas, medicinai nepavykdavo pasiekti tokios žaibiškos pažangos. „Mes, pavyzdžiui, per keletą savaičių supratome, kad nemiegančio COVID-19 ligonio neinvazinė ventiliacija gali veikti ir išgelbėti ne vieno jų gyvybę“, – apie išmoktas pamokas pasakojo medikas.

Anot jo, gydant COVID-19 pacientus taip pat paaiškėjo, kad jeigu įmanoma, geriau išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos.

„Negalima teigti, kad invazinė ventiliacija blogiau. Ligoniai, kuriems jos reikia, yra daug sunkesni. Bet jei pavyksta jos išvengti, tokių ligonių šansai išgyventi gerokai padidėja.

Šita praktika prigijo per keletą dienų ir mes ją sėkmingai taikome. Visiems naujiems pacientams, nepaisant koks bebūtų jų kvėpavimo nepakankamumus, jeigu tik įmanoma, stengiamės apsieiti be invazinės ventiliacijos“, – per koronaviruso pandemiją įgyta patirtimi dalijosi T.Jovaiša.

Apie ilgalaikį poveikį COVID-19 ligoniams profesorius kalbėjo labai atsargiai: „Aišku, kad išgyvenusieji gali turėti ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Gali būti, kad neigiamos ligos pasekmės juos lydės visą likusį gyvenimą.

Sunku šiandien pasakyti, kiek tokių žmonių bus, tačiau vienam iš penkių reanimacijoje gydomų COVID-19 ligonių išsivysto inkstų nepakankamumas ir daliai jų reikia pakaitinės terapijos.

Standartinės mūsų žinios yra tokios, kad apie 10 proc. tokių pacientų pakaitinės inkstų terapijos gali prireikti ir vėliau. Nes virusas tiesiogiai pažeidžia patį inkstą.

Medikai kol kas nežino, ar šis virusas gali negrįžtamai pažeisti ir žmogaus plaučius, nes šiuo atveju pažeidimai irgi yra specifiniai.

Mes tai sužinosime tik po kurio laiko, nes tai nauja liga ir ji elgiasi kitaip nei buvusios prieš ją. Ji pažeidžia ne tik organus, bet ir smulkiąsias kraujagysles juose“.

Su COVID-19 teks gyventi ilgai

T.Jovaiša džiaugėsi, kad britai, kurių premjeras Borisas Džonsonas irgi grūmėsi su COVID-19, jau tikrai įveikė pagrindinius sunkumus. „Jau turime 20 proc. ligonių mažiau nei per patį piką“, – sakė lietuvis medikas.

Anot gydytojo, ligonių mažėja kasdien. „Tik mes savo pajėgumų kol kas nemažiname, nes nežinome, kas nutiks, kai bus švelninamos karantino sąlygos“, – kalbėjo T.Jovaiša.

Skirtingai nei kai kurie kiti Londone gyvenantys lietuviai, kurie neseniai Lietuvos žiniasklaidoje piktinosi, kad britai esą visiškai nepaiso karantino ir nesisaugo, profesorius to pasakyti negalėjo.

Anot T.Jovaišos, klastingos ligos britai galbūt pakankamai neįvertino tik pandemijos pradžioje: „Dabar matyti, kad ir Vyriausybė, ir žmonės jau žino, kad ši liga yra labai sunki ir pavojinga.

Mūsų nuotaikos yra tokios, kad su COVID-19 infekcija dar tikriausiai teks gyventi ilgai. Kalbama apie tris mėnesius, gal šešis, o gal ir visus metus ar aštuoniolika mėnesių.

Tai bus toks paralelinis pasaulis – visą sveikatos apsauga reikės padalinti į dvi dalis: viena jų gydys naujus COVID-19 ligonius, kurių galbūt bus mažiau, bet jų vis dar atsiras, kita – visus likusiuosius“.

Kaip pastebėjo medikas, kovoje su COVID-19, kaip ir kiekviename kare, šalia tiesioginių aukų, yra daug gretutinės žalos. „Turėjo būti atidėtas vėžiu sergančių žmonių gydymas, sustabdytos kitos operacijos. O juk vėžys progresuoja. Bet cunamis jau, regis, praslinko ir galima planuoti gyvenimą, kaip sugrąžinti vėžio chirurgiją, ambulatorines paslaugas“, – kalbėjo T.Jovaiša.

Randai liks ilgam laikui

Kalbėdamas apie karantiną T.Jovaiša aiškino, kad didžioji dalis britų suprato COVID-19 grėsmę ir liko namuose.

„Dabar jau matome penkis kartus sumažėjusį naujų pacientų srautą. Tai reiškia, kad karantinas suveikė“, – pastebėjo didžiulės ligoninės priimamajam vadovaujantis medikas.

Jis taip pat pastebėjo, kad Londono gatvėse karantinas galbūt jaučiamas mažiau nei Vilniuje. „Ten yra kitokių problemų, kurių nėra Vilniuje. Londone daug žmonių neturi savo automobilio, todėl keliauja metro. Jo nebuvo galima uždaryti, nes tai būtų paralyžiavę miestą“, – sakė T.Jovaiša.

Bet profesorius gyrė Lietuvą, kuri skubiai ėmėsi veiksmų prieš infekcijos plitimą ir suskubo laiku įvesti griežtą karantiną.

„Dėl to dabar Lietuva turi vieną mažiausių sergamumų ir mirštamumą Europoje ir ji yra puikus pavyzdys kitiems. Didžiojoje Britanijoje tų priemonių buvo imtasi vėliau, bet ką gali padaryti Lietuvoje ar Vilniuje, nebūtinai gali įgyvendinti didesnėje šalyje ar Londone.

Aišku, dabar savo kailiu matome, kad jei karantino sąlygos būtų sugriežtintos anksčiau, tiek mirčių gal būtų pavykę išvengti. Bet negali visų šalių vertinti vienodai. Jei Londonas būtų buvęs skubiai uždarytas, o paskui viskas staiga atleista, galbūt nepavyktų išvengti antrosios infekcijos plitimo bangos“, – svarstė T.Jovaiša.

Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijai vadovaujantis medikas per pandemiją buvo pakviestas konsultuoti ir Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos specialistus.

T.Jovaiša nebuvo linkęs kalbėti apie Lietuvoje per pandemiją padarytas klaidas. „Aš tik galiu pasidžiaugti, kad mums Lietuvoje nereikėjo išbandyti, kaip ta pandemija veikia realiai ir smogia pilna jėga, nes, patikėkite, ta realybė yra brutali ir skausminga. Net jei gali intensyvios terapijos skyrių lovų padidinti penkis kartus, ta realybė yra labai sunki ir nuo jos labai skauda. Daug mūsų personalo psichologinių randų turės ilgam laikui“, – kalbėjo su daug COVID-19 mirčių Londone susidūręs gydytojas.

Profesorius teigė neturįs atsakymo, ar Lietuvoje jau laikas atlaisvinti karantino varžtus. T.Jovaiša mano, kad yra riba, kai žmonėms trūksta kantrybė.

„Žmonės vis tiek pradės judėti. Tik kokia nors Kinija gali išvaryti į gatves armiją ir sustabdyti žmones, o demokratinėse šalyse tą karantiną išlaikyti tris mėnesius ar ilgiau, ko gero, būtų neįmanoma.

Lengvinti karantino sąlygas reikia tam, kad žmonėms būtų psichologiškai lengviau ir po truputį saugantis yra tikimybė, kad žmonės ir toliau laikysis tų palengvintų sąlygų, kaip laikėsi iki šiol. Bet viską reikia daryti atsargiai. Tada bus lengviau išgyventi“, – sakė medikas.

Žmonės išmoks su tuo gyventi

Kada pasauliui gali pavykti įveikti tūkstančius mirčių ir dar daugiau baimės sėjantį koronavirusą? „Tikrai manau, kad tai – dar ne pasaulio pabaiga“, – įsitikinęs T.Jovaiša.

Reanimatologas prisiminė, kad šio amžiaus pradžioje pasaulį buvo užklupusi SARS epidemija, vėliau – to paties koronaviruso sukelta MERS epidemija.

Anot gydytojo, šio viruso sukeltų ligų vis dar pasitaiko: „Bet žmonės išmoko su tuo gyventi, šie virusai jau nebėra tokie baisūs ir vertinami kaip sezoninis gripas. Jis kai kuriuos žmones taip pat paguldo į intensyvią terapiją.

Kažkas panašaus bus ir su COVID-19. Gal ši liga po kažkurio laiko visiškai atsitrauks. Bet jei taip atsitiks, tikėtina, kad po kelių metų vėl turėsime kažką panašaus, o COVID mus lydės kaip gripas ar kitos mus supančios ligos. Neabejoju, kad pasaulio pabaigos nebus ir mes išmoksime su šia liga gyventi, apsiprasime ir gyvenimas grįš į vėžes, tiesa, gal kiek kitokias nei buvo iki šiol“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.